Sujungtos bylos C-331/16 ir C-366/16: 2018 m. gegužės 2 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas bylose (Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Middelburg, Raad voor Vreemdelingenbetwistingen (Nyderlandai, Belgija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) K. / Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie (C-331/16), H. F. / Belgische Staat (C-366/16) (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Europos Sąjungos pilietybė — Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje — Direktyva 2004/38/EB — 27 straipsnio 2 dalies antra pastraipa — Teisės atvykti į šalį ir teisės gyventi joje apribojimai dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos priežasčių — Išsiuntimas iš šalies teritorijos dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo priežasčių — Elgesys, keliantis tikrą, esamą ir pakankamai rimtą pavojų pagrindiniam visuomenės interesui — Asmuo, kurio prieglobsčio prašymas atmestas dėl Ženevos konvencijos 1 straipsnio F skirsnyje ir Direktyvos 2011/95/ES 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų priežasčių — 28 straipsnio 1 dalis — 28 straipsnio 3 dalies a punktas — Apsauga nuo išsiuntimo iš šalies — Gyvenimas priimančiojoje valstybėje narėje pastaruosius dešimt metų — Privalomosios visuomenės saugumo priežastys — Sąvoka)
2018 m. gegužės 2 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas bylose (Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Middelburg, Raad voor Vreemdelingenbetwistingen (Nyderlandai, Belgija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) K. / Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie (C-331/16), H. F. / Belgische Staat (C-366/16)
(Sujungtos bylos C-331/16 ir C-366/16) ( 1 )
„(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Europos Sąjungos pilietybė — Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje — Direktyva 2004/38/EB — 27 straipsnio 2 dalies antra pastraipa — Teisės atvykti į šalį ir teisės gyventi joje apribojimai dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos priežasčių — Išsiuntimas iš šalies teritorijos dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo priežasčių — Elgesys, keliantis tikrą, esamą ir pakankamai rimtą pavojų pagrindiniam visuomenės interesui — Asmuo, kurio prieglobsčio prašymas atmestas dėl Ženevos konvencijos 1 straipsnio F skirsnyje ir Direktyvos 2011/95/ES 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų priežasčių — 28 straipsnio 1 dalis — 28 straipsnio 3 dalies a punktas — Apsauga nuo išsiuntimo iš šalies — Gyvenimas priimančiojoje valstybėje narėje pastaruosius dešimt metų — Privalomosios visuomenės saugumo priežastys — Sąvoka)“
2018/C 231/04Proceso kalba: nyderlandųPrašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Middelburg, Raad voor Vreemdelingenbetwistingen
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjai: K. (C-331/16), H.F. (C-366/16)
Atsakovai: Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie (C-331/16,), Belgische Staat (C-366/16)
Rezoliucinė dalis
|
1. |
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 27 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad aplinkybė, jog dėl Sąjungos piliečio arba dėl trečiosios šalies piliečio, kuris yra tokio piliečio šeimos narys, prašančio suteikti teisę gyventi valstybės narės teritorijoje, praeityje buvo priimtas sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso remiantis 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos Protokolu dėl pabėgėlių statuso, sudarytu 1967 m. sausio 31 d. Niujorke, 1 straipsnio F skirsniu arba 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 12 straipsnio 2 dalimi, neleidžia šios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms savaime laikyti, kad vien jo buvimas šioje teritorijoje kelia tikrą, esamą ir pakankamai rimtą pavojų pagrindiniam visuomenės interesui, galinčiam pateisinti priemones, kurių imamasi dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo priežasčių, nepaisant to, ar egzistuoja rizika, kad asmuo pakartotinai nusikals. Taigi, konstatuoti, kad toks pavojus egzistuoja, galima tik kompetentingoms priimančiosios valstybės narės institucijoms atlikus atitinkamo asmens asmeninio elgesio vertinimą, atsižvelgiant į sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso motyvus ir įrodymus, kuriais jis grindžiamas, ypač į nusikaltimų ar veikų, kuriais jis kaltinamas, pobūdį, asmeninio dalyvavimo juose lygį, galimų motyvų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės buvimą ir į tai, ar dėl jo yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atliekant tokį bendrą vertinimą taip pat turi būti atsižvelgiama į laiką, kuris praėjo nuo preziumuojamo šių nusikaltimų ar veikų padarymo, taip pat vėlesnį tokio asmens elgesį, visų pirma į tai, ar šis elgesys parodo, kad jo požiūris ir toliau išlieka toks, kuris pažeidžia ESS 2 ir 3 straipsniuose nurodytas pagrindines vertybes taip, kad tai gali trikdyti gyventojų rimtį ir fizinį saugumą. Vien tai, kad šio asmens elgesys praeityje susijęs su jo kilmės šalies specifinėmis istorinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, kurios negali susiklostyti priimančiojoje valstybėje narėje, nesudaro kliūčių padaryti tokią išvadą. Remdamosi proporcingumo principu priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, beje, turi pasverti, viena vertus, atitinkamo pagrindinio visuomenės intereso apsaugą ir, kita vertus, atitinkamo asmens interesus, susijusius su jo, kaip Sąjungos piliečio, teisės laisvai judėti ir gyventi šalyje įgyvendinimu ir jo teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. |
|
2. |
Direktyvos 2004/38 28 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad kai numatomos priemonės apima atitinkamo asmens išsiuntimą iš priimančiosios valstybės narės, ji turi atsižvelgti į šio asmens veiksmų pobūdį ir sunkumą, jo gyvenimo šioje valstybėje narėje trukmę ir prireikus teisėtumą, laiką, praėjusį nuo veiksmų, kuriais jis kaltinamas, padarymo, jo elgesį per tą laikotarpį, dabartinio jo pavojingumo visuomenei laipsnį ir socialinių, kultūrinių ir šeiminių ryšių su minėta valstybe nare tvirtumą. Direktyvos 2004/38 28 straipsnio 3 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jis netaikomas Europos Sąjungos piliečiui, kuris neturi teisės nuolat gyventi priimančiojoje valstybėje narėje, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 16 straipsnį ir 28 straipsnio 2 dalį. |
( 1 ) OL C 326, 2016 9 5.