13.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/20


2017 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Dioikitiko Protodikeio Thessalonikis (Graikija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ovidiu-Mihaita Petrea/Ypourgou Esoterikon kai Dioikitikis Anasygrotisis

(Byla C-184/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2004/38/EB - Direktyva 2008/115/EB - Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje - Valstybės narės piliečio buvimas kitos valstybės narės teritorijoje nepaisant draudimo atvykti į šios valstybės teritoriją - Sprendimo atšaukti registracijos sertifikatą ir antrojo sprendimo išsiųsti iš šalies teisėtumas - Galimybė pateikti ankstesnio sprendimo neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą - Pareiga išversti))

(2017/C 382/23)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Dioikitiko Protodikeio Thessalonikis

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Ovidiu-Mihaita Petrea

Atsakovas: Ypourgou Esoterikon kai Dioikitikis Anasygrotisis

Rezoliucinė dalis

1.

Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos principą valstybei narei nedraudžiama, pirma, atšaukti registracijos sertifikato, per klaidą išduoto Europos Sąjungos piliečiui, kuriam vis dar taikomas draudimas atvykti į šalį, ir, antra, priimti sprendimo dėl šio asmens išsiuntimo, grindžiamo vien tuo, kad vis dar galioja draudimo atvykti į šalį priemonė.

2.

Pagal Direktyvą 2004/38 ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nedraudžiama, kad tokį sprendimą grąžinti Europos Sąjungos pilietį, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, priimtų tos pačios institucijos, vadovaudamosi ta pačia procedūra, kaip ir priimant Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą grąžinti neteisėtai šalyje esantį trečiosios šalies pilietį, jeigu yra taikomos šiam Sąjungos piliečiui palankesnės priemonės, kuriomis Direktyva 2004/38 perkeliama į nacionalinę teisę.

3.

Pagal veiksmingumo principą nedraudžiama tokia teismų praktika, pagal kurią valstybės narės pilietis, dėl kurio tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje yra priimtas sprendimas grąžinti, grįsdamas savo skundą dėl šio sprendimo, negali remtis anksčiau priimto sprendimo uždrausti jam atvykti į šalį neteisėtumu, jeigu jis galėjo veiksmingai laiku užginčyti pastarąjį sprendimą, atsižvelgiant į Direktyvos 2004/38 nuostatas.

4.

Pagal Direktyvos 2004/38 30 straipsnį valstybės narės įpareigojamos imtis visų tinkamų priemonių, kad suinteresuotasis asmuo suprastų pagal jos 27 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo turinį ir pasekmes, tačiau nereikalaujama, kad apie šį sprendimą jam būtų pranešta kalba, kurią jis supranta arba pagrįstai manoma, kad turėtų suprasti, jeigu šiuo tikslu jis nepateikė prašymo.


(1)  OL C 211, 2016 6 13.