15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/23

—

1) priteisti ieškovei kompensaciją už žalą, patirtą Bendrajam Teismui nepriėmus sprendimo per protingą laiką: a) 936 000 EUR garantijos išlaidas, b) 1 671 000 EUR dėl galimybės praradimo ir pelno netekimo ir c) 14,8 milijono EUR moralinę žalą,

—

2) pagal aplinkybes priteisti palūkanas nuo 1 punkte nurodytų sumų pagal Europos Centrinio Banko atitinkamu laikotarpiu pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą vidutinę palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais,

—

3) priteisti ieškovei kompensaciją už žalą, patirtą Komisijai ir Bendrajam Teismui pažeidus vienodo požiūrio principą, konkrečiai šias sumas: a) 1 547 000 EUR garantijos išlaidas, b) 9 292 000 EUR dėl galimybės praradimo ir pelno netekimo ir c) 14,8 milijono EUR moralinę žalą,

—

4) pagal aplinkybes priteisti palūkanas nuo 3 punkte nurodytų sumų pagal Europos Centrinio Banko atitinkamu laikotarpiu pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą vidutinę palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais,

—

5) priteisti iš atsakovų ieškovės bylinėjimosi šioje byloje išlaidas.

1.

Pirmajame ieškinio pagrinde ieškovė teigia, kad ji pagal SESV 268 ir 340 straipsnio antrą dalį turi teisę pareikšti ieškinį Europos Sąjungai dėl žalos atlyginimo, Bendrajam Teismui pažeidus jos teises į sprendimo priėmimą per protingą terminą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Nepriėmus sprendimo per protingą terminą nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. ieškovė patyrė trijų rūšių žalą: 1) padidėjusias išlaidas, susijusias su banko garantija už baudą, kurios ieškovė nesumokėjo iš karto po 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimo C (2007) 5791 final (Byla COMP/39165 – Lakštinis stiklas), 2) galimybės praradimo išlaidas, nes žema palūkanų norma nuo baudos, kuri buvo pavėluotai grąžinta ieškovei Teisingumo Teismui 2014 m. priėmus sprendimą, buvo daug žemesnė nei galima grąža, kurią ieškovė būtų galėjusi gauti, jei, užuot mokėjusi šią sumą Komisijai, ji būtų tuos pinigus investavusi į savo verslą, ir 3) moralinę žalą dėl sprendimo, pagal kurį 2007 m. lapkričio mėn. ieškovei skirta didžiausia bauda ir dėl to, kad Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo per protingą terminą, ir šį pažeidimą 2014 m. lapkričio mėn. pavėluotai ištaisė Teisingumo Teismas.

2.

Antrajame ieškinio pagrinde ieškovė nurodo, kad ji pagal SESV 268 ir 340 straipsnio antrą dalį turi teisę pareikšti ieškinį Europos Sąjungai dėl žalos atlyginimo, nes Europos Komisija ir Bendrasis Teismas akivaizdžiai pažeidė vienodo požiūrio principą ir diskriminavo ieškovę. 2007 m. lapkričio 28 d. Sprendime C(2007) 5791 final (Byla COMP/39165 – Lakštinis stiklas) apskaičiuojant baudą kitiems sprendimo adresatams buvo neteisingai neatsižvelgta į vidaus pardavimus ir dėl to atsiradusi ieškovės, kuri kaip neintegruota gamintoja neturėjo vidaus pardavimų, diskriminacija nebuvo ištaisyta. Bendrasis Teismas pakartojo Komisijos klaidą ir patvirtino jos sprendimą neįtraukti šių vidaus pardavimų. Šią klaidą 2014 m. lapkričio mėn. ištaisė tik Teisingumo Teismas sumažindamas baudą 44,4 milijono EUR. Tačiau šis sumažinimas neatlygino ieškovės patirtos žalos, padarytos nuo 2007 m. lapkričio iki 2014 m. dėl to, kad jai buvo skirta didelė bauda, kuri rodė, kad ji yra labiausiai atsakinga už lakštinio stiklo kartelį, ir dėl to, kad tai lėmė papildomas finansines išlaidas. Komisijos ir Bendrojo Teismo neteisėti veiksmai sukėlė tas pačias tris žalos rūšis, kurios yra nurodytos prie pirmojo pagrindo, bet per ilgesnį laikotarpį: nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn.