Byla T‑692/15

HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Deliktinė atsakomybė – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pažeidimas – Žala – Priežastinis ryšys – Įrodinėjimo pareiga

2. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pažeidimas – Institucijų elgesio teisėtumo vertinimas – Lėšų įšaldymo priemonės – Ūkio subjekto, kuriam taikoma individuali ribojamoji priemonė, pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo – Kriterijai

   (ESS 21 straipsnis; SESV 215 straipsnio 2 dalis)

3. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teises asmenims, pažeidimas – Įrodinėjimo tvarka – Vieno ar kelių Tarybos aktų, dėl kurių atsirado ieškovo nurodyta žala, panaikinimas, įskaitant atvejus, kai jie panaikinami Bendrojo Teismo sprendimu, paskelbtu prieš pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo – Nepaneigiamo įrodymo nebuvimas

4. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Įrodinėjimo tvarka – Institucijos galimybė remtis visomis reikšmingomis aplinkybėmis, atsiradusiomis prieš tai, kai jai pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo – Aplinkybių, kurias lėšų įšaldymo priemonę patvirtinusi institucija nurodė nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, reikšmingumas

   (ESS 24 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; SESV 215 straipsnio 2 dalis)

5. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, Tarybos pripažintų dalyvaujančiais branduolinių ginklų platinimo veikloje, lėšų įšaldymas – Pareiga šią priemonę taip pat taikyti subjektams, priklausantiems tokiam subjektui ar jo kontroliuojamiems – Priklausančio ar kontroliuojamojo subjekto statusas – Tarybos atliekamas vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju – Kriterijai

   (Tarybos reglamentai Nr. 668/2010 ir Nr. 961/2010)

6. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti individualias ir konkrečias priežastis, pateisinančias priimtus sprendimus – Apimtis

7. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pažeidimas – Nepakankami teisės akto motyvai – Neįtraukimas

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 29‑31 punktus)

2.  Individuali ribojamoji priemonė, kuri gali būti skirta nevalstybiniam subjektui, kaip antai lėšų įšaldymas, savaime yra ne savarankiškas Tarybos veiksmas, turintis šiam subjektui skirtos baudžiamosios ar administracinės sankcijos pobūdį, tačiau būtina priemonė, kaip ji suprantama pagal SESV 215 straipsnio 2 dalį, skirta bendrai užsienio ir saugumo politikai įgyvendinti, kad Sąjunga galėtų laipsniškai pasiekti konkretų rezultatą, kurį ji nori pasiekti tarptautiniuose santykiuose, t. y. nagrinėjamu atveju nutraukti Irano Islamo Respublikos branduolinių ginklų platinimo veiklą. Be to, didesnis tikslas išsaugoti taiką ir tarptautinį saugumą, remiantis ESS 21 straipsnyje nustatytais Sąjungos išorės veiksmų tikslais, gali pateisinti neigiamas, netgi sunkias, pasekmes tam tikriems ūkio subjektams, kylančias dėl sprendimų įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, priimtus siekiant šio pagrindinio tikslo.

   Taigi vertindamas atitinkamos institucijos elgesį Bendrasis Teismas, nagrinėdamas ūkio subjekto pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pagal SESV 215 straipsnio 2 dalies nuostatas taip pat turi atsižvelgti į šį Sąjungos užsienio politikos pagrindinį tikslą, išskyrus atvejus, kai šis ūkio subjektas gali įrodyti, kad Taryba akivaizdžiai ir nepateisinamai pažeidė savo imperatyvias pareigas arba Sąjungos pripažintą pagrindinę teisę.

   (žr. 44–46 punktus)

3.  Galimas vieno ar kelių Tarybos aktų, dėl kurių atsirado ieškovo nurodyta žala, panaikinimas net ir tuo atveju, kai jie panaikinami Bendrojo Teismo sprendimu, paskelbtu prieš pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, nėra nepaneigiamas įrodymas, kad ši institucija padarė pakankamai akivaizdų pažeidimą, leidžiantį ipso jure konstatuoti Sąjungos atsakomybę.

   (žr. 48 punktą)

4.  Priešingai nei ieškinį dėl panaikinimo, ieškinį dėl deliktinės atsakomybės galima pareikšti per penkerius metus nuo žalą sukėlusio įvykio. Todėl institucija, kuriai kyla deliktinė atsakomybė, iš principo turi teisę, siekdama save išteisinti, remtis visomis reikšmingomis aplinkybėmis, atsiradusiomis prieš tai, kai per minėtą terminą jai pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, o ieškovas gali nustatyti savo patirtos žalos dydį ir svarbą, remdamasis įrodymais, paaiškėjusiais vėliau nei atsirado žala.

   Dėl institucijos galimybės siekiant save išteisinti remtis visomis reikšmingomis aplinkybėmis, atsiradusiomis prieš tai, kai jai pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, pasakytina, kad šią galimybę lemia būtinybė kompetentingam teismui, laikantis rungtyniškumo principo, nustatyti šalių nurodytų faktinių aplinkybių svarbą ir reikšmingumą, kad galėtų priimti sprendimą dėl galimos Sąjungos deliktinės atsakomybės. Tokia galimybė ypač pateisinama tokioje Sąjungos veiklos srityje kaip bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), kuriai dėl jos tikslų ir turinio pobūdžio taikomos Sutartyse konkrečiai įtvirtintos taisyklės ir procedūros (žr. ESS 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą), skirtos, be kita ko, prireikus atsižvelgti į faktinės ir teisinės situacijos, kuri yra Sąjungos tarptautinių veiksmų objektas, raidą laiko aspektu. Tokiomis aplinkybėmis neteikti reikšmės aplinkybėms, kurias atitinkama institucija nurodė nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai, remdamasi pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių priimtu sprendimu, patvirtino nagrinėjamą lėšų įšaldymo priemonę pagal SESV 215 straipsnio 2 dalį, reikštų rimtai kliudyti veiksmingai atlikti funkcijas, kurios BUSP srityje suteiktos Sąjungos institucijoms numatant, kad padėdamos įgyvendinti šią politiką jos patvirtina reikalingas ribojamąsias priemones.

   (žr. 49–51 punktus)

5.  Vertinant ribojamosios priemonės teisėtumą, pažymėtina, kad sąvoka „nuosavybės teise priklausanti kitam subjektui arba jo valdoma“ bendrovė iš tiesų susijusi su situacija, kai fizinis ar juridinis asmuo, dalyvaujantis atitinkamos valstybės branduolinių ginklų platinimo veikloje, gali daryti įtaką kitos įmonės, su kuria palaiko komercinius santykius, komerciniams sprendimams net ir tuo atveju, kai šių dviejų ūkio subjektų nesieja teisiniai, nuosavybės ar dalyvavimo valdant kapitalą ryšiai. Šiuo klausimu pasakytina, kad Taryba turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar subjektas yra „nuosavybės teise priklausantis arba valdomas“, atsižvelgdama, be kita ko, į tokio priklausymo laipsnį arba kontrolės intensyvumą; šiuo klausimu ši institucija turi tam tikrą diskreciją.

   (žr. 56 ir 57 punktus)

6.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 75–78 punktus)

7.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 88 punktą)