11

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

12

VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

14

Klausimas, ar Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai nesustabdė joje vykstančios procedūros, turi būti nagrinėjamas prieš vertinant, ar yra galimybė supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį prekių ženklą (2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Royalton Overseas / VRDT – S.C. Romarose Invest (KAISERHOFF), T‑556/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:985, 52 punktas). Todėl pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą.

16

Šiame etape pažymėtina, kad ieškovė tiek Protestų skyriaus, tiek Apeliacinės tarybos prašė sustabdyti procedūrą, kol bus priimtas Juzgado de lo Mercantil no 1 de Alicante (Alikantės komercinis teismas Nr. 1) sprendimas. Tame teisme, į kurį kreiptasi kaip į Europos Sąjungos prekių ženklų teismą, pareikštas priešieškinis dėl ankstesnių žodinių Europos Sąjungos prekių ženklų TORO, kurie įstojusios į bylą šalies naudai įregistruoti numeriais 2844264 ir 1722362, registracijos pripažinimo negaliojančia. Šį priešieškinį pareiškė ieškovė po to, kai įstojusi į bylą šalis pareiškė ieškinį dėl žodinio Ispanijos prekių ženklo BADTORO registracijos pripažinimo negaliojančia; šis prekių ženklas įregistruotas numeriu 2782026 25 ir 35 klasės prekėms bei paslaugoms žymėti.

17

Šiuo klausimu konstatuotina, kad ieškovės pareikštas priešieškinis dėl registracijos pripažinimo negaliojančia nebuvo susijęs nė su vienu ankstesniu prekių ženklu, kuriais įstojusi į bylą šalis grindė protestą dėl ginčijamo prekių ženklo registracijos paraiškos 32 klasės prekėms. Taigi šis nacionalinis procesas neturėjo jokios įtakos nagrinėjant įstojusios į bylą šalies pareikštą protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos 32 klasės prekėms.

18

Vadinasi, atsisakymo sustabdyti procedūrą neteisėtumas, jeigu būtų įrodytas, negalėtų būti pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su protestu dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos 32 klasės prekėms. Taigi, kiek tai susiję su šiuo aspektu, pagrindas turi būti atmestas kaip neveiksmingas.

19

Vis dėlto reikia išnagrinėti įvairias kitas pagrindo dalis, susijusias su sprendimu dėl protesto, pareikšto dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos 35 klasės paslaugoms. Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ketvirtą pirmojo pagrindo dalį, susijusią su atsisakymo sustabdyti procedūrą faktinėmis klaidomis.

20

Šiuo kausimu reikia pažymėti, kad 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentui (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, 1995, p. 1), 20 taisyklės 7 dalies c punkte, kuris, remiantis šio reglamento 50 taisyklės 1 dalimi, taikomas procedūrai Apeliacinėje taryboje, numatyta, jog EUIPO gali sustabdyti protesto procedūrą, jeigu tai pateisina aplinkybės.

21

Remiantis jurisprudencija, Apeliacinė taryba turi plačią diskreciją, kai sprendžia, ar sustabdyti apeliacinę procedūrą, ar ne. Sustabdymas yra Apeliacinės tarybos teisė, kuria ji naudojasi tik tuo atveju, kai mano, jog tai yra pateisinama. Taigi procedūra Apeliacinėje taryboje nėra automatiškai sustabdoma, kai šalis minėtai tarybai pateikia tokį prašymą (2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo KAISERHOFF, T‑556/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:985, 30 punktas).

22

Dėl to, kad Apeliacinė taryba turi plačią diskreciją, siekdama sustabdyti joje vykstančią procedūrą, neišnyksta Europos Sąjungos teismo vykdoma jos vertinimo kontrolė. Vis dėlto dėl šios aplinkybės minėta turinio kontrolė yra ribota: galima kontroliuoti tik ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo KAISERHOFF, T‑556/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:985, 31 punktas ir 2015 m. spalio 21 d. Sprendimo Petco Animal Supplies Stores / VRDT – Gutiérrez Ariza (PETCO), T‑664/13, EU:T:2015:791, 32 punktas).

23

Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad net jeigu būtų įrodyta, jog nacionaliniame teisme buvo nagrinėjamas ieškinys, kuriuo ginčytas ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, vien tokio įrodymo nepakaktų, kad būtų galima Apeliacinės tarybos atsisakymą sustabdyti procedūrą kvalifikuoti kaip akivaizdžią vertinimo klaidą. Iš tiesų naudodamasi savo diskrecija dėl procedūros sustabdymo Apeliacinė taryba turi laikytis bendrųjų principų, reglamentuojančių teisingą procedūrą teisinėje visuomenėje. Taigi naudodamasi minėta diskrecija ji turi atsižvelgti ne tik į šalies, kurios Bendrijos prekių ženklo paraiška ginčijama, bet ir į kitų šalių interesus. Sprendimas stabdyti procedūrą ar jos nestabdyti turi būti aptariamų interesų palyginimo rezultatas (žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo KAISERHOFF, T‑556/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:985, 33 punktas).

24

Šioje byloje iš ginčijamo sprendimo teksto matyti, kad Apeliacinė taryba pažymėjo, jog Protestų skyrius atmetė prašymą sustabdyti procedūrą, remdamasis tuo, kad protestas grindžiamas kitais dviem ankstesniais Europos Sąjungos prekių ženklais ir ankstesniu Ispanijos prekių ženklu, kurie nacionaliniu lygiu nebuvo užginčyti. Be to, remdamasi įstojusios į bylą šalies teiginiais, kurie nebuvo užginčyti, Apeliacinė taryba nusprendė, kad nebėra poreikio stabdyti procedūros, nes ieškovės priešieškinį Juzgado de lo Mercantil no 1 de Alicante (Alikantės komercinis teismas Nr. 1) atmetė įsiteisėjusiu sprendimu. 2014 m. gegužės 30 d. pastabose įstojusi į bylą šalis Apeliacinei tarybai pranešė apie tai, jog yra šis sprendimas, kartu nurodydama, jog vėliau jai pateiks jo įsiteisėjimo įrodymą.

25

Pažymėtina, kad nors 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu Juzgado de lo Mercantil no  1 de Alicante (Alikantės komercinis teismas Nr. 1) atmetė tiek prašymą pripažinti žodinio Ispanijos prekių ženklo BADTORO registraciją Nr. 2782026 negaliojančia, tiek ieškovės pareikštą priešieškinį, šis sprendimas buvo užginčytas apeliacine tvarka. Jis buvo paliktas nepakeistas 2015 m. sausio 15 d.Audiencia Provincial de Alicante (Alikantės provincijos teismas, Ispanija) sprendimu, dėl kurio kiekviena šalis pateikė po kasacinį skundą Tribunal Supremo (Aukščiausiasis teismas, Ispanija); ginčijamo sprendimo priėmimo dieną šie kasaciniai skundai dar nebuvo išnagrinėti.

26

Vadinasi, Apeliacinė taryba savo sprendimą atmesti prašymą sustabdyti procedūrą grindė tuo, kad Juzgado de lo Mercantil no  1 de Alicante (Alikantės komercinis teismas Nr. 1) sprendimas įsiteisėjo, nors dėl jo buvo pateiktas apeliacinis skundas.

27

Tiesa, kaip nurodo EUIPO, ieškovė būtų galėjusi informuoti ją apie nacionalinio proceso eigą, nes būtent ji pateikė prašymą sustabdyti procedūrą. Vis dėlto, kad ir kaip būtų gaila, tai, kad ieškovė apie tai neinformavo, negali paneigti to, kad atsisakant sustabdyti procedūrą buvo padaryta faktinė klaida, todėl dėl tokio neinformavimo ji negali netekti galimybės remtis šiuo neteisėtumu.

28

Šiomis aplinkybėmis ieškovė gali pagrįstai tvirtinti, kad Apeliacinės tarybos sprendimas sustabdyti procedūrą grindžiamas klaidingais faktais.

29

Vis dėlto EUIPO ir įstojusi į bylą šalis teigia, kad ši faktinė klaida nėra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą, nes šiam ji neturėjo jokios įtakos. Jų teigimu, kadangi protestas buvo grindžiamas dar trimis kitais prekių ženklais, kurie neginčyti priešieškiniu, ginčijamas sprendimas nebūtų buvęs kitoks, jeigu būtų buvęs patenkintas prašymas pripažinti ginčijamo Europos Sąjungos prekių ženklo registraciją negaliojančia.

30

Šiuo klausimu primintina, kad proceso ekonomijos sumetimais galimybę supainioti 35 klasės paslaugas žyminčius žymenis, dėl kurių kilo ginčas, Apeliacinė taryba vertino tik tiek, kiek tai susiję su ankstesniu Europos Sąjungos prekių ženklu Nr. 1722362. Pažymėtina, kad šis prekių ženklas užginčytas priešieškiniu dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, kuris ginčijamo sprendimo priėmimo dieną buvo dar nagrinėjamas Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas). Dėl šios aplinkybės spręsdama, ar pasinaudoti teise sustabdyti procedūrą, ar ne, Apeliacinė taryba turėjo, naudodamasi savo diskrecija, palyginti priešingus interesus. Tačiau kadangi klaidingai manė, jog Juzgado de lo Mercantil no  1 de Alicante (Alikantės komercinis teismas Nr. 1) sprendimas įsiteisėjo, ji to nepadarė.

31

Be kita ko, tikrindamas EUIPO instancijų sprendimų teisėtumą Bendrasis Teismas negali pakeisti kompetentingos EUIPO instancijos, kuri priėmė ginčijamą aktą, motyvų savaisiais (2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Axis / VRDT – Etra Investigación y Desarrollo (ETRAX), T‑70/08, EU:T:2010:375, 29 punktas). Taigi jis negali vertinti galimybės supainioti su prekių ženklu, į kurį EUIPO neatsižvelgė.

32

Vadinasi, tai, kad protestas dėl 35 klasės paslaugų buvo grindžiamas dar ir ankstesniu vaizdiniu Ispanijos prekių ženklu Nr. 2919417, negali įrodyti, jog Apeliacinės tarybos padaryta faktinė klaida neturėjo konkrečios įtakos ginčijamam sprendimui, jeigu ginčijamame sprendime nebuvo įvertinta galimybė supainioti su šiuo prekių ženklu.

33

Taigi, nesant reikalo Bendrajam Teismui nagrinėti kitų pirmojo pagrindo dalių, be to, kaip minėta šio sprendimo 14 punkte, kadangi klausimas dėl procedūros sustabdymo nagrinėtinas pirmiau nei klausimas dėl galimybės supainioti prašomą įregistruoti ir ankstesnį prekių ženklus, pirmajam pagrindui reikia pritarti ir atitinkamai panaikinti ginčijamą sprendimą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo, kiek juo žymimos 35 klasės paslaugos.

(Praleista)

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)

nusprendžia: