Byla T‑289/15

Hamas

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

2019 m. kovo 6 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Galimybė trečiosios valstybės instituciją laikyti kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP – Sprendimų dėl lėšų įšaldymo faktinis pagrindas – Pareiga motyvuoti – Vertinimo klaida – Nuosavybės teisė“

  1. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu įšaldyti lėšas – Valdžios institucija, turinti kompetenciją priimti šį nacionalinį sprendimą – Sąvoka – Trečiosios valstybės valdžios institucija – Įtraukimas

    (Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis)

    (žr. 43, 44 punktus)

  2. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis trečiosios valstybės valdžios institucijos nacionaliniu sprendimu įšaldyti lėšas – Priimtinumas – Sąlyga – Nacionalinis sprendimas, priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą – Tarybai tenkanti pareiga patikrinti – Pareiga motyvuoti – Apimtis

    (Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis)

    (žr. 47–50 punktus)

  3. Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Sprendimas įšaldyti lėšas, priimtas dėl tam tikrų teroristinės veiklos vykdymu įtariamų asmenų ir subjektų – Tarybos pareigos – Pranešimas suinteresuotajam asmeniui apie kaltinimus patvirtinančius įrodymus ir teisė būti išklausytam – Apimtis

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Tarybos sprendimas (BUSP) Nr. 2015/521; Tarybos reglamentas Nr. 2015/513)

    (žr. 54, 55 punktus)

  4. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą – Valdžios institucija, turinti kompetenciją priimti šį nacionalinį sprendimą – Sąvoka – Administracinės valdžios institucija – Įtraukimas – Sąlygos

    (Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis)

    (žr. 71–74 punktus)

  5. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą – Reikalavimo, kad nacionalinis sprendimas būtų „stricto sensu“ priimtas baudžiamojoje byloje, nebuvimas – Sąlygos

    (Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis)

    (žr. 82 punktą)

  6. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Valstybių narių ir Sąjungos institucijų lojalaus bendradarbiavimo pareiga – Sprendimas įšaldyti lėšas – Pateisinimas – Tarybai tenkanti įrodinėjimo pareiga – Teisė į gynybą – Sprendimo įšaldyti lėšas priėmimo nacionalinėse ir Sąjungos procedūrose apimtis

    (Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/521; Tarybos reglamentas Nr. 2015/513)

    (žr. 93–96 punktus)

  7. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Palikimas sąraše remiantis nacionaliniu sprendimu įšaldyti lėšas – Nacionalinis sprendimas, pats savaime nebeleidžiantis daryti išvados, kad tebeegzistuoja dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojus – Tarybos pareiga atsižvelgti į naujausius faktus, patvirtinančius, kad minėtas pavojus tebeegzistuoja

    (Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalis)

    (žr. 132 punktą)

  8. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios lėšų įšaldymo priemonės

    (SESV 296 straipsnis; Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/521; Tarybos reglamentas Nr. 2015/513)

    (žr. 137–140 punktus)

  9. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Palikimas sąraše remiantis nacionaliniu sprendimu įšaldyti lėšas – Kontrolės apimtis – Kontrolė, apimanti visus duomenis, kuriais remtasi siekiant įrodyti tebeegzistuojantį dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojų – Duomenys, kurie ne visi gauti iš kompetentingos institucijos priimto nacionalinio sprendimo – Poveikio nebuvimas

    (SESV 296 straipsnis)

    (žr. 147–149 punktus)

  10. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Reglamentas Nr. 2580/2001 – Taikymo sritis – Ginkluotas konfliktas, kaip jis suprantamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę – Įtraukimas

    (Tarybos bendroji pozicija 2001/931; Tarybos reglamentas Nr. 2580/2001)

    (žr. 166 punktą)

  11. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Organizacijos, susijusios su teroro aktais, lėšų įšaldymas – Nuosavybės teisės ribojimai – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas

    (Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 2580/2001)

    (žr. 184, 185, 188, 189 punktus)

Santrauka

2019 m. kovo 6 d. Sprendime Hamas / Taryba (T‑289/15) Bendrasis Teismas nusprendė dėl ieškinio, kuriuo Hamas, įrašyta į grupių ir subjektų, kuriems taikomos specialios ribojamosios priemonės, skirtos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu, sąrašą, prašė panaikinti Sprendimą (BUSP) 2015/521 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/513 ( 1 ). Konkrečiau kalbant, jeigu pirminiuose 2001 m. sąrašuose ( 2 ) buvo tik Hamas teroristinis sparnas (Hamas-Izz al-Din al-Qassem), nuo 2003 m., atnaujinus 2001 m. dokumentus, buvo įrašytas ir organizacijos politinis padalinys (Hamas) ( 3 ). Ginčijamų aktų motyvuose Taryba nurodė, kad rėmėsi keturiais nacionaliniais sprendimais, t. y. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos priimtu sprendimu (toliau – Home Secretary (Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministras) sprendimas) ir trimis Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijų priimtais sprendimais.

Atmesdamas šį ieškinį dėl minėtų aktų Bendrasis Teismas pirmiausia priminė, kad Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje ( 4 ) esanti sąvoka „kompetentinga institucija“ apima ne tik valstybių narių valdžios institucijas, bet ir iš principo gali apimti ir trečiųjų valstybių valdžios institucijas, nes atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1373 (2001) ir kovą su terorizmu pasaulio mastu pateisinamas, be kita ko, toks glaudus visų valstybių bendradarbiavimas.

Dėl rėmimosi tokių trečiųjų valstybių valdžios institucijų sprendimais Bendrasis Teismas toliau nurodė, kad remdamasi tokio pobūdžio sprendimu Taryba iš anksto turi patikrinti, ar šis sprendimas buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Konkrečiau kalbant, Taryba privalo savo priimtų aktų motyvuose nurodyti informaciją, leidžiančią manyti, kad ji atliko tokį patikrinimą. Bendrojo Teismo nuomone, šiuo tikslu Taryba motyvų pareiškimuose turi nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo remiasi, buvo priimtas laikantis teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą principų; tokia informacija prireikus gali būti glausta. Šiuo atveju Bendrasis Teismas nusprendė, kad nuorodos, jog trečiosios valstybės valdžios institucijos sprendimas buvo paskelbtas šios valstybės oficialiajame leidinyje, nepakanka, kad būtų galima manyti, jog Taryba įvykdė šią pareigą patikrinti, ar šioje valstybėje buvo paisoma teisės į gynybą. Taigi, kadangi motyvų dėl JAV sprendimų nepakanka, Bendrasis Teismas konstatavo, kad šie sprendimai negali būti ginčijamų aktų pagrindas. Be to, jis nurodė, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį nereikalaujama, kad Tarybos aktai būtų grindžiami keliais kompetentingų institucijų sprendimais, todėl ginčijamuose aktuose galėjo būti daroma nuoroda tik į Home Secretary sprendimą, ir padarė išvadą, kad toliau ieškinį reikia nagrinėti tik tiek, kiek ginčijami aktai pagrįsti tuo sprendimu.

Be to, atsižvelgdamas į prieštaravimą, susijusį su šio Home Secretary sprendimo administraciniu pobūdžiu, Bendrasis Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog šis sprendimas yra administracinis, o ne teismo sprendimas, neturi lemiamos reikšmės taikant Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, nes iš pačios šios nuostatos formuluotės aiškiai matyti, kad neteisminė institucija gali būti laikoma kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Nors Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje pirmenybė teikiama teisminių institucijų priimtiems sprendimams, Bendrojo Teismo nuomone, tai nereiškia, kad negalima atsižvelgti į administracinių institucijų priimtus sprendimus, kai, pirma, šioms institucijoms pagal nacionalinę teisę iš tikrųjų suteikta kompetencija priimti sprendimus siekiant kovoti su terorizmu, ir, antra, kai šios institucijos, nors yra tik administracinės, vis dėlto gali būti laikomos „prilygstančiomis“ teisminėms institucijoms, jeigu jų sprendimai gali būti skundžiami teisme. Šioje byloje jis nusprendė, kad ši sąlyga įvykdyta, nes ginčijamas Home Secretary sprendimas gali būti peržiūrimas teismine tvarka, taigi ši administracinė institucija turi būti laikoma kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.

Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad Tarybai pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą tenkanti pareiga prieš įtraukiant, remiantis kompetentingų institucijų sprendimais, asmenų pavardes arba subjektų pavadinimus į lėšų įšaldymo sąrašus patikrinti, ar šie sprendimai pagrįsti „rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais“, susijusi su sprendimais pradėti tyrimus arba baudžiamąjį persekiojimą, bet netaikoma nuosprendžiams. Taigi jis konstatavo, kad šiuo atveju Home Secretary sprendimas nėra sprendimas pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą ir turi būti prilygintas nuosprendžiui, todėl pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį Taryba ginčijamų aktų motyvų pareiškimuose neturėjo nurodyti rimtų įrodymų ir įkalčių, kuriais pagrįstas šios institucijos sprendimas.

Galiausiai Bendrasis Teismas nurodė, kad jeigu vien aplinkybė, kad nacionalinis sprendimas, kuriuo buvo grindžiamas pirminis įtraukimas, tebegalioja, neleidžia daryti išvados, kad vis dar egzistuoja pavojus, jog atitinkamas asmuo ar subjektas dalyvaus teroristinėje veikloje, Taryba privalo pagrįsti tokio asmens pavardės ar subjekto pavadinimo palikimą minėtame sąraše, pateikdama naują situacijos įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į naujausius faktus, patvirtinančius, kad minėtas pavojus tebeegzistuoja. Jis nusprendė, kad šiuo atveju taip buvo, nes Taryba sprendimą įtraukti ieškovo pavadinimą į ginčijamus sąrašus pagrindė pirmiausia tebegaliojančiais sprendimais, kurie laikomi kompetentingų institucijų sprendimais, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, ir, antra, faktinėmis aplinkybėmis – naujausia informacija, kuria Taryba savarankiškai rėmėsi, įrodančia, kad išlieka pavojus, jog Hamas susijusi su teroristinėmis organizacijomis.

( 1 ) 2015 m. kovo 26 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/521, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2014/483/BUSP (OL L 82, 2015, p. 107); 2015 m. kovo 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/513, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 790/2014 (OL L 82, 2015, p. 1).

( 2 ) Šio teroristinio sparno pavadinimas buvo nurodytas prie 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (OL L 344, 2001, p. 93) pridėtame sąraše ir 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos sprendimu 2001/927/EB, pateikiančiu Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą (OL L 344, 2001, p. 83), nustatytame sąraše.

( 3 ) 2003 m. rugsėjo 12 d. Tarybos bendroji pozicija 2003/651/BUSP, atnaujinanti Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu ir panaikinanti Bendrąją poziciją 2003/482/BUSP (OL L 229, 2003, p. 42); 2003 m. rugsėjo 12 d. Tarybos sprendimas 2003/646/EB, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojamųjų priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2003/480/EB (OL L 229, 2003, p. 22).

( 4 ) Pagal šios nuostatos pirmą sakinį „priede pateiktas sąrašas sudaromas remiantis tikslia informacija ar bylos medžiaga, kuri rodo, kad kompetentinga institucija dėl atitinkamų asmenų, grupių ir organizacijų yra priėmusi sprendimą, remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais, pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą dėl teroristinio akto, pasikėsinimo padaryti, dalyvavimo ar padėjimo darant tokią veiką, arba yra priėmusi nuosprendį dėl tokių veiksmų“.