Sujungtos bylos C‑692/15–C‑694/15

Security Service Srl ir kt.

prieš

Ministero dell’Interno ir kt.

(Consiglio di Stato prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisingumo Teismo procedūros reglamentas — 53 straipsnio 2 dalis — Įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas — Išimtinai vidaus situacija — Akivaizdus Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas“

Santrauka – 2016 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis

  1. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Būtinybė Teisingumo Teismui pakankamai patikslinti faktines aplinkybes ir teisės nuostatas

    (SESV 267 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnis)

  2. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Klausimas dėl ginčo, susijusio tik su viena valstybe nare – Įtraukimas siekiant prireikus šiam ginčui taikyti Sąjungos teisę dėl nacionalinėje teisėje nustatyto diskriminacijos draudimo

    (SESV 49, 56 ir 267 straipsniai; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis)

  1.  Žr. nutarties tekstą.

    (žr. 17–21 punktus)

  2.  ESV sutarties nuostatos, reglamentuojančios įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas, netaikomos situacijai, kurios visos aplinkybės susijusios tik su viena valstybe nare. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis visiškai vidinis aptariamos situacijos pobūdis nesudaro kliūčių Teisingumo Teismui atsakyti į pagal SESV 267 straipsnį pateiktą klausimą.

    Taip gali būti, be kita ko, tuo atveju, kai nacionalinis teismas pagal nacionalinę teisę privalo savo valstybės narės piliečiams užtikrinti tokias pačias teises, kokias pagal Sąjungos teisę tokioje pačioje situacijoje turėtų kitos valstybės narės piliečiai, arba kai prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Sąjungos teisės nuostatų, į kurias valstybės narės nacionalinėje teisėje daroma nuoroda siekiant nustatyti išimtinai šios valstybės vidaus situacijai taikytinas normas.

    Vis dėlto, nors esant šioms aplinkybėms Teisingumo Teismas gali pateikti prašomą išaiškinimą, jis neturi to daryti, jeigu iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad jį pateikęs teismas iš tikrųjų turi tokią pareigą.

    (žr. 23, 26–28 punktus)