1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. kovo 18 d. Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas), esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368) priede, 5 punkto 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Rodica Popescu ir jos darbdavio – Direcţia Sanitar Veterinară şi pentru Siguranţa Alimentelor Gorj (Goržo gyvūnų sveikatos ir maisto saugos tarnyba, Rumunija; toliau – Gyvūnų sveikatos tarnyba) – ginčą dėl suinteresuotąją su darbdaviu siejančių darbo sutarčių kvalifikavimo.

3

Iš Direktyvos 1999/70, pagrįstos EB 139 straipsnio 2 dalimi, 14 konstatuojamosios dalies matyti, kad Bendrojo susitarimo šalys signatarės sudarydamos tokį susitarimą norėjo pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrindamos nediskriminavimo principo taikymą, ir sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui nustatant terminuotus darbo santykius ar sudarant terminuotas darbo sutartis.

4

Bendrojo susitarimo preambulės antra ir trečia pastraipos suformuluotos taip:

„Susitarimo šalys pripažįsta, kad neterminuotos sutartys yra ir bus bendriausia darbdavių ir darbuotojų darbo santykių forma. Jos taip pat pripažįsta, kad terminuotos darbo sutartys tam tikromis aplinkybėmis atliepia ir darbdavių, ir darbuotojų interesus.

Šiame susitarime išdėstomi su darbu pagal terminuotas sutartis susiję bendrieji principai ir minimalūs reikalavimai, pripažįstant, kad juos išsamiai taikant būtina atsižvelgti į konkrečių nacionalinių, sektorinių ar sezoninių situacijų realijas. <...>“

5

Bendrojo susitarimo bendrosios dalies 6, 8 ir 10 punktai suformuluoti taip:

<...>

<...>

6

Pagal Bendrojo susitarimo 1 punktą „Tikslas“ šio susitarimo tikslas yra, pirma, pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą ir, antra, sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius.

7

Bendrojo susitarimo 2 punkto „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta, kad šis susitarimas taikomas pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartis sudaryta arba darbo santykiai reglamentuojami pagal teisės aktus, kolektyvines sutartis arba remiantis kiekvienoje valstybėje narėje galiojančia praktika.

8

Bendrojo susitarimo 3 punkte „Apibrėžimai“ nustatyta:

9

Bendrojo susitarimo 5 punkte „Piktnaudžiavimo prevencijos priemonės“ numatyta:

10

Pagal Legea nr. 53/2003 privind Codul muncii (Įstatymas Nr. 53/2003 dėl Darbo kodekso, kuris buvo pakartotinai paskelbtas Monitorul Oficial al României, I dalis, 2011 m. gegužės 18 d. Nr. 345) 12 straipsnį iš esmės darbo sutartis sudaroma neterminuotam laikotarpiui. Išimtiniais atvejais įstatyme aiškiai nustatytomis sąlygomis galima sudaryti terminuotą darbo sutartį.

11

Pagal Įstatymo Nr. 53/2003 82 straipsnį terminuota darbo sutartis tam tikromis sąlygomis gali būti pratęsta, šalims dėl to susitarus raštu, kol bus įgyvendintas projektas, programa ar atlikti darbai. Vis dėlto tos pačios šalys iš eilės gali sudaryti ne daugiau kaip tris terminuotas darbo sutartis, ir kiekvienos šių sutarčių trukmė negali būti ilgesnė nei dvylika mėnesių.

12

Pagal Įstatymo Nr. 53/2003 83 straipsnio h punktą terminuotą darbo sutartį leidžiama sudaryti specialiuose įstatymuose aiškiai numatytais atvejais arba jei reikia atlikti darbus, įgyvendinti projektą ar programą.

13

Pagal Įstatymo Nr. 53/2003 84 straipsnį terminuota darbo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam nei 36 mėnesiai laikotarpiui.

14

Ordonanta de Guvernului nr. 42/2004 privind organizarea activitatii sanitar-veterinare si pentru siguranta alimentelor (Vyriausybės potvarkis Nr. 42/2004 dėl gyvūnų sveikatos apsaugos ir veterinarijos veiklos organizavimo bei maisto saugos, paskelbtas Monitorul Oficial al României, I dalis, 2004 m. sausio 31 d. Nr. 94, toliau – Vyriausybės potvarkis Nr. 42/2004) 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad įstaigos, kurios superka, gamina, tvarko ir naudoja gyvūninės ir negyvūninės kilmės produktus, gali vykdyti veiklą tik jeigu pagal galiojančius gyvūnų sveikatos apsaugos ir veterinarinius reikalavimus turi leidimą, ir kad vykdomi jų oficialūs patikrinimai.

15

Pagal Vyriausybės potvarkio Nr. 42/2004 19 straipsnio 3 dalį oficialius patikrinimus atlieka specialus personalas, gyvūnų sveikatos apsaugos ir veterinarijos tarnybų įdarbintas pagal terminuotas darbo sutartis.

16

Iš Vyriausybės potvarkio Nr. 42/2004 19 straipsnio 4 dalies matyti, kad 3 dalyje numatytos darbo sutartys, sudarytos maksimaliam darbo teisės aktuose numatytam laikotarpiui, šalims iš anksto susitarus ir turint tam tikslui numatytų finansinių lėšų, vėliau gali būti pratęstos, jeigu neišnyksta aplinkybės, dėl kurių jos buvo sudarytos, kol bus sudarytos naujos darbo sutartys, pasibaigus organizuotam konkursui.

17

R. Popescu pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2007 m. gegužės 14 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. dirbo Gyvūnų sveikatos tarnyboje veterinaro asistente.

18

Ši sutartis buvo pratęsta septynis kartus, kaskart vienų metų terminui. Pagal šią sutartį R. Popescu nepertraukiamai dirbo toje pačioje darbovietėje ir vykdė tas pačias funkcijas.

19

Aptariamoje darbo sutartyje kaip jos dalykas buvo nurodytas oficialių patikrinimų vykdymas įstaigose, kurios skerdžia gyvulius, superka, gamina, perdirba, tvarko, laiko, perveža, parduoda gyvūninės kilmės produktus ir šalutinius produktus, taip pat įstaigose, kurios superka, gamina, perdirba, tvarko, laiko, perveža, parduoda negyvūninės kilmės produktus ir šalutinius produktus.

20

Be to, nagrinėjamoje darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ji glaudžiai susijusi su tikrintinų įstaigų veiklos trukme.

21

Paskutinį kartą ši darbo sutartis buvo pratęsta 2014 m. gruodžio 30 d. Buvo numatyta, kad ji pratęsiama nuo 2015 m. sausio 1 d., kol bus baigta konkurso atitinkamoms nuolatinėms pareigoms užimti procedūra. Taip pat buvo nurodyta, kad darbdavys bet kada gali vienašališkai nutraukti darbo sutartį.

22

2015 m. sausio 29 d. R. Popescu Tribunalul Gorj (Goržo teismas, Rumunija) pareiškė ieškinį Gyvūnų sveikatos tarnybai; juo prašė pripažinti jos darbo sutarties pratęsimus niekiniais ir perkvalifikuoti šią darbo sutartį į „neterminuotą sutartį“.

23

2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Tribunalul Gorj (Goržo teismas) atmetė ieškovės reikalavimus.

24

Tuomet ji dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Curtea de Appel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas, Rumunija).

25

Gyvūnų sveikatos tarnybos teigimu, darbuotojų įdarbinimas terminuotam laikotarpiui oficialiems gyvūnų sveikatos patikrinimams vykdyti atitinka Rumunijos teisės aktus. Iš tiesų gyvūnų sveikatos tarnybos yra viešosios teritorinės institucijos, pavaldžios Autoritatea Națională Sanitar Veterinară (nacionalinė gyvūnų sveikatos institucija), o šioms dėl darbo pobūdžio leidžiama sudaryti terminuotas darbo sutartis.

26

Curtea de Appel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) nurodo, kad pagal vyraujančią nuomonę oficialiai gyvūnų sveikatos tikrinimo veiklai, reglamentuojamai specialiosiomis teisės nuostatomis, t. y. Vyriausybės potvarkio Nr. 42/2004 19 straipsnio 3 ir 4 dalimis, taikytina Rumunijos darbo kodekso 83 straipsnio 1 dalies h punkte numatyta išimtis. Kadangi pagal darbo sutarties sąlygą, kurios apeliantė neginčijo, sutarties galiojimo trukmė susieta su priskirtų įstaigų veiklos trukme, kiekvienas priskirtų tikrintinų įstaigų pakeitimas lemia nagrinėjamos darbo sutarties pabaigą ir naujos darbo sutarties sudarymą.

27

Tačiau, mažumos nuomone, reikėtų taikyti teisės normą, pagal kurią vieną po kitos sudarius tris darbo sutartis, darbuotojas turi būti įdarbintas pagal neterminuotą darbo sutartį, neatsižvelgiant į aptariamos veiklos ypatybes.

28

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nagrinėjama daug bylų dėl to paties, kaip pagrindinės bylos, dalyko.

29

Šiomis aplinkybėmis Curtea de Appel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

30

Dviem prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, pagal kurias terminuotų darbo sutarčių pratęsimas paeiliui viešajame sektoriuje laikomas pateisinamu „objektyviomis priežastimis“, kaip tai suprantama pagal šį punktą, vien dėl to, kad gyvūnų sveikatos sektoriuje dirbančių darbuotojų tikrinimo funkcijos yra nenuolatinio pobūdžio, nes nuolat kinta tikrintinų įstaigų veiklos apimtis.

31

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnį, jeigu atsakymą į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, galima aiškiai nustatyti iš teismo praktikos arba jeigu atsakymas į tokį klausimą nekelia jokių pagrįstų abejonių, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.

32

Šioje byloje reikia taikyti šią nuostatą. Iš tiesų atsakymą į pateiktus prejudicinius klausimus galima aiškiai nustatyti iš Teisingumo Teismo praktikos, konkrečiai – iš 2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Adeneler ir kt. (C‑212/04, EU:C:2006:443), 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt. (C‑378/07–C‑380/07, EU:C:2009:250), 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük (C‑586/10, EU:C:2012:39), 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Márquez Samohano (C‑190/13, EU:C:2014:146), 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt. (C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044) ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt. ( C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401).

33

Pirmiausia reikia priminti, jog iš Bendrojo susitarimo 2 punkto 1 dalies matyti, kad jo taikymo sritis apibrėžta plačiai, nes jame bendrai kalbama apie „pagal terminuotas sutartis dirbančius darbuotojus, kurių darbo sutartis sudaryta arba darbo santykiai reglamentuojami pagal teisės aktus, kolektyvines sutartis arba remiantis kiekvienoje valstybėje narėje galiojančia praktika“. Be to, bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai“ pagal šį susitarimą apima visus darbuotojus, nedarant skirtumo pagal tai, ar jų darbdavys yra privatus, ar viešas (2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Adeneler ir kt., C‑212/04, EU:C:2006:443, 56 punktas; 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Márquez Samohano, C‑190/13, EU:C:2014:146, 38 punktas ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 67 punktas).

34

Kadangi Bendrajame susitarime nenurodyta, kad koks nors konkretus sektorius nepatenka į jo taikymo sritį, jis taikomas ir gyvūnų sveikatos kontrolės sektoriui (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 69 punktą).

35

Darytina išvada, kad toks darbuotojas, kaip apeliantė pagrindinėje byloje, įdarbintas Gyvūnų sveikatos tarnyboje veterinaro asistentu gyvūnų sveikatos kontrolės srityje, kurio darbo sutartis, sudaroma šios tarnybos, pagal Rumunijos teisės aktų nuostatas privalo būti terminuota, patenka į Bendrojo susitarimo taikymo sritį.

36

Dėl Bendrojo susitarimo 5 punkto aiškinimo reikia priminti, kad jo tikslas yra įgyvendinti vieną šio susitarimo tikslų, t. y. apriboti atvejus, kai paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys ar nustatomi terminuoti darbo santykiai, kurie laikomi galimu piktnaudžiavimo pažeidžiant darbuotojų teises šaltiniu, įtvirtinant tam tikras minimalios apsaugos nuostatas, skirtas išvengti to, kad pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų situacija būtų nestabili (2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Adeneler ir kt., C‑212/04, EU:C:2006:443, 63 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt., C‑378/07–C‑380/07, EU:C:2009:250, 73 punktas; 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük, C‑586/10, EU:C:2012:39, 25 punktas; 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Márquez Samohano, C‑190/13, EU:C:2014:146, 41 punktas; 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 54 punktas ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 72 punktas).

37

Iš tiesų, kaip matyti iš Bendrojo susitarimo preambulės antros pastraipos ir jo Bendrosios dalies 6 ir 8 punktų, darbo stabilumas suprantamas kaip svarbiausias darbuotojų apsaugos elementas, o terminuotos darbo sutartys ir darbdavių, ir darbuotojų poreikius gali tenkinti tik tam tikromis aplinkybėmis (2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Adeneler ir kt., C‑212/04, EU:C:2006:443, 62 punktas; 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 55 punktas ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 73 punktas).

38

Todėl siekiant neleisti piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius, pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalį valstybės narės įpareigojamos nustatyti bent vieną joje nurodytų veiksmingų ir privalomų priemonių tais atvejais, kai jų vidaus teisėje nėra lygiaverčių teisinių priemonių. Šio punkto 1 dalies a–c punktuose nurodytos trys priemonės, susijusios atitinkamai su objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis tokių darbo sutarčių ar santykių atnaujinimą, maksimalia bendra tokių paeiliui sudaromų darbo sutarčių ar darbo santykių trukme ir jų atnaujinimų skaičiumi (be kita ko, žr. 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt., C‑378/07–C‑380/07, EU:C:2009:250, 74 punktą; 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük, C‑586/10, EU:C:2012:39, 26 punktą; 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Márquez Samohano, C‑190/13, EU:C:2014:146, 42 punktą; 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 56 punktą ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 74 punktą).

39

Šiuo klausimu valstybės narės turi diskreciją, nes gali imtis vienos ar kelių šio punkto 1 dalies a–c papunkčiuose nurodytų priemonių arba taikyti esamas lygiavertes teisines priemones, tačiau jos tai turi daryti atsižvelgdamos į specifinių sektorių ir (arba) darbuotojų kategorijų poreikius (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 59 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 75 punktas).

40

Taip pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalį valstybėms narėms nustatytas bendras tikslas – užkirsti kelią tokiems piktnaudžiavimo atvejams, ir joms leidžiama pasirinkti būdus, kaip tai pasiekti, su sąlyga, kad jie neprieštarauja Bendrojo susitarimo tikslui ar nepažeidžia jo veiksmingumo (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 60 punktas ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 76 punktas).

41

Be to, kadangi, kaip šiuo atveju, Sąjungos teisėje nenumatytos konkrečios sankcijos, taikomos tada, kai piktnaudžiavimo atvejai vis dėlto nustatomi, nacionalinės valdžios institucijos privalo imtis priemonių, kurios turi būti ne tik proporcingos, bet ir pakankamai veiksmingos bei atgrasančios, kad būtų užtikrintas visiškas taikant bendrąjį susitarimą priimtų normų veiksmingumas (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 62 punktas ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 77 punktas).

42

Nors, nesant Sąjungos teisės aktų atitinkamoje srityje, šių normų įgyvendinimo taisyklės, vadovaujantis valstybių narių procesinės autonomijos principu, turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje, jos neturi būti mažiau palankios nei tos, kurios taikomos panašioms vidaus situacijoms (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų Sąjungos teisės sistemos suteiktų teisių įgyvendinimas neturi tapti praktiškai neįmanomas ar pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 63 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 78 punktas).

43

Remiantis tuo darytina išvada, kad kai piktnaudžiaujama paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius, veiksmingas ir lygiavertes darbuotojų apsaugos garantijas nustatančią priemonę turi būti galima taikyti siekiant tinkamai nubausti už šį piktnaudžiavimą ir panaikinti Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 64 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 79 punktas).

44

Be to, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas neturi priimti sprendimo dėl vidaus teisės nuostatų išaiškinimo; ši užduotis tenka kompetentingiems nacionaliniams teismams, kurie turi nustatyti, ar taikytino nacionalinės teisės akto nuostatos tenkina Bendrojo susitarimo 5 punkte išdėstytus reikalavimus (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 66 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 81 punktas).

45

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar atitinkamų vidaus teisės nuostatų taikymo sąlygos ir veiksmingas įgyvendinimas yra tinkama priemonė užkirsti kelią piktnaudžiavimui paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius, ir prireikus už tai nubausti (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 67 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 82 punktas).

46

Vis dėlto priimdamas prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas prireikus gali pateikti paaiškinimų, kurie padėtų nacionaliniam teismui atlikti savo vertinimą (2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Fiamingo ir kt., C‑362/13, C‑363/13 ir C‑407/13, EU:C:2014:2044, 68 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 83 punktas).

47

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, Įstatymo Nr. 53/2003 nuostatose siekta įtvirtinti kumuliacinį įvairių Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a–c punktuose išvardytų priemonių taikymą. Vis dėlto Vyriausybės potvarkyje Nr. 42/2004 nustatyta išimtis: gyvūnų sveikatos kontrolės srityje leidžiama įdarbinti darbuotojus pagal paeiliui sudaromas terminuotas darbo sutartis, ir nenumatyta jokių tokių sutarčių trukmės ar jų atnaujinimo skaičiaus apribojimų, kaip to reikalaujama pagal minėto punkto 1 dalies b ir c punktus.

48

Neatrodo, kad Vyriausybės potvarkyje Nr. 42/2004 būtų įtvirtintos Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalyje numatytosioms lygiavertės priemonės, todėl terminuotų darbo sutarčių pratęsimas gyvūnų sveikatos kontrolės srityje gali būti leidžiamas tik jeigu jį galima pateisinti „objektyviomis priežastimis“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a punktą.

49

Pagal teismo praktiką sąvoka „objektyvios priežastys“ turi būti suprantama kaip reiškianti apibrėžtas ir konkrečias aplinkybes, apibūdinančias konkrečią veiklą, todėl konkrečiame kontekste galinčias pateisinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą paeiliui. Šias aplinkybes gali lemti, pavyzdžiui, ypatingas užduočių, kurioms atlikti šios sutartys buvo sudarytos, pobūdis ir savybės arba atitinkamais atvejais teisėto valstybės narės socialinės politikos tikslo siekimas (2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt., C‑378/07–C‑380/07, EU:C:2009:250, 96 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük, C‑586/10, EU:C:2012:39, 27 punktas ir 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Márquez Samohano, C‑190/13, EU:C:2014:146, 45 punktas).

50

Kita vertus, nacionalinės teisės nuostata, pavyzdžiui, įstatymo ar kito teisės akto norma, pagal kurią tik bendrai ir abstrakčiai leidžiama pasinaudoti galimybe paeiliui sudaryti terminuotas darbo sutartis, negali būti suderinama su pirmesniame šios nutarties punkte nurodytais reikalavimais (2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt., C‑378/07–C‑380/07, EU:C:2009:250, 97 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük, C‑586/10, EU:C:2012:39, 28 punktas ir 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Márquez Samohano, C‑190/13, EU:C:2014:146, 46 punktas).

51

Iš tiesų tokia visiškai formali nuostata neleidžia nustatyti objektyvių ir skaidrių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima patikrinti, ar tokių sutarčių pratęsimas iš tiesų atitinka tikrą poreikį, leidžia pasiekti numatytą tikslą ir yra tam reikalingas. Taigi tokia nuostata kelia realų pavojų, kad šios rūšies sutartys bus sudaromos piktnaudžiaujant, todėl yra nesuderinama su Bendrojo susitarimo tikslu ir veiksmingumu (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt., C‑378/07–C‑380/07, EU:C:2009:250, 98 ir 100 punktus ir jame nurodytą teismo praktiką; 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük, C‑586/10, EU:C:2012:39, 29 punktą ir 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Márquez Samohano, C‑190/13, EU:C:2014:146, 47 punktą).

52

Pagrindinėje byloje, kaip matyti, pagal Vyriausybės potvarkį Nr. 42/2004, kai gyvūnų sveikatos tarnybos sudaro ar pratęsia terminuotas darbo sutartis, turi būti neišnykusios aplinkybės, dėl kurių jos buvo sudarytos, susijusios su atitinkamų pareigų ypatingu pobūdžiu, glaudžiai susietu su tikrintinų įstaigų veikla, ir reikia atsižvelgti į turimus viešuosius finansinius išteklius, kol bus sudarytos naujos darbo sutartys, surengus konkursą.

53

Šiame nacionalinės teisės akte nėra nuostatos, pagal kurią bendrai ir abstrakčiai būtų leidžiama paeiliui sudaryti terminuotas darbo sutartis, tačiau nustatytos tam tikros jų sudarymo sąlygos, todėl reikia patikrinti, ar jos atitinka objektyvius ir skaidrius kriterijus, suderinamus su Bendrojo susitarimo tikslu ir veiksmingumu.

54

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią leidžiama pratęsti terminuotas darbo sutartis, kad būtų pavaduojami kiti darbuotojai, tuo metu negalintys atlikti savo funkcijų, arba kad būtų patenkinti papildomi įmonės poreikiai, savaime neprieštarauja Bendrajam susitarimui. Iš tiesų laikinas darbuotojo pavadavimas arba įdarbinimas, siekiant iš esmės patenkinti laikinus darbdavio poreikius turėti personalą, iš principo gali būti „objektyvi priežastis“, kai ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a papunktį (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt., C‑378/07–C‑380/07, EU:C:2009:250, 101 ir 102 punktus ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük, C‑586/10, EU:C:2012:39, 30 punktą).

55

Tokia objektyvi priežastis taip pat gali būti tai, kad pagal nacionalinės teisės nuostatą terminuotų darbo sutarčių sudarymas ir pratęsimas pateisinamas būtinybe suteikti galimybę pripažintos kompetencijos specialistams, vykdantiems kitą profesinę veiklą ne pagal šią terminuotą darbo sutartį, atlikti konkrečias užduotis ne visą darbo dieną (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Márquez Samohano, C-190/13, EU:C:2014:146, 48 ir 49 punktus).

56

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, oficialūs patikrinimai gyvūnų sveikatos apsaugos srityje reglamentuojami pagal specialius teisės aktus ir taip įgyvendinami nacionalinės teisės aktų leidėjo nustatyti įpareigojimai vykdyti patikrinimus ne tik gyvulininkystės ūkiuose ir įstaigose, kurios gamina, laiko, perveža, perdirba žmonėms skirtus gyvūninės kilmės produktus ir jais prekiauja, bet ir karantino patalpose, ūkiuose, kur auginami laukiniai gyvūnai, nacionaliniuose parkuose ir gamtos rezervatuose, zoologijos soduose ar peryklose.

57

Kaip matyti iš Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies, taip pat pagal šio susitarimo preambulės trečią pastraipą bei jo bendrosios dalies 8 ir 10 punktus įgyvendindamos Bendrąjį susitarimą valstybės narės turi teisę, jei tai objektyviai pateisinama, atsižvelgti į konkrečius poreikius, susijusius su specifiniais veiklos sektoriais (2015 m. vasario 26 d. Sprendimo Komisija / Liuksemburgas, C‑238/14, EU:C:2015:128, 40 punktas).

58

Taigi vykdytinų patikrinimų dažnis ir apimtis, be abejo, gali skirtis, atsižvelgiant į tikrintinų įstaigų veiklą, o šių taip pat būna įvairių.

59

Vis dėlto Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad tokios ypatybės būdingos atitinkamam sektoriui arba dėl jų kyla tik laikinas poreikis įdarbinti personalą, kuriuo būtų galima pagrįsti laikiną tikrinimo įgaliojimų pobūdį.

60

Iš tiesų tokia įvairovė būdinga atvejams, kai viena veikla priklauso nuo kitos, ypač patikrinimų srityje, ir, be kita ko, ji gali pasireikšti darbo krūvio padidėjimu ar sumažėjimu – tai priklauso nuo iš anksto neįmanomų numatyti aplinkybių.

61

Be to, tariamai nenuolatinį tikrinimo įgaliojimų pobūdį paneigia tai, kad apeliantės pagrindinėje byloje terminuotos darbo sutartys būdavo vis pratęsiamos, todėl ji nepertraukiamai teikė paslaugas 6 metus ir 7 mėnesius, taigi šiais darbo santykiais, panašu, buvo tenkinami ne laikini, o ilgalaikiai poreikiai.

62

Nors pagal šios nutarties 45 punkte primintą teismo praktiką prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar yra konkretus poreikis, kuriuo, atsižvelgiant į Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a punktą, būtų galima objektyviai pateisinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą paeiliui, siekiant tinkamai patenkinti gyvūnų sveikatos kontrolės poreikį, reikia pažymėti, kad toks poreikis vis dėlto nėra akivaizdus iš argumentų, susijusių su valstybės, kaip darbdavio nagrinėjamame sektoriuje, siekiu išvengti tam tikros finansinės rizikos.

63

Iš tiesų, nors valstybės narės socialinės politikos pasirinkimas gali būti grindžiamas su biudžetu susijusiais argumentais ir šie gali daryti įtaką priemonių, kurių ketina imtis valstybė, pobūdžiui ir apimčiai, bet kuriuo atveju savaime jie nėra šios politikos tikslas, todėl jais negalima pateisinti jokios piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas sutartis prevencijos priemonės pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalį nebuvimo (žr. 2013 m. spalio 24 d. Sprendimo Thiele Meneses, C‑220/12, EU:C:2013:683, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 110 punktą).

64

Be to, dėl nuorodos apeliantės pagrindinėje byloje darbo sutarties paskutiniame priede į sąlygą dėl nuolatinio darbuotojo konkurso procedūros pabaigos reikia pažymėti, kad, nors nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią leidžiama pratęsti paeiliui sudaromas terminuotas darbo sutartis, kai pavaduojamas darbuotojas ir laukiama konkurso procedūros pabaigos, galima pateisinti objektyvia priežastimi, konkretus šios objektyvios priežasties taikymas, atsižvelgiant į atitinkamos veiklos ypatumus ir į jos vykdymo sąlygas, turi atitikti Bendrojo susitarimo reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük, C‑586/10, EU:C:2012:39, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 99 punktą).

65

Iš tiesų, kad būtų laikomasi Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a punkto, reikia konkrečiai patikrinti, ar paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis arba atnaujinant darbo santykius siekiama patenkinti laikinus poreikius ir ar tokia nacionaline nuostata, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, faktiškai nesinaudojama, siekiant patenkinti nuolatinius ir ilgalaikius darbdavio poreikius, susijusius su personalu (šiuo klausimu žr. 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük, C‑586/10, EU:C:2012:39, 39 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 101 punktą).

66

Kiekvienu atveju reikia ištirti visas konkretaus atvejo aplinkybes, atsižvelgiant, be kita ko, į su tuo pačiu asmeniu ar tam pačiam darbui atlikti paeiliui sudarytų sutarčių skaičių, kad būtų galima atmesti galimybę, jog darbdaviai faktiškai piktnaudžiavo terminuotomis darbo sutartimis arba terminuotais darbo santykiais, net jei šios sutartys buvo sudarytos arba šie santykiai buvo nustatyti tariamai siekiant patenkinti poreikį turėti pavaduojantį personalą (šiuo klausimu žr. 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Kücük, C‑586/10, EU:C:2012:39, 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Mascolo ir kt., C‑22/13, C‑61/13, C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 102 punktą).

67

Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad tuo metu, kai buvo pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, suinteresuotoji šalis neturėjo jokios informacijos apie konkurso procedūros eigą, tad šios procedūros baigtis juo labiau buvo neaiški.

68

Galiausiai nacionalinis teismas turi nustatyti, ar tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, kuriomis ribojama galimybė sudaryti terminuotas darbo sutartis, siekiant įdarbinti į laisvas darbo vietas, kol bus baigta konkurso procedūra, gali būti laikomos atitinkančiomis Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a punktą, ir patikrinti, ar konkretus šios objektyvios priežasties taikymas užkerta kelią piktnaudžiauti sudarant terminuotas darbo sutartis.

69

Remiantis tuo, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalis aiškintina taip, kad pagal ją draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, pagal kurias paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių pratęsimas viešajame sektoriuje laikomas pateisinamu „objektyviomis priežastimis“, kaip tai suprantama pagal šį punktą, vien dėl to, kad gyvūnų sveikatos sektoriuje dirbančio personalo atliekamos tikrinimo funkcijos yra nenuolatinio pobūdžio, nes nuolat kinta tikrintinų įstaigų veiklos apimtis, nebent (tai patikrinti turi nacionalinis teismas) sutartys pratęsiamos faktiškai siekiant patenkinti specifinį atitinkamo sektoriaus poreikį, ir tai vis dėlto negali būti grindžiama su biudžetu susijusiais argumentais. Be to, aplinkybės, kad paeiliui sudaromos terminuotos sutartys pratęsiamos, kol bus užbaigta konkurso procedūra, nepakanka, kad šios nuostatos atitiktų minėtą punktą, jeigu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, matyti, kad dėl to piktnaudžiaujama paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis (tai irgi turi patikrinti nacionalinis teismas).

70

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nutaria:

1999 m. kovo 18 d. Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 5 punkto 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, pagal kurias paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių pratęsimas viešajame sektoriuje laikomas pateisinamu „objektyviomis priežastimis“, kaip tai suprantama pagal šį punktą, vien dėl to, kad gyvūnų sveikatos sektoriuje dirbančio personalo atliekamos tikrinimo funkcijos yra nenuolatinio pobūdžio, nes nuolat kinta tikrintinų įstaigų veiklos apimtis, nebent (tai patikrinti turi nacionalinis teismas) sutartys pratęsiamos faktiškai siekiant patenkinti specifinį atitinkamo sektoriaus poreikį, ir tai vis dėlto negali būti grindžiama su biudžetu susijusiais argumentais. Be to, aplinkybės, kad paeiliui sudaromos terminuotos sutartys pratęsiamos, kol bus užbaigta konkurso procedūra, nepakanka, kad šios nuostatos atitiktų minėtą punktą, jeigu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, matyti, kad dėl to piktnaudžiaujama paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis (tai irgi turi patikrinti nacionalinis teismas).