1

Savo apeliaciniu skundu Anonymos Elliniki Metalleftiki kai Metallourgiki Etairia Larymnis Larko (toliau – buvusioji Larko) prašo panaikinti 2015 m. birželio 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Larko / Komisija (T‑412/14, EU:T:2015:431, toliau – skundžiama nutartis), kuria šis teismas atmetė jos prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti Larko Geniki Metalleftiki kai Metallourgiki AE (toliau – naujoji Larko), ieškovės pirmojoje instancijoje byloje T‑412/14, reikalavimų.

2

1989 m. naujoji Larko perėmė buvusiosios Larko anksčiau vykdytą feronikelio kasybos, apdorojimo ir prekybos veiklą. Iš bylos medžiagos matyti, kad naujoji Larko pastarajai skolinga didelę pinigų sumą. Savo ieškiniu byloje T‑412/14 naujoji Larko Bendrojo Teismo prašė panaikinti 2014 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimą C(2014)1805 dėl valstybės pagalbos SA.37954 (2013/N), kurią Graikija suteikė naujajai Larko dėl kai kurių jos aktyvų perleidimo (OL C 156, p. 1, toliau – ginčijamas sprendimas). Šiuo sprendimu Europos Komisija nusprendė, kad, pirma, naujosios Larko aktyvų perleidimas pagal pasiūlytą perleidimo planą nėra valstybės pagalba ir, antra, remiantis šiuo planu tarp naujosios Larko ir šių aktyvų įgijėjų nėra ekonominio tęstinumo, kiek tam tikrais atvejais tai susiję su anksčiau suteiktos valstybės pagalbos susigrąžinimu.

3

Buvuvioji Larko taip pat prašo Teisingumo Teismo patenkinti jos prašymą leisti įstoti į bylą.

4

2015 m. liepos 29 d Komisija pateikė savo pastabas dėl apeliacinio skundo.

5

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą kiekvienas asmuo gali įstoti į Europos Sąjungos teismuose nagrinėjamas bylas, jei jis gali įrodyti suinteresuotumą atitinkamam teismui pateiktos bylos baigtimi.

6

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika sąvoka „suinteresuotumas bylos baigtimi“, kaip ji suprantama pagal minėto 40 straipsnio antrą pastraipą, turi būti apibrėžta atsižvelgiant į patį ginčo dalyką ir suprantama kaip tiesioginis ir realus suinteresuotumas pačiais reikalavimais, o ne kaip suinteresuotumas ieškinio pagrindais ar iškeltais argumentais. Iš tikrųjų sąvoka „bylos baigtis“ reiškia, kad prašoma priimti tokį galutinį sprendimą, koks nurodomas bylos sprendimo, kuris turi būti priimtas, rezoliucinėje dalyje (žr. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2013:83, 7 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

7

Šiuo klausimu visų pirma reikia patikrinti, ar ginčijamas aktas yra tiesiogiai susijęs su įstojančiu į bylą asmeniu ir ar jo suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi yra tikras (žr. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:135, 7 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Iš esmės suinteresuotumas bylos baigtimi laikomas pakankamai tiesioginiu, tik jei dėl šios baigties gali keistis įstojančio į bylą asmens teisinė padėtis (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo pirmininko nutarčių National Power ir PowerGen / Komisija, C‑151/97 P(I) ir C‑157/97 P(I), EU:C:1997:307, 61 punktą, Schenker / Air France ir Komisija, C‑589/11 P(I), EU:C:2012:332, 14 ir 15 punktus ir Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:135, 4 ir 11 punktus).

8

Atsižvelgiant į šias pastabas, reikia nagrinėti buvusiosios Larko pateiktus apeliacinio skundo pagrindus.

9

Apeliacinį skundą sudaro trys pagrindai, atitinkamai susiję su:

10

Buvusioji Larko atkreipia dėmesį į tai, kad tą pačią dieną, t. y. 2014 m. kovo 27 d., Komisija priėmė ne tik ginčijamą sprendimą, bet ir Sprendimą 2014/539/ES dėl valstybės pagalbos SA.34572 (13/C) (ex 13/NN), kurią Graikija suteikė [naujajai Larko] (OL L 254, p. 24, toliau – sprendimas dėl nesuderinamumo). Ji pažymi, kad pastarajame sprendime Komisija konstatavo, jog tam tikra naujajai Larko suteikta pagalba nesuderinama su vidaus rinka, ir nurodė ją grąžinti.

11

Buvusiosios Larko teigimu, nors skundžiamos nutarties 13 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad ji, kaip vienintelė svarbiausia naujosios Larko kreditorė, remiasi ginčijamo sprendimo ir sprendimo dėl nesuderinamumo bendru poveikiu siekdama įrodyti, jog šiais sprendimais jai užkertama galimybė atgauti skolas iš naujosios Larko, vis dėlto vėliau jis šio klausimo nenagrinėjo. Skundžiamos nutarties 15–17 punktuose, susijusiuose su tiesioginiu buvusiosios Larko suinteresuotumu, neatsižvelgdamas į kontekstą, Bendrasis Teismas tik atmetė kai kuriuos dalinius argumentus ir jų visų bendrai neįvertino.

12

Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką dėl Bendrajam Teismui tenkančios pareigos motyvuoti iš jo nereikalaujama pateikti paaiškinimo, kuriame išsamiai ir vienas po kito būtų išnagrinėti visi bylos šalių pateikti argumentai, ir kad dėl to Bendrojo Teismo pateikti motyvai gali būti implicitiniai, jeigu jie suinteresuotiesiems asmenims leidžia sužinoti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam pavestą kontrolę (Sprendimo Gogos / Komisija, C‑583/08 P, EU:C:2010:287, 30 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

13

Skundžiamos nutarties 15 punkte nutaręs, kad nėra tiesioginės sąsajos, viena vertus, tarp ginčijamo sprendimo ir sprendimo dėl nesuderinamumo ir, kita vertus, tarp buvusiosios Larko nurodytų skolų, Bendrasis Teismas šios nutarties 16 punkte pažymėjo, jog abiejų nagrinėjamų sprendimų bendras poveikis nebūtinai reiškia, kad buvusioji Larko nebegali tikėtis, kad jos reikalavimai, keliami naujajai Larko, bus patenkinti. Skundžiamos nutarties 17 punkte jis taip pat nurodė, kad ginčo išsprendimas paveiks buvusiosios Larko interesus tik tiek, kiek jie yra susiję su finansinėmis pasekmėmis, su kuriomis dėl šio išsprendimo susidurs naujoji Larko. Taigi, buvusiosios Larko interesai yra tik netiesiogiai susiję su ginčo baigtimi.

14

Atsižvelgiant visų pirma į šios nutarties 12 punkte primintą teismo praktiką, laikytina, kad skundžiamos nutarties 15–17 punktuose Bendrasis Teismas pakankamai aiškiai išdėstė konkrečius motyvus, kuriais vadovaudamasis nutarė atmesti buvusiosios Larko argumentus, susijusius su ginčijamo sprendimo ir sprendimo dėl nesuderinamumo bendru poveikiu. Iš tikrųjų šie motyvai, neatsižvelgiant į jų pagrįstumą, leidžia buvusiajai Larko sužinoti priežastis, kodėl Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad pastaroji nėra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, o Teisingumo Teismas turi pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam pavestą kontrolę, atsižvelgiant į šios nutarties 6 ir 7 punktuose primintą teismo praktiką.

15

Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.

16

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirma dalimi buvusioji Larko kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą, aiškinant ir taikant Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą, nes šią nuostatą jis taikė in abstracto ir neatsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Bendrasis Teismas, be kita ko, nepaisė ginčijamo sprendimo ir sprendimo dėl nesuderinamumo bendro poveikio bei ypatingos buvusiosios Larko, kaip vienintelės svarbiausios naujosios Larko kreditorės, padėties. Be to, dėl Graikijos valdžios institucijų patvirtintų priemonių, tariamai apsunkinančių skolų iš naujosios Larko susigrąžinimą, buvusioji Larko atsidūrė specifinėje padėtyje. Dėl visų šių santykių ir situacijų atsirado suinteresuotumas bylos baigtimi. Todėl šį suinteresuotumą laikydamas nepakankamu Bendrasis Teismas pažeidė minėtą nuostatą.

17

Šiuo klausimu reikia paminėti, kad tuo atveju, kai skolininkė, tokia kaip naujoji Larko, privalo pati grąžinti valstybės pagalbą, kaip nagrinėjamoje byloje atsitiko dėl ginčijamo sprendimo, kuriuo atmetama galimybė, kad naujoji Larko ir jos aktyvų įgijėjai solidariai privalo grąžinti tam tikrą valstybės pagalbą, ir dėl sprendimo dėl nesuderinamumo, kuriuo ta pati pagalba pripažinta nesuderinama su vidaus rinka, bendro poveikio, iš tikrųjų, kaip Bendrasis Teismas pagrįstai pažymėjo skundžiamos nutarties 17 punkte, darant prielaidą, kad šie abu sprendimai galioja, tai gali daryti ekonominį ir finansinį poveikį jos kreditoriams, nes dėl to jie turi mažiau galimybių atgauti visas skolas.

18

Atsižvelgiant į tai, kad buvusioji Larko yra vienintelė svarbiausia naujosios Larko kreditorė ir kad dėl tam tikrų Graikijos valdžios institucijų patvirtintų priemonių jai galbūt iškilo itin daug sunkumų siekiant susigrąžinti skolas, toks naujajai Larko nustatytas įpareigojimas praktiškai galėtų daryti didesnę įtaką ekonominiams ir finansiniams buvusiosios Larko, o ne kitų kreditorių interesams.

19

Vis dėlto pagrindinės šalies Bendrojo Teismo nagrinėjamoje byloje kreditoriui kylanti grėsmė, net ir didelė, kad bus pažeisti jo ekonominiai ir finansiniai interesai, neturi būti laikoma tiesiogine grėsme šio kreditoriaus interesams, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 6 ir 7 punktuose nurodytą teismo praktiką, jeigu dėl to nesikeičia minėto kreditoriaus teisinė padėtis. Iš tikrųjų tokie ekonominiai ir finansiniai kreditoriaus interesai susipina su jo skolininko, kuris yra pagrindinė šalis nagrinėjamoje byloje, interesais, todėl jiems, kaip ir skolininko akcininkų interesams, ginčo išsprendimas gali daryti tik netiesioginę įtaką, susijusią su minėto sprendimo pasekmėmis pagrindinei šaliai (dėl pagrindinės šalies akcininko žr. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties AITEC / Komisija, C‑97/92, C‑105/92 ir C‑106/92, EU:C:1993:954, 15 punktą).

20

Kitaip yra tuomet, kai dėl bylos baigties gali keistis atitinkama kreditoriaus, prašančio leisti įstoti į bylą palaikyti skolininko reikalavimų, teisinė padėtis. Tai apima ir atvejus, kai toks sprendimas turi įtakos teisiniam skolos kvalifikavimui nacionalinėje teisėje, nes ji gali būti įrašyta į pirmesnę arba paskesnę eilę į reikalavimų, keliamų skolininkui sąrašą, atsižvelgiant į bylos baigtį Sąjungos teisme (Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Belgija / Komisija, C‑197/99 P, EU:C:2000:720, 29–31 punktai). Nors šioje byloje buvusioji Larko teigia, kad Bendrajame Teisme nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas gali paveikti skolos, kurią naujoji Larko jai privalo grąžinti, ekonominę vertę, vis dėlto ji nepateikia jokio argumento, įrodančio, jog tai paveiks patį minėtos skolos teisinį kvalifikavimą.

21

Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai aiškino ir taikė Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą, nes nusprendė, kad jo nagrinėjamos bylos baigtis neturi tiesioginės įtakos buvusiosios Larko interesams.

22

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo antra dalimi buvusioji Larko kaltina Bendrąjį Teismą iškraipius įrodymus ir nepakankamai motyvavus, kai šis teismas skundžiamos nutarties 16 punkto pirmame sakinyje nutarė, kad ginčijamo sprendimo ir sprendimo dėl nesuderinamumo bendras poveikis nebūtinai reiškia, jog buvusioji Larko nebegali tikėtis, kad jos reikalavimai, keliami naujajai Larko, bus patenkinti. Šis Bendrojo Teismo samprotavimo esmę sudarantis klaidingas vertinimas prieštarauja buvusiosios Larko pateiktiems įrodymams, iš kurių esą matyti, kad dėl minėto bendro poveikio naujoji Larko neteko viso savo turto, o buvusioji Larko tapo vienintele svarbiausia naujosios Larko kreditore. Todėl Bendrasis Teismas privalėjo bent jau nurodyti motyvus, kodėl nebuvo atsižvelgta į aptariamus įrodymus.

23

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad buvusiosios Larko argumentai yra pagrįsti klaidingu skundžiamos nutarties 16 punkto pirmo sakinio supratimu.

24

Iš tikrųjų siekiant suprasti minėtą sakinį būtina atsižvelgti į prieš jį ir po jo išdėstytus motyvus. Skundžiamos nutarties 15 punkte pažymėjęs, kad ginčijamas sprendimas ir sprendimas dėl nesuderinamumo nėra tiesiogiai susiję su buvusiosios Larko skoliniais reikalavimais, keliamais naujajai Larko, Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 17 punkte nutarė, kad jo nagrinėjamo ginčo išsprendimas paveiks buvusiosios Larko interesus tik tiek, kiek jie yra susiję su finansinėmis pasekmėmis, su kuriomis dėl šio išsprendimo susidurs naujoji Larko.

25

Skundžiamos nutarties 16 punkto pirmas sakinys atitinka šią logiką, taigi, priešingai, nei teigia buvusioji Larko, neturi būti laikomas Bendrojo Teismo samprotavimo esme. Pažymėdamas, kad ginčijamo sprendimo ir sprendimo dėl nesuderinamumo bendras poveikis nebūtinai reiškia, jog buvusioji Larko nebegali tikėtis, kad jos reikalavimai, keliami naujajai Larko, bus patenkinti, Bendrasis Teismas iš esmės tik nurodė, jog tai, kad buvusioji Larko galbūt neturės galimybės susigrąžinti savo skolos, tiesiogiai siejama ne su tokiu poveikiu, o labiau su tuo, kad naujajai Larko nebeliko pakankamų turtinių išteklių; taigi, teisiniu požiūriu tai lemia ne viena priežastis.

26

Bet kuriuo atveju net darant prielaidą, kad skundžiamos nutarties 16 punkto pirmame sakinyje iškraipomos faktinės aplinkybės, tai negali pagrįsti skundžiamos nutarties panaikinimo. Iš tikrųjų, kaip matyti iš šios nutarties 19 punkto, dėl ginčijamo sprendimo ir sprendimo dėl nesuderinamumo bendro poveikio kylanti grėsmė, kad bus pažeisti naujosios Larko ekonominiai ir finansiniai interesai, kuria ir remiasi buvusioji Larko, įrodo tik netiesioginį pastarosios suinteresuotumą bylos baigtimi, o tai neatitinka Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antroje pastraipoje nustatytų sąlygų.

27

Dėl teiginio, susijusio su skundžiamos nutarties motyvavimo stoka, šios nutarties 14 punkte nagrinėjant pirmąjį pagrindą jau buvo nuspręsta, kad Bendrasis Teismas pakankamai motyvavo savo išvadą, jog išnagrinėjus bylą priimtas sprendimas tiesiogiai nepaveiks buvusiosios Larko interesų.

28

Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

29

Savo trečiajame pagrinde buvusioji Larko tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 18–20 punktuose iš esmės nutarė, kad jos suinteresuotumas bylos baigtimi nėra tikras, nes kiti kreditoriai gali turėti pirmenybę buvusiosios Larko skolinių reikalavimų atžvilgiu, ir kad bet kuriuo atveju naujosios Larko ekonominių išteklių gali nepakakti, siekiant patenkinti buvusiosios Larko skolinius reikalavimus. Be to, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antros pastraipos formuluotę, ji abejoja tikro suinteresuotumo reikalavimu.

30

Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką dėl Bendrojo Teismo sprendimo perteklinių motyvų pateikti argumentai negali lemti šio sprendimo panaikinimo, todėl yra nereikšmingi (Sprendimo Komisija / IPK International, C‑336/13 P, EU:C:2015:83, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

31

Šioje byloje akivaizdu, jog atmetus pirmąjį ir antrąjį pagrindus galutinai nustatyta, kad buvusioji Larko nėra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, todėl su trečiuoju pagrindu susijusi, kaip teigiama, padaryta teisės klaida, net jei ji būtų pripažinta, taip pat negali pagrįsti skundžiamos nutarties panaikinimo.

32

Todėl pagal šios nutarties 30 punkte nurodytą teismo praktiką trečiasis pagrindas yra nereikšmingas ir turi būti atmestas.

33

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nė vienam iš pagrindų, kuriuos buvusioji Larko nurodė grįsdama apeliacinį skundą, nebuvo pritarta, todėl reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

34

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio Procedūros reglamento 184 straipsnio 1 pastraipą, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš buvusiosios Larko ir ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo primininko pavaduotojas nutaria: