25.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/28


2015 m. gruodžio 2 d.Vengrijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-346/12 Vengrija/Europos Komisija

(Byla C-644/15 P)

(2016/C 027/32)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Apeliantė: Vengrija, atstovaujama Z. Fehér

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-346/12;

priimti galutinį sprendimą byloje, vadovaujantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsniu;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Vengrijos vyriausybės teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą konstatavęs, kad Komisija visiškai teisingai priėmė sprendimą, kad priimant sprendimą dėl pagal Reglamento Nr. 1234/2007/EB (1) 103e straipsnį suteiktos nacionalinės finansinės pagalbos dalinės kompensacijos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms, kompensacijos Sąjungos lėšomis sumą reikia susieti su pagalbos sumomis, apie kurias pranešta.

Vengrijos vyriausybė teigia, kad Komisija, vadovaudamasi kartu aiškinamomis susijusiomis reglamentų Nr. 1234/2007/EB ir Nr. 1580/2007/EB (2) nuostatomis, neturėjo teisės priimant sprendimą dėl vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms suteiktos nacionalinės finansinės pagalbos dalinės kompensacijos bendrijos lėšomis leisti kompensuoti tik tokio dydžio sumas, apie kurias Vengrijos vyriausybė pateikdama prašymą leisti suteikti nacionalinę pagalbą pranešė kaip planuojamas, numatomas ar teorines sumas.

Pagal Reglamento Nr. 1234/2007/EB 103e straipsnį Komisijos leidimas suteikti nacionalinę pagalbą susijęs su pagalbos teikimu, o ne su pagalbos, kuri gali būti suteikta maksimalaus dydžio nustatymu. Šis maksimalus dydis yra tiesiogiai numatytas Reglamente Nr. 1234/2007, kuriame numatyta, kad nacionalinė pagalba negali būti didesnė nei 80 % pačių gamintojų organizacijų finansinių įnašų. Taisyklėse, susijusiose su daline nacionalinės pagalbos kompensacija bendrijos lėšomis, neleidžiama, kad Komisija, suteikdama tokį dalinį leidimą, nustatytų maksimalų kompensacijos, kurią prašymą išduoti leidimą pateikusi valstybė narė pranešė Komisijai dydį, neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie bendrą pagalbos dydį, ar apie kiekvienai gamintojų organizacijai suteiktos pagalbos dydį.

Reglamento Nr. 1580/2007 94 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje pavartotu terminu „dydis“, atsižvelgiant į maksimalų 80 % pagalbos dydį, numatytą Reglamento Nr. 1234/2007 103e straipsnyje, ir maksimalų 25 % dydį, susijusį su veiklos fondo padidinimu, numatytą Reglamento Nr. 1580/2007 67 straipsnyje, siekiama leisti Komisijai priimant sprendimą suteikti leidimą iš anksto apskaičiuoti nacionalinę pagalbą, kuri gali būti suteikta, taigi ir būsimos kompensacijos dydį. Tad pranešimu apie šias sumas nesiekiama, kad būtų patvirtinti jų dydžiai, o kad, vadovaujantis pagrindiniame reglamente ir Komisijos reglamente nustatytomis taisyklėmis pastaroji galėtų aiškiai žinoti, kokio dydžio pagalba galės būti suteikta.


(1)  2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, p. 1).

(2)  2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1580/2007, nustatantis Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (OL L 299, p. 1).