30.11.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 398/18

2015 m. rugsėjo 25 d.HIT Groep BV pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-436/10 Hit Groep/Komisija

(Byla C-514/15 P)

(2015/C 398/24)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Apeliantė: HIT Groep BV, atstovaujama advokatų G. van der Wal ir L. Parret

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantė prašo:

—

pritarti apeliacinio skundo pagrindams, panaikinti skundžiamą sprendimą, (paskui) pripažinti pagrįstu jos ieškinį dėl ginčijamo sprendimo ir panaikinti ginčijamą sprendimą (1) tiek, kiek jis su ja susijęs, visų pirma jo 1 straipsnio 9 punkto b papunktį, 2 straipsnio 9 punktą ir 4 straipsnio 22 punktą, o nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 9 punkte jai skirtos baudos dydį arba sumažinti jį tiek, kiek Teisingumo Teismo nuomone yra tinkama, arba bent panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis iš naujo ją išnagrinėtų atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo priimtą sprendimą,

—	priteisti iš Komisijos apeliantės pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant teisinės pagalbos išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamo sprendimo 174–188 ir 224 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą arba nenurodė pakankamų ar aiškių motyvų ir pažeisdamas SESV 296 straipsnio 2 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2) (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies c punktą, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 7 straipsnio 1 dalį, Chartijos 49 straipsnį ir pagrindinius teisės principus, ypač proporcingumo principą, skundžiamame sprendime neteisingai nusprendė, kad taikydama apeliantei Reglamento Nr. 1/2003 (3) 23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje numatytą maksimalų baudos dydį Komisija turėjo atsižvelgti į apeliantės apyvartą 2003 ūkiniais metais ir kad pasirėmusi tais ūkiniais metais ji nepažeidė proporcingumo principo; dėl šių priežasčių Bendrasis Teismas atmetė apeliantės ieškinį ir priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir pažeisdamas SESV 296 straipsnio 2 dalį, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą ir 49 straipsnio 3 dalį ir pagrindinius teisės principus, ypač proporcingumo principą, neteisingai nepateikė nuomonės dėl Komisijos apeliantei skirtos baudos proporcingumo; (mažų mažiausia) jis nemotyvavo savo sprendimo šiuo klausimu arba motyvavo jį nepakankamai (aiškiai); dėl šių priežasčių Bendrasis Teismas neteisingai atmetė apeliantės ieškinį ir priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas.

Priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, (šioje byloje) negalima ir teisės požiūriu yra klaidinga nukrypti nuo Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos. Toks nukrypimas, t. y. atsižvelgimas į 2003 ūkinius metus, o ne į praėjusius ūkinius metus (2009) taikant šią nuostatą – prieštarauja šiai nuostatai ir ja siekiamam tikslui. Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa siekiama išvengti baudos, kuri būtų didesnė už įmonės finansinį pajėgumą tą dieną, kai Komisija pripažįsta ją atsakinga už pažeidimą ir skiria piniginę baudą, skyrimo. Ši nuostata yra proporcingumo principo garantija, kuri išnyktų, jei nuo jos būtų nukrypta.

Nukrypimas nuo šios nuostatos (teksto) (šiuo atveju) taip pat nesuderinamas su EŽTK 7 straipsnio 1 dalimi, Chartijos 49 straipsniu ir proporcingumo principu (bausmių teisėtumo principu ir apibrėžtumo principu).

Teisingumo Teismo sprendimai, kuriais remiantis galima nukrypti nuo aiškaus Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos teksto (2007 m. birželio 7 d. Sprendimas Britannia Alloys & Chemicals/Komisija, C-76/06 P, EU:C:2007:326 ir 2014 m. gegužės 14 d. Sprendimas 1.garantovaná/Komisija, C-90/13 P, EU:C:2014:326), priimti (gerokai) po faktinių aplinkybių, dėl kurių ieškovei skirta bauda, atsiradimo. Todėl šios teismo praktikos taikymas atgaline data prieštarautų EŽTK 7 straipsnio 1 daliai ir Chartijos 49 straipsniui.

Nukrypimas nuo Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos išimtiniais atvejais yra (gali būti) teisėtas, tačiau turi būti nurodyti išsamūs tokio nukrypimo motyvai, o skundžiamame sprendime jų nėra arba jie yra nepakankami, todėl yra pažeista EŽTK 7 straipsnio 1 dalis ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas.

Užtikrinant proporcingumo principą reikia, kad (bet kuriuo atveju), kai nukrypstama nuo Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos, Sąjungos teismai kontroliuotų (vėliau), ar bauda atitinka šios nuostatos tikslą ir yra proporcinga, tačiau skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas (ir ginčijamame sprendime Komisija) šios kontrolės neatliko arba bent jau nemotyvavo ar nemotyvavo nepakankamai.

(1) 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimas C(2010) 4387 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38344 – Įtempiamoji armatūra), iš dalies pakeistas 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C(2010) 6676 final bei 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2011) 2269 final.

(2) OL C 364, 2000, p. 1.

(3) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).