7.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 406/21


2015 m. rugsėjo 23 d.Siderurgica Latina Martin SpA (SLM) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-389/10 ir T-419/10

(Byla C-505/15 P)

(2015/C 406/22)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Siderurgica Latina Martin SpA (SLM), atstovaujama advokatų G. Belotti, P. Ziotti,

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Sumažinti SLM asmeniškai ir solidariai skirtą baudą iš esmės atsižvelgiant į i) pirmojoje instancijoje vykusio proceso baigtį; ii) ginčijamų faktinių aplinkybių metu galiojusias gaires dėl baudų; iii) apeliantės šalutinį vaidmenį ir trumpą dalyvavimą įgyvendinant kartelį, t. y. SLM dalyvavo nuo 1999 m. pabaigos ir tai yra vienintelė data, dėl kurios bylos medžiagoje yra sutampančių įrodymų, galinčių neginčijamai pagrįsti teiginius dėl tokio dalyvavimo;

suteikti teisingą kompensaciją dėl biurokratinio vilkinimo, kuris būdingas Komisijos atlikto prašymo atleisti nuo baudų nagrinėjimui; šio klausimo Bendrasis Teismas visiškai nenagrinėjo;

atleisti apeliantę nuo baudų dėl to, kad ji laiku prisipažino;

suteikti teisingą kompensaciją dėl procedūros vilkinimo;

bet kuriuo atveju priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

ORI iš esmės pateikia keturis pagrindus, kad įrodytų, jog Bendrasis Teismas:

nepakankamai sumažino apeliantės baudą (o tai nelogiška atsižvelgiant į proceso baigtį) ir taip pažeidė Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalį bei nusistovėjusius Sąjungos teisės principus, susijusius su sankcijų konkurencijos srityje proporcingumu ir motyvavimo pareiga;

netaikė faktinių aplinkybių metu galiojusių gairių dėl baudų ir pažeidė Europos Sąjungos teisę, kiek tai susiję su griežtesnio baudžiamojo įstatymo negaliojimu atgal, visų pirma Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalį;

nevisiškai įgyvendino teisminės priežiūros įgaliojimus ir taip pažeidė Pagrindinių teisių chartijos 48 punktą akivaizdžiai netinkamai vertindamas nelogiškus įrodymus, būdamas šališkas ir nepateikdamas motyvų;

nepateikė savo pozicijos dėl nurodyto netinkamo Komisijos administravimo įgaliojimų vykdymo, susijusio su vilkinimu nagrinėjant prašymą atleisti nuo baudų, į kurį Komisija atsakė tik po šešių metų po jo pateikimo;

nepritarė, kad apeliantės prašymas atleisti nuo baudų yra ypatingas, ir padarė pardoksalią bei akivaizdžiai neteisingą išvadą, kad nuo baudų gali būti atleidžiami tik sutikę bendradarbiauti kartelio organizatoriai, nes jie turi reikšmingos informacijos, kurios kitos įmonės, atlikusios šalutinį vaidmenį įgyvendinant kartelį, negali turėti;

sprendimą priėmęs per penkerius metus, pažeidė Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, kuriame užtikrinama teisė, kad byla būtų išnagrinėta per protingą terminą.