26.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/27


2015 m. rugsėjo 3 d.PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas (PT Musim Mas) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. birželio 25 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-26/12 PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas (PT Musim Mas)/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-468/15 P)

(2015/C 354/29)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas (PT Musim Mas), atstovaujama advokato D. Luff

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Sasol Olefins & Surfactants GmbH, Sasol Germany GmbH

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu,

panaikinti 2015 m. birželio 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo Sprendimą PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas (PT Musim Mas)/Europos Sąjungos Taryba (T-26/12),

priimti galutinį sprendimą ir patenkinti PT Musim Mas Bendrajame Teisme pateiktus reikalavimus ir atitinkamai panaikinti antidempingo muitą, apeliantei nustatytą pagal 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1138/2011 (1), kuriuo tam tikrų rūšių importuojamam Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės riebalų alkoholiui ir jo mišiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas, ir 2012 m. gruodžio 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1241/2012 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1138/2011,

nurodyti Tarybai ir įstojusioms į bylą šalims padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jų visas apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese ir procese Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė tvirtina, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl keturių toliau apibendrintų apeliacinio skundo pagrindų.

Pirma, Bendrasis Teismas pažeidė 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 2 straipsnio 10 dalies i punktą, kai neteisingai taikė vieno ekonominio vieneto sąvoką ir padarė išvadą, kad apeliantė ir ICOFS nesudaro vieno ekonominio vieneto.

Antra, Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, kai neteisingai nusprendė, jog Taryba pakankamai įrodė, kad ICOFS vykdomos funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Bendrasis Teismas, atsižvelgiant į turimus įrodymus, nurodė nepakankamus ir diskriminacinius motyvus.

Trečia, Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, kai neteisingai nusprendė, kad Taryba nepadarė netinkamo poveikio normaliosios vertės ir eksporto kainos pusiausvyrai.

Ketvirta, Bendrasis Teismas neteisingai taikė gero administravimo principą, kai neteisingai pritarė, kad Taryba naudotų tik savo įrodymus, ir neatsižvelgtų į apeliantės per antidempingo tyrimą jai pateiktus reikšmingus įrodymus ir informaciją.


(1)  OL L 293, 2011, p. 1.

(2)  OL L 352, 2012, p. 1.