—

panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą,

—

priimti galutinį sprendimą dėl apeliantės ieškinio dėl panaikinimo pagrindų, jei šiame proceso etape tai galima padaryti, ir visų pirma panaikinti pirmojoje instancijoje ginčijamus sprendimus,

—

subsidiariai, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

—

Bendrasis Teismas suklydo, kai vertino Komisijos poziciją dėl vieno ūkio subjekto (eksportuojančio gamintojo integruoto pardavimų skyriaus, esančio ne eksporto šalyje) svarbos taikant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 ( 1 ) (Pagrindinis antidempingo reglamentas) 2 straipsnio 9 dalį ir kai nenusprendė dėl apeliantės argumentų, pagrįstų Sprendime Interpipe and Nikopolsky suformuota teismo praktika, taip pažeisdamas apeliantės teisę į teisminę kontrolę,

—

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir tuo atveju, kai vertindamas nagrinėjamą teismo praktiką nusprendė, kad įrodinėjimo pareiga, susijusi su koregavimo mastu pagal Pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalį tenka suinteresuotajai šaliai, kuri teigia, kad korekcija yra per didelė atsižvelgiant į vieno ūkio subjekto egzistavimo įrodymą,

—

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad vieno ūkio subjekto egzistavimo klausimas nebuvo nagrinėjamas ginčijamuose sprendimuose ir Bendrajame Teisme ir kai savo sprendimą grindė prielaida, kad Komisija ginčijamuose sprendimuose neatmetė vieno ūkio subjekto egzistavimo; Bendrasis Teismas neįvertino to, kad Komisija tai atmetė pagal Pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį tuo pat metu vykdytame preliminariame nagrinėjime, susijusiame su tuo pačiu importu ir tuo pačių tyrimo laikotarpiu.