27.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 245/9

2015 m. gegužės 15 d.Pécsi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hőszig Kft/Alstom Power Thermal Services

(Byla C-222/15)

(2015/C 245/12)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Pécsi Törvényszék

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hőszig Kft

Atsakovė: Alstom Power Thermal Services

Prejudiciniai klausimai

I.

Dėl 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I (1)) (toliau – Reglamentas Nr. 593/2008):

1)

Ar valstybės narės teismas gali Reglamento Nr. 593/2008 10 straipsnio 2 dalyje vartojamą žodžių junginį „iš aplinkybių paaiškėja“ aiškinti taip, kad, nagrinėjant „aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama“ siekiant nustatyti, ar sutikimo nedavimas pagal valstybės, kurioje yra šalies įprasta buveinė, teisę yra pagrįstas, turimos mintyje aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, dalyku ir jos vykdymu?

1.1.

Ar 1 punkte aprašytos situacijos „pasekmes“, kaip jos suprantamos pagal 10 straipsnio 2 dalį, turi būti aiškinamos taip: jei iš aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti, dėl vienos iš šalių rėmimosi [savo įprastos buveinės valstybės teise], paaiškėja, kad sutikimas dėl taikytinos teisės pagal šio straipsnio 1 dalį nebuvo pagrįsta jos elgesio pasekmė, valstybės teismas turi nuspręsti dėl sutarties sąlygos egzistavimo ir galiojimo pagal šalies, kuri taip remiasi, įprastos buveinės valstybės teisę?

2)

Ar valstybės narės teismas Reglamento Nr. 593/2008 10 straipsnio 2 dalies nuostatas gali aiškinti taip, kad – atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes – jis turi diskreciją nustatyti, ar sutikimas dėl taikytinos teisės pagal šio straipsnio 1 dalį, remiantis aplinkybėmis, į kurias turi būti atsižvelgiama, nebuvo pagrįsta atitinkamos šalies elgesio pasekmė?

3)

Jei, vadovaudamasi Reglamento Nr. 593/2008 10 straipsnio 2 dalimi viena iš šalių remiasi savo įprastos buveinės valstybės teise tam, kad įrodytų, jog nedavė sutikimo, ar valstybės narės teismas turi atsižvelgti į šią teisę siekdamas nustatyti, ar, atsižvelgiant į nurodytas „aplinkybes“, pritarimas nurodytos teisės taikymui nebuvo pagrįstas tos šalies elgesys pagal minėtos valstybės teisę?

3.1.

Tokiu atveju, ar Bendrijos teisei prieštarauja valstybės narės teismo aiškinimas, pagal kurį nagrinėjant „aplinkybes“, siekiant nustatyti, ar pagrįstas sutikimo nedavimas, turimos mintyje aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos dalyku ir vykdymu?

II.

Dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (2) (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001):

1)

Ar Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio 1 dalies nuostatoms prieštarauja nacionalinio teismo aiškinimas, pagal kurį reikalaujama konkrečiai nurodyti kompetentingą teismą, ar, atsižvelgiant į šio reglamento 14 konstatuojamąją dalį, pakanka, kad šalių valia ar ketinimas akivaizdžiai išplauktų iš sutarties teksto?

1.1

Ar su Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis suderinamas valstybės narės teismo aiškinimas, kad vienos iš šalių į bendrąsias sutarties sąlygas įtraukta nuostata dėl jurisdikcijos suteikimo, pagal kurią sutarties šalys nustato, kad ginčai, kylantys dėl užsakymo galiojimo, vykdymo ar nutraukimo arba su tuo susiję ginčai, kurių joms nepavyks išspręsti taikiai, išimtinai ir galutinai bus sprendžiami konkrečios valstybės narės tam tikro miesto, nagrinėjamu atveju – Paryžiaus, teismuose, yra pakankamai tiksli, kad atsižvelgiant į šio reglamento 14 konstatuojamąją dalį, iš sutarties teksto būtų galima aiškiai nustatyti su nurodyta valstybe nare susijusius šalių valią ir ketinimą?

(1)  OL L 177, p. 6.

(2)  OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42.