27.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 138/43

—

panaikinti 2014 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje T-551/08 tiek, kiek jis susijęs su ieškove,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, tinkamai sumažinti ginčijamo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo 2 straipsnyje apeliantei skirtos 22 mln. eurų baudos dydį,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, kad jis iš naujo išnagrinėtų bylą,

—

remiantis Procedūros reglamento 90 straipsnio a punktu, panaikinti priteistas 10  000 eurų bylinėjimosi išlaidas,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė, be kita ko, teigia, kad pažeistas EB 81 straipsnis [SESV 101 straipsnis], nes sprendimo motyvai dėl apeliantės, kaip įmonės, struktūros ir atsakomybės, kuriais Bendrasis Teismas grindžia apeliantės padarytą EB 81 straipsnio pažeidimą, yra prieštaringi ir nepakankami. Pagrindinis prieštaravimas pasireiškia tuo, kad Bendrasis Teismas, priskirdamas pažeidimą, apeliantę ir su ja nesusijusią įmonę Tudapetrol traktuoja kaip vieną subjektą, o skirdamas baudą šias dvi įmones laiko atskiromis. Kadangi iš sprendimo motyvų nematyti, ar apeliantė ir Tudapetrol yra viena įmonė ar dvi atskiros įmonės, apeliantė taip pat tvirtina, kad pažeista pareiga motyvuoti (SESV 296 straipsnis) ir jos pagrindinė teisė į gynybą.

2.

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė teigia, kad padaryta teisės klaida priskyrus jai darbuotojo, tuo pačiu metu dirbančio keliose teisiniu požiūriu savarankiškose įmonėse, veiksmus. Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas priskyrė jai šio darbuotojo veiksmus nepatikrinęs, ar darbuotojas ginčijamus veiksmus galiausiai atliko ir apeliantei. Bendrojo Teismo teisinis požiūris prieštarauja EB 81 straipsniui. Kartu Bendrasis Teismas pažeidė Fair Trial principą, nes apeliantės pasiūlymą įrodyti faktines darbuotojo funkcijas atmetė remdamasis teisiškai nepagrįstais motyvais (EŽTK 6 straipsnio pažeidimas).

3.

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė teigia, kad sprendime padaryta klaidų aiškinant Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 3 dalį, kiek tai susiję su apyvarta, pagal kurią apskaičiuojama bauda. Bendrasis Teismas sutiko su tuo, kad apskaičiuojant baudą būtų įtraukta ir trečiosios įmonės apyvarta, nors ši įmonė neginčytinai nedalyvavo darant pažeidimą ir su apeliante nėra vienas ūkio subjektas. Sprendime taip pat nėra teisinių motyvų, kuo remiantis nustatant baudą įskaičiuojama trečiojo asmens apyvarta, nors tai nėra tas pats ūkio subjektas. Todėl Bendrojo Teismo teiginiai pažeidžia ne tik Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį, bet ir reikalavimus tinkamai motyvuoti teismo praktiką (SESV 296 straipsnis).

4.

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde teigiama, kad nustatydamas baudą Bendrasis Teismas atsižvelgė į bendrovių, įsigytų jau baigiantis laikotarpiui, su kuriuo siejamas esą padarytas pažeidimas, apyvartą ir šią apyvartą paskirstė per visą inkriminuojamo dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį. Tai prieštarauja Bendrojo Teismo pozicijai kitame sprendime, priimtame byloje Esso  (2). Sprendime Esso tokioje pačioje byloje tuo pačiu metu Bendrasis Teismas nusprendė, kad dėl atitinkamo Komisijos elgesio dirbtinai padidinama apyvarta, kuria remiantis apskaičiuojama bauda. Šis nevienodas požiūris yra Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Kadangi Bendrasis Teismas neišreiškė nuomonės dėl apeliantės kaltinimų, skundžiamas sprendimas taip pat yra nepakankamai pagrįstas (SESV 296 straipsnis). Be to, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą apskaičiuodamas apyvartą, todėl į apyvartą atsižvelgiama du kartus, o tai pažeidžia Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį.

5.

Penktajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė tvirtina, kad padaryta ir daugiau teisės klaidų nustatant baudą; viena iš jų visų pirma yra apeliantei skirtos baudos neproporcingumas, palyginti su skirta kitoms įmonėms, dalyvavusioms darant inkriminuojamus pažeidimus (Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės veiksmų neteisėtumo skirtumus, palyginti su kitomis dalyvavusiomis įmonėmis, ir neproporcingai vertino įmonės dydį.

6.

Šeštajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, kiek tai susiję su nesukonkretintų, galbūt papildomų ir dėl apeliantės atsiradusių bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidų priteisimu (Bendrojo Teismo procedūros reglamento 90 straipsnio a punkto, taip pat SESV 296 straipsnio ir EŽTK 6 straipsnio pažeidimas). Šios išlaidos nebuvo patirtos ir apeliantė nebuvo išklausyta prieš nusprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų.