Sujungtos bylos C‑673/15 P–C‑676/15 P

The Tea Board

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO)

„Apeliacinis skundas – Europos Sąjungos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 – 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Žodiniai ir vaizdiniai prekių ženklai, kuriuose yra žodinis elementas „darjeeling“ arba „darjeeling collection de lingerie“ – Europos Sąjungos kolektyvinių prekių ženklų savininko protestas – Kolektyviniai prekių ženklai, kuriuos sudaro geografinė nuoroda „Darjeeling“ – 66 straipsnio 2 dalis – Esminė funkcija – Nesuderinamumas su individualių prekių ženklų paraiškomis – Galimybė supainioti – Sąvoka – Prekių ar paslaugų panašumas – Vertinimo kriterijai – 8 straipsnio 5 dalis“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

  1. Europos Sąjungos prekių ženklas–Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas–Santykiniai atmetimo pagrindai–Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas–Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu–Vertinimo kriterijai

    (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

  2. Europos Sąjungos prekių ženklas–Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas–Santykiniai atmetimo pagrindai–Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas–Atitinkamų prekių ar paslaugų panašumas–Vertinimo kriterijai

    (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

  3. Europos Sąjungos prekių ženklas–Europos Sąjungos kolektyviniai prekių ženklai–Europos Sąjungos kolektyviniai prekių ženklai, kuriems taikoma Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalis–Esminė funkcija–Prekių, kurios parduodamos pažymėtos Europos Sąjungos kolektyviniu prekių ženklu, kolektyvinės kilmės garantija–Geografinė nuoroda kaip pavadinimas, kuris parodo, kad prekė pagaminta konkrečioje geografinėje vietovėje

    (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalies c punktas ir 66 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 1151/2012 5 straipsnio 2 dalis)

  4. Europos Sąjungos prekių ženklas–Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas–Absoliutūs atmetimo pagrindai–Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ar nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti–Tikslas–Prieinamumo reikalavimas–Europos Sąjungos kolektyviniai prekių ženklai, kuriems taikoma Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalis

    (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas, 66 straipsnio 2 dalis ir 67 straipsnio 2 dalis)

  5. Europos Sąjungos prekių ženklas–Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas–Santykiniai atmetimo pagrindai–Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas–Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms–Vaizdiniai prekių ženklai „Darjeeling“ ir „Darjeeling collection de lingerie“–Kolektyviniai žodinis ir vaizdinis prekių ženklai DARJEELING

    (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 47 punktą)

  2.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 48 punktą)

  3.  Pirma, kaip matyti iš Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 66 straipsnio 2 dalies formuluotės, kolektyviniai Europos Sąjungos prekių ženklai, kuriuos sudaro žymenys arba nuorodos, prekyboje galintys būti naudojami prekių arba paslaugų geografinei kilmei nurodyti, yra Europos Sąjungos kolektyviniai prekių ženklai, kaip tai suprantama pagal to paties straipsnio 1 dalį. Pagal minėtos 1 dalies formuluotę Europos Sąjungos kolektyvinius prekių ženklus gali sudaryti tik žymenys, dėl kurių galima ženklo savininkės asociacijos narės prekes arba paslaugas atskirti nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų.

    Be to, Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje, kuris taikomas kolektyviniams prekių ženklams pagal to paties reglamento 66 straipsnio 3 dalį, numatyta, jog Europos Sąjungos prekių ženklus gali sudaryti tik žymenys, dėl kurių galima atskirti šiais žymenimis pažymėtų prekių arba paslaugų komercinę kilmę.

    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad esminė prekių ženklo funkcija yra užtikrinti vartotojams prekės kilmę, t. y. leidžia identifikuoti prekę ar paslaugą, kuri pažymėta prekių ženklu, kaip pagamintą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.

    Nors Teisingumo Teismas jau pripažino, kad prekių ženklo kilmės nuorodos funkcija yra ne vienintelė jo funkcija ir kad jis turi ir kitų funkcijų, tinkamų apsaugoti prekių ženklą nuo trečiųjų asmenų vykdomų pažeidimų, kaip antai užtikrinti juo žymimos prekės ar paslaugos kokybę arba atlikti informacinę, investicinę ar reklaminę funkcijas, jis visuomet pabrėžė, kad esminė prekių ženklo funkcija yra kilmės nuorodos funkcija.

    Taigi tvirtinimas, kad Europos Sąjungos kolektyvinių prekių ženklų, nurodytų Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalyje, esminė funkcija yra nurodyti tokiu prekių ženklu pažymėtų prekių arba paslaugų geografinę, o ne jų komercinę kilmę, laikytinas šios esminės funkcijos nepaisymu.

    Antra, nors Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalis yra Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto absoliutaus atsisakymo įregistruoti pagrindo išimtis, ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog kolektyvinio Europos Sąjungos prekių ženklo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, esminė funkcija yra garantuoti prekių, kurios parduodamos pažymėtos šiuo prekių ženklu, kolektyvinę komercinę kilmę, o ne užtikrinti jų kolektyvinę geografinę kilmę.

    Nukrypimą nuo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto, numatytą šio reglamento 66 straipsnio 2 dalyje, pateisina pats žymens, saugomo minėtoje 2 dalyje nurodytų kolektyvinių prekių ženklų, pobūdis.

    Trečia, minėtos geografinės nuorodos ir kolektyviniai Europos Sąjungos prekių ženklai, sudaryti iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami prekių ir paslaugų kilmei nurodyti, yra žymenys, kuriems taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas ir kurių tikslai skiriasi. Kadangi Europos Sąjungos prekių ženklas yra, kaip matyti iš Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnio, žymuo, galintis nurodyti prekių arba paslaugų komercinę kilmę, geografinė nuoroda yra, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 5 straipsnio 2 dalies, pavadinimas, kuris identifikuoja prekę kaip kilusią iš konkrečios geografinės vietovės ir kaip pasižyminčią tam tikra kokybe, reputacija ar kita savybe, kurią iš esmės nulemia jos geografinė kilmė, taip pat kurios bent vienas iš gamybos etapų vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

    (žr. 50–54, 57, 58, 62 punktus)

  4.  Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama bendrojo intereso tikslo, reikalaujančio, kad visi galėtų laisvai naudoti prekių arba paslaugų, kurioms prašoma registracijos, kategorijas apibūdinančius žymenis arba nuorodas kaip kolektyvinius prekių ženklus arba sudėtiniuose ar grafiniuose prekių ženkluose. Todėl šia nuostata neleidžiama tokių žymenų ir nuorodų naudoti tik vienai įmonei dėl to, kad jie buvo įregistruoti kaip individualus prekių ženklas.

    Kolektyvinis Europos Sąjungos prekių ženklas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, nepažeidžia tokio bendrojo intereso tikslo, nes, pirma, kaip matyti iš šios 2 dalies paskutinio sakinio, toks ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai naudoti tokius žymenis ar požymius prekyboje, jeigu laikomasi sąžiningos praktikos pramoninėje ir komercinėje veikloje, ir, antra, to paties reglamento 67 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad nurodytos prekių ženklo naudojimo taisyklės leistų kiekvienam asmeniui, kurio prekės arba paslaugos yra kilusios iš aptariamos geografinės vietovės, tapti asociacijos, kuri yra prekių ženklo savininkė, nariu.

    (žr. 59, 60 punktus)

  5.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 86–95 punktus)