1

Apeliaciniu skundu TV2/Danmark A/S prašo iš dalies panaikinti 2015 m. rugsėjo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo Sprendimą TV2/Danmark / Komisija (T‑674/11, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2015:684), kuriuo jis, pirma, panaikino 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2011/839/ES dėl priemonių (C 2/03), kurias Danija įgyvendino TV2/Danmark naudai (OL L 340, 2011, p. 1, toliau – ginčijamas sprendimas), kiek jame Komisija konstatavo, kad 1995 ir 1996 m. pajamos iš reklamos, kurias TV2/Danmark gavo per tarpininką TV2 fondą, buvo valstybės pagalba, ir, antra, atmetė likusią ieškinio dalį.

2

TV2/Danmark yra 1986 m. Danijoje įsteigta bendrovė, vykdanti transliavimo veiklą. Iš pradžių įsteigta suteikus savarankiškos valstybės įmonės teisinį statusą, apskaitos ir mokesčių tikslais nuo 2003 m. sausio 1 d. ji buvo reorganizuota į akcinę bendrovę. TV2/Danmark yra Danijos antrasis visuomeninis transliuotojas, o pirmasis transliuotojas yra Danmarks Radio.

3

TV2/Danmark misija – kurti ir transliuoti nacionalines ir regionines televizijos programas. Gali būti transliuojama radijo įrenginiais arba per palydovines ar kabelines sistemas. Su viešąja paslauga susijusius TV2/Danmark įsipareigojimus nustatė Kultūros ministerija.

4

Be visuomeninių transliuotojų, visoje Danijos televizijos rinkoje veikia komerciniai transliuotojai. Tai, be kita ko, pirma, Viasat Broadcasting UK Ltd (toliau – Viasat) ir, antra, SBS TV A/S ir SBS Danish Television Ltd (toliau – SBS) junginys.

5

Iš pradžių TV2/Danmark buvo įsteigta suteikus valstybės paskolą už palūkanas, ir jos veikla, kaip ir Danmarks Radio veikla, turėjo būti finansuojama iš visų Danijos televizijos žiūrovų mokamo mokesčio. Vis dėlto teisės aktų leidėjas nusprendė, kad, priešingai nei Danmarks Radio, TV2/Danmark taip pat bus suteikta galimybė gauti pajamų, be kita ko, iš reklamos.

6

2000 m. balandžio 5 d.SBS Broadcasting SA/Tv Danmark pateikus skundą, TV2/Danmark finansavimo sistemą ėmėsi tirti Komisija 2004 m. gegužės 19 d. Sprendime 2006/217/EB dėl Danijos priemonių TV2/Danmark naudai (OL L 85, 2006, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 368, 2006, p. 112, toliau – Sprendimas TV2 I). Šiame sprendime nagrinėjamas laikotarpis nuo 1995 m. iki 2002 m. ir jis susijęs su šiomis priemonėmis: lėšomis iš licencijų mokesčio, pervedimais iš fondų, skirtų TV2/Danmark finansuoti (TV2 fondas ir Radiofonden), ad hoc skirtomis sumomis, atleidimu nuo pelno mokesčio, atleidimu nuo palūkanų mokėjimo ir nuo TV2/Danmark steigimo momentu jai skirtos paskolos kapitalo grąžinimo, valstybės garantija veiklos paskoloms ir su palankiomis mokesčio, kurį TV2/Danmark turėjo mokėti už naudojimąsi transliavimo nacionaliniu mastu dažniu, mokėjimo sąlygomis (toliau visos kartu – nagrinėjamos priemonės). Galiausiai Komisijos tyrimas apėmė ir TV2/Danmark suteiktą leidimą transliuoti vietinių dažnių tinkle ir visų bendrų antenų įrenginių savininkų pareigą savo įrenginiais transliuoti TV2 viešųjų paslaugų programas.

7

Išanalizavusi nagrinėjamas priemones, Komisija nusprendė, kad jos yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes TV2/Danmark finansavimo sistema, kuria siekta kompensuoti šio įmonės viešosios paslaugos teikimo sąnaudas, neatitinka antrosios ir ketvirtosios iš keturių sąlygų, kurias Teisingumo Teismas nustatė 2003 m. liepos 24 d. Sprendime Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C‑280/00, EU:C:2003:415, toliau, kiek tai susiję su minėtomis sąlygomis, – Altmark sąlygos).

8

Be to, Komisija nusprendė, kad minėta pagalba, kurią nuo 1995 m. iki 2002 m. Danijos Karalystė suteikė TV2/Danmark, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, išskyrus 628,2 mln. Danijos kronų (DKK) sumą (maždaug 85 mln. EUR), kurią ji įvertino kaip „perteklinę kompensaciją“. Taigi ji nurodė Danijos Karalystei šią sumą su palūkanomis susigrąžinti iš TV2/Danmark.

9

Dėl Sprendimo TV2 I buvo pareikšti keturi ieškiniai dėl panaikinimo, juos pareiškė, viena vertus, TV2/Danmark (byla T‑309/04) ir Danijos Karalystė (byla T‑317/04) ir, kita vertus, TV2/Danmark konkurentai, t. y. Viasat (byla T‑329/04) ir SBS (byla T‑336/04).

10

2008 m. spalio 22 d. Sprendimu TV2/Danmark ir kt. / Komisija (T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04, toliau – Sprendimas TV2 I, EU:T:2008:457) Bendrasis Teismas panaikino minėtą sprendimą. Tame sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog TV2/Danmark patikėtas su viešąja paslauga susijęs įsipareigojimas atitinka visuotinės ekonominės svarbos transliavimo paslaugos apibrėžtį. Vis dėlto jis taip pat konstatavo, kad Sprendime TV2 I yra keli neteisėtumo aspektai.

11

Taigi, pirma, išnagrinėjęs klausimą, ar Sprendime TV2 I numatytoms priemonėms skirti valstybės ištekliai, Bendrasis Teismas konstatavo, kad kvalifikavimo arba nekvalifikavimo kaip valstybės išteklių tikslais Komisija nemotyvavo savo vertinimo dėl de facto atsižvelgimo į 1995–1996 m. pajamas iš reklamos. Antra, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisijos tyrimas dėl klausimo, ar tenkinamos antroji ir ketvirtoji Altmark sąlygos, nebuvo grindžiamas rimta konkrečių teisinių ir ekonominių sąlygų, kuriomis remiantis nustatytas TV2/Danmark skirtas mokesčio dydis, analize. Todėl Sprendimas TV2 I šiuo klausimu buvo nemotyvuotas. Trečia, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisijos vertinimai dėl pagalbos suderinamumo su SESV 106 straipsnio 2 dalimi, konkrečiai – dėl pernelyg didelės kompensacijos skyrimo, taip pat buvo nemotyvuoti. Pasak Bendrojo Teismo, šį nemotyvavimą lėmė rimto konkrečių teisinių ir ekonominių sąlygų vertinimo prieš nustatant TV2/Danmark skirtą mokesčio dydį tyrimo laikotarpiu neatlikimas.

12

Panaikinus Sprendimą TV2 I, Komisija iš naujo išanalizavo nagrinėjamas priemones. Tam ji konsultavosi su Danijos Karalyste ir TV2/Danmark ir, be kita ko, gavo trečiųjų šalių pastabų.

13

Šį tyrimą Komisija užbaigė priėmusi ginčijamą sprendimą.

14

Sprendimas susijęs su priemonėmis, kurios 1995–2002 m. buvo taikytos bendrovei TV2/Danmark. Tačiau atlikdama tyrimą Komisija taip pat atsižvelgė į 2004 m. taikytas rekapitalizacijos priemones priėmus Komisijos sprendimą TV2 I.

15

Ginčijamame sprendime Komisija toliau laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamos priemonės yra „valstybės pagalba“, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Visų pirma ji nusprendė, kad 1995 m. ir 1996 m. gautos pajamos iš reklamos yra valstybės ištekliai, ir, antra, patikrinusi, ar yra atrankinis pranašumas, nusprendė, kad nagrinėjamos priemonės neatitinka antrosios ir ketvirtosios Altmark sąlygų. Kita vertus, nors Sprendime TV2 I Komisija nusprendė, kad 628,2 mln. DKK (apie 85 mln. eurų) suma yra su SESV 106 straipsnio 2 dalimi nesuderinama pernelyg didelė kompensacija, ginčijamame sprendime ji buvo tos nuomonės, kad ši suma yra TV2/Danmark tinkamas nuosavų išteklių fondas. Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje Komisija nusprendė:

„1 straipsnis

Priemonės, kurias Danija įgyvendino TV2/Danmark naudai 1995–2002 m. skirdama licencijos mokesčio lėšų [iš mokesčio gautus išteklius], ir kitos šiame sprendime minėtos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, kaip apibrėžta [SESV] 106 straipsnio 2 dalyje.“

16

2011 m. gruodžio 30 d.TV2/Danmark pareiškė ieškinį dėl dalinio ginčijamo sprendimo panaikinimo.

17

Pirmiausia TV2/Danmark Bendrojo Teismo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame Komisija nusprendė, kad nagrinėjamos priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

18

Jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, TV2/Danmark Bendrojo Teismo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek Komisija jame nusprendė, kad:

19

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek Komisija nusprendė, jog 1995 m. ir 1996 m. gautos pajamos iš reklamos, kurios per TV2 fondą buvo pervestos TV2/Danmark, yra valstybės pagalba, o likusią ieškinio dalį atmetė.

20

Apeliaciniu skundu TV2/Danmark Teisingumo Teismo prašo:

21

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

22

Danijos Karalystė prašo Teisingumo Teismo pritarti visiems apeliacinio skundo aspektams.

23

Viasat Teisingumo Teismo prašo:

24

Apeliaciniam skundui pagrįsti TV2/Danmark nurodo du pagrindus.

25

Pirmajame pagrinde TV2/Danmark teigia, kad atmesdamas pagrindinę jos ieškinio reikalavimų dalį ir remdamasis klaidingu ketvirtosios Altmark sąlygos aiškinimu ir taikymu Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

26

TV2/Danmark, be kita ko, laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į ypatingą jai nustatytų su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų pobūdį ir Altmark sąlygų taikymą atgaline data, Bendrasis Teismas neturėjo ketvirtosios Altmark sąlygos aiškinti ir taikyti griežtai pažodžiui, o turėjo tik patikrinti, ar šioje byloje pasiektas tos sąlygos tikslas.

27

Iš tiesų, kaip teigia TV2/Danmark, toks taikymas yra neįmanomas, nes veiklos sektorius, kuriame ji veikia, nėra nei konkurencingas, nei komercinis, ir dėl šios priežasties nėra „referencinės įmonės“, su kuria būtų galima lyginti, kaip reikalaujama pagal minėtą sąlygą.

28

Todėl TV2/Danmark mano, kad Bendrasis Teismas turėjo taikyti ketvirtąją Altmark sąlygą atsižvelgdamas į jos tikslą ir konstatuoti, kad, atsižvelgiant į tai, kad Rigsrevisionen (Audito Rūmai, Danija) tikrino TV2/Danmark apskaitą, šis tikslas buvo pasiektas. Dėl šios priežasties jis turėjo konstatuoti, kad ši sąlyga tenkinama.

29

TV2/Danmark priduria, jog tokį vertinimą patvirtina aplinkybė, kad šioje byloje Altmark sąlygos buvo taikomos atgaline data ir kad dėl tos priežasties buvo pažeistas teisinis saugumas.

30

Danijos Karalystė pritaria TV2/Danmark argumentams.

31

Komisija ir Viasat ginčija TV2/Danmark pateikto pagrindo priimtinumą ir teigia, kad bet kuriuo atveju jis nepagrįstas.

32

Dublike TV2/Danmark ginčija Komisijos ir Viasat argumentus, kuriais kvestionuojamas šio pagrindo priimtinumas, ir iš esmės teigia, kad jos reikalavimuose ir apeliaciniame skunde išdėstytuose argumentuose keliami teisės klausimai.

33

Triplike Danijos Karalystė teigia, kad TV2/Danmark apeliacinis skundas yra priimtinas. Konkrečiai, jos nuomone, klausimas dėl ketvirtosios Altmark sąlygos aiškinimo ir taikymo yra teisės klausimas, ir Bendrojo Teismo vertinimai, susiję su šiuo klausimu, yra teisiniai vertinimai, kuriuos Teisingumo Teismas gali tikrinti apeliacinėje byloje.

34

Reikia priminti, kad, kaip nustatyta suformuotoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, remiantis SESV 256 straipsniu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa ir Teisingumo Teismo Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktu darytina išvada, jog apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos kritikuojamos sprendimo ar nutarties, kuriuos prašoma panaikinti, dalys ir šį prašymą konkrečiai pagrindžiantys teisiniai argumentai, antraip apeliacinis skundas arba atitinkamas jo pagrindas bus nepriimtini (be kita ko, žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P – C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35

Šiose nuostatose nustatytų reikalavimų motyvuoti netenkina apeliacinis skundas, kuris apsiriboja Bendrajame Teisme jau pateiktų ieškinio pagrindų ir argumentų, įskaitant tuos, kurie buvo grindžiami šio teismo aiškiai atmestomis aplinkybėmis, pakartojimu ar pateikimu iš naujo ir kuriame netgi nėra argumentų, kuriais būtent siekiama konkrečiai identifikuoti skundžiamame sprendime ar nutartyje esančią teisės klaidą. Iš tikrųjų toks apeliacinis skundas yra vien prašymas iš naujo išnagrinėti Bendrajame Teisme pareikštą ieškinį, o tai nepatenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją (be kita ko, žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36

Taip pat reikia priminti, kad remiantis SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa darytina išvada, kad apeliacinėje byloje gali būti nagrinėjami tik teisės klausimai. Taigi tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes, tai pat jam pateiktus įrodymus. Faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus tuos atvejus, kai jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui (be kita ko, žr. 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑279/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:461, 36 punktą).

37

Pirmajame pagrinde TV2/Danmark iš esmės tik pakartoja ar iš naujo pateikia argumentus, kuriuos jau pateikė Bendrajame Teisme, kad Teisingumo Teismas dar kartą išnagrinėtų jos ieškinį dėl panaikinimo.

38

Beje, šiame pagrinde tiksliai nesuformuluoti teisiniai argumentai, kuriais būtų siekiama konkrečiai nurodyti šiuo klausimu skundžiamame sprendime padarytą teisės klaidą, o tik ginčijami Bendrojo Teismo pateikti faktinių aplinkybių vertinimai, kiek tai susiję su transliavimo sektoriaus konkurenciniu ar komerciniu aspektais, su tipinės, gerai valdomos ir tinkamai aprūpintos įmonės, su kuria būtų galima lyginti TV2/Danmark išlaidas, egzistavimu ir su Audito Rūmų atlikto TV2/Danmark apskaitos patikrinimo pobūdžiu. Tačiau šiuo klausimu TV2/Danmark nesiremia jokiu akivaizdžiu faktinių aplinkybių ar įrodymų iškraipymu.

39

Be to, TV2/Danmark neįrodo, kad skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas arba ketvirtosios Altmark sąlygos teleologinis aiškinimas lemtų kitokį vertinimą, nei yra pateikęs Bendrasis Teismas.

40

Taip pat pirmasis pagrindas yra nereikšmingas, nes skundžiamo sprendimo 132–148 punktuose Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad, bet kuriuo atveju, net jeigu šioje byloje turėtų būti taikomi tik pagrindiniai ketvirtosios Altmark sąlygos aspektai arba ta sąlyga turėtų būti taikoma lanksčiau, TV2/Danmark pateikti argumentai būtų nepakankami įrodyti, kad Komisija padarė klaidą taikydama minėtą ketvirtąją sąlygą.

41

Tas pats pasakytina apie argumentus, susijusius su Altmark sąlygų taikymu atgaline data, nes šios sąlygos leidžia SESV 107 straipsnio 1 dalies netaikyti priemonėms, kurios iš karto būtų priskirtos prie šioje nuostatoje įtvirtintos „pagalbos“ sąvokos, jei nebūtų priimta 2003 m. liepos 24 d. Sprendimo Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C‑280/00, EU:C:2003:415). Todėl šių sąlygų netaikymas nepagrįstų TV2/Danmark reikalavimų.

42

Taigi šį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

43

Antrajame pagrinde TV2/Danmark teigia, kad išnagrinėjęs iš esmės ir atmetęs antrą papildomų reikalavimų dalį, nors TV2/Danmark ir Komisija sutarė dėl išteklių iš mokesčio, kuriuos TV2/Danmark pervesdavo savo regioniniams transliuotojams, kvalifikavimo, Bendrasis Teismas priėmė sprendimą ultra petita, viršijo atliekamos teisėtumo kontrolės ribas ir pažeidė rungimosi principą.

44

Be to, TV2/Danmark teigia, kad Bendrojo Teismo pateiktas esmės vertinimas grindžiamas akivaizdžiai neteisingu Danijos teisės aiškinimu.

45

Konkrečiai TV2/Danmark tvirtina, kad nacionalinės teisės aktuose jai nenustatyta pareigos mokėti atlygį regioniniams transliuotojams už jos transliuojamų regioninių programų tiekimą. Šiuose teisės aktuose taip pat nenustatyta, jog iš mokesčio gautų išteklių pervedimas šiems transliuotojams yra pareiga mokėti atlyginimą, kurią šių transliuotojų atžvilgiu prisiėmė pati TV2/Danmark mainais už šių programų tiekimą.

46

Danijos Karalystė pritaria TV2/Danmark argumentams.

47

Komisija ir Viasat ginčija antrojo pagrindo priimtinumą ir teigia, kad, bet kuriuo atveju jis nepagrįstas.

48

Kadangi antrajame pagrinde iš esmės ginčijamas Bendrojo Teismo pateikiamas Danijos teisės aiškinimas, reikia iš karto pažymėti, kad tai yra faktinių aplinkybių klausimas, kuris iš principo nepriklauso Teisingumo Teismo kontrolei.

49

Taigi, kiek tai susiję su Bendrojo Teismo nacionalinės teisės vertinimų nagrinėjimu pagal šį apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją tik patikrinti, ar ši teisė buvo iškraipyta (žr. 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑559/12 P, EU:C:2014:217, 79 punktą ir 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, C‑449/14 P, EU:C:2016:848, 44 punktą).

50

Šiuo klausimu reikia priminti, kad toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (žr. 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑559/12 P, EU:C:2014:217, 80 punktą ir 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, C‑449/14 P, EU:C:2016:848, 45 punktą).

51

Šiuo atveju tokio iškraipymao nenustatyta, nes TV2/Danmark tiksliai nenurodo, kurias faktines aplinkybes ar įrodymus Bendrasis Teismas galėjo iškraipyti, ir neįrodo, jog šis padarė klaidų, galėjusių lemti faktinių aplinkybių ar įrodymų iškraipymą.

52

Konkrečiai kalbant, TV2/Danmark neįrodė, kad Bendrasis Teismas pateikė šių teisės aktų nuostatų turiniui akivaizdžiai prieštaraujančius vertinimus arba kad šioms nuostatoms suteikė apimtį, kurios akivaizdžiai neturi.

53

Reikia konstatuoti, kad siekdama apkaltinti Bendrąjį Teismą, jog šis padarė teisės klaidą vykdydamas ginčijamo sprendimo teisminę kontrolę ir iškraipė šias nuostatas, TV2/Danmark iš tikrųjų tik kritikuoja Bendrojo Teismo pateiktą įrodymų, kuriuos sudaro skundžiamo sprendimo 169–173 punktuose tiksliai išanalizuotos minėtos nuostatos, vertinimą, kad būtų dar kartą išsamiau išnagrinėta Danijos teisė ir pateiktas naujas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas nagrinėjant apeliacinį skundą.

54

Aplinkybė, kad Bendrajame Teisme TV2/Danmark ir Komisija sutarė dėl ginčijamo sprendimo aiškinimo, kiek tai susiję su TV2/Danmark regioniniams transliuotojams pervedamų iš mokesčio gautų lėšų kvalifikavimu, neturi reikšmės Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės teisėtumui.

55

Iš tiesų, remiantis jurisprudencija, darytina išvada, kad Komisijos sprendimus Sąjungos teismai privalo aiškinti atsižvelgdami į juose pateiktus motyvus ir, jei reikia, neatsižvelgdami į per teismo procesą šios institucijos pateiktus argumentus (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco / Komisija, C‑628/10 P ir C‑14/11 P, EU:C:2012:479, 72–79 punktus; 2013 m. kovo 19 d. Sprendimo Bouygues ir Bouygues Télécom / Komisija ir kt. ir Komisija / Prancūzija ir kt., C‑399/10 P ir C‑401/10 P, EU:C:2013:175, 126–129 punktus ir 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija ir Orange, C‑486/15 P, EU:C:2016:912, 130–132 punktus).

56

Beje, remiantis skundžiamo sprendimo 154, 157 ir 173 punktais darytina išvada, kad TV2/Danmark pastabos šiuo klausimu buvo išklausytos ir kad ji nusprendė neatsisakyti ieškinio dėl šio aspekto.

57

Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

58

Tokiomis aplinkybėmis turi būti atmestas visas apeliacinis skundas.

59

Prašyme Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad antroji Altmark sąlyga šioje byloje įvykdyta, ir prašo Teisingumo Teismo šiuo klausimu pakeisti motyvus. Šis prašymas būtų pagrįstas, jeigu būtų patenkintas pirmasis TV2/Danmark pateiktas pagrindas dėl ketvirtosios Altmark sąlygos taikymo.

60

TV2/Danmark ginčija šio prašymo priimtinumą.

61

Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, tam, kad prašymas pakeisti motyvus būtų priimtinas, turi būti suinteresuotumas pateikti tokį prašymą, t. y. galimybė, kad dėl prašymo nagrinėjimo baigties jį pateikusi šalis gaus naudos. Taip gali būti tuo atveju, kai prašymu pakeisti motyvus ginamasi nuo tam tikro ieškovės pateikto pagrindo (žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 42 punktą ir 2016 m. birželio 22 d. Sprendimo DK Recycling und Roheisen / Komisija, C‑540/14 P, EU:C:2016:469, 42 punktą).

62

Kadangi Altmark sąlygos yra kumuliacinės ir dėl to, kad TV2/Danmark pateiktas pirmasis pagrindas buvo atmestas, Komisija neturi privalomo suinteresuotumo prašymui pateikti.

63

Beje, šiuo prašymu, kurį Komisija suformulavo atsiliepime į šį apeliacinį skundą ir kuriame neprašoma šiam apeliaciniam skundui nei pritarti, nei jo atmesti, visiškai ar iš dalies, negali būti išplėstas apeliacinio skundo dalykas (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, C‑449/14 P, EU:C:2016:848, 100 ir 101 punktus).

64

Tuo remiantis darytina išvada, kad Komisijos prašymas yra nepriimtinas.

65

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, Teisingumo Teismas priima sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

66

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikytiną apeliaciniam procesui pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė.

67

Kadangi Komisija ir Viasat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš TV2/Danmark, o ši pralaimėjo bylą, reikia jai nurodyti padengti ne tik savo, bet ir visas pirmojoje instancijoje ir šiame apeliaciniame procese Komisijos ir Viasat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

68

Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat taikomoje apeliaciniam procesui pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo išlaidas.

69

Danijos Karalystė, kuri įstojo į bylą pirmojoje instancijoje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: