Byla C‑584/15

Glencore Céréales France

prieš

Établissement national des produits de l’agriculture et de la mer (FranceAgriMer)

(tribunal administratif de Melun prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 – Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga – 3 straipsnis – Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87 – 11 straipsnis – Nepagrįstai skirtos eksporto grąžinamosios išmokos susigrąžinimas – Reglamentas (EEB) Nr. 3002/92 – 5a straipsnis – Nepagrįstai grąžintas užstatas – Mokėtinos palūkanos – Senaties terminas – Termino pradžia – Termino nutraukimas – Maksimalus terminas – Ilgesnis terminas – Taikymas“

Santrauka – 2017 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

  1. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai–Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos–Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus–Senaties terminas–Palūkanų už nepagrįstai gautas sumas taikymas skolos susigrąžinimui

    (Tarybos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys; Komisijos reglamento Nr. 3665/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 495/97, 11 straipsnio 3 dalis ir Reglamento Nr. 3002/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 770/96, 5a straipsnis)

  2. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai–Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos–Tęstinis ar pakartotinis pažeidimas–Sąvoka–Faktas, kad ūkio subjektas turi sumokėti palūkanas už nepagrįstai gautas sumas–Netaikymas

    (Tarybos reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 3665/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 495/97, 11 straipsnio 3 dalis ir Reglamento Nr. 3002/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 770/96, 5a straipsnis)

  3. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai–Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos–Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus–Senaties terminas–Palūkanų už nepagrįstai gautas sumas taikymas skolos susigrąžinimui–Eigos pradžia–Pažeidimo padarymo diena

    (Tarybos reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa)

  4. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai–Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos–Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus–Senaties terminas–Maksimalus terminas–Palūkanų už nepagrįstai gautas sumas taikymas skolos susigrąžinimui–Kompetentingos institucijos sprendimo dėl šių skolų išieškojimo per taikytiną terminą nebuvimas, nepaisant jos prašymo per ši terminą sugrąžinti nepagrįstai gautas sumas–Teisės praradimas praleidus terminą

    (Tarybos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa ir 6 straipsnio 1 dalis)

  5. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai–Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos–Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus–Senaties terminas–Ilgesnių nacionalinių senaties terminų taikymas–Sąlyga–Teisinio saugumo ir proporcingumo principų laikymasis–Penkerių metų terminas–Leistinumas

    (Tarybos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 ir 3 dalys)

  1.  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje numatytas senaties terminas taikytinas palūkanų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, mokėtinų pagal 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio išsamias bendrąsias grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles, iš dalies pakeisto 1997 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 495/97, 11 straipsnio 3 dalį ir 1992 m. spalio 16 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3002/92, nustatančio bendrąsias išsamias intervencinių produktų naudojimo ir (arba) paskirties tikrinimo taisykles, iš dalies pakeisto 1996 m. balandžio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 770/96, 5a straipsnį, išieškojimui.

    Šiuo atveju neginčijama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami potvarkiai dėl išieškojimo, kompetentingos administravimo institucijos priimti siekiant susigrąžinti iš Glencore nepagrįstai gautą paramą ir sumas dėl jos padarytų pažeidimų, buvo priimti remiantis Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 3 dalimi, kiek tai susiję su nesupakuotais salykliniais miežiais, ir Reglamento Nr. 3002/92 5a straipsniu, kiek tai susiję su intervenciniais paprastaisiais kviečiais. Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad potvarkis dėl palūkanų nuo šios paramos ir šių sumų išieškojimo taip pat buvo priimtas remiantis šiomis nuostatomis. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad minėtose nuostatose aiškiai numatyta, kad atitinkamo ūkio subjekto nepagrįstai gauta parama ir sumos susigrąžinamos kartu su palūkanomis, kurios apskaičiuojamos atsižvelgiant į šią paramą ir šias sumas, taip pat į laiką, praėjusį nuo jų gavimo momento iki jų grąžinimo momento. Šiuo aspektu Reglamento Nr. 3002/92 5a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje patikslinama, kad atsakingai institucijai gavus tokią apskaičiuotą sumą laikoma, kad nepagrįstai suteikta ekonominė nauda yra susigrąžinta. Taigi, pagrindinėje byloje nagrinėjamus potvarkius dėl išieškojimo reikia kvalifikuoti kaip „administracines priemones“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiek jie susiję su pagrindine skola ir palūkanomis, atsižvelgiant į tai, kad šiais abiem potvarkiais siekiama panaikinti atitinkamo ūkio subjekto nepagrįstai gautą naudą. Remiantis tuo darytina išvada, kad šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatytas senaties terminas taikytinas esant tokioms aplinkybėms, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje.

    (žr. 28–31, 33 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2.  Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad aplinkybė, jog ūkio subjektas yra reikalavimą sumokėti palūkanas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, turintis įvykdyti asmuo, nereiškia tęstinio ar pakartotinio pažeidimo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Tokie reikalavimai turi būti kildinami iš to paties pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalį, kaip ir pažeidimas, lemiantis pagrindinę skolą sudarančios nepagrįstai gautos paramos ir kitų sumų išieškojimą.

    Iš tiesų reikia priminti, kad pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, padarymas suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, ir padaryta arba galima žala Sąjungos biudžetui (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und -export, C‑59/14, EU:C:2015:660, 24 punktą). Dėl sąlygos, susijusios su Sąjungos teisės pažeidimu, reikia pažymėti, kad iš Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 3002/92 5a straipsnio matyti, kad tas pats Sąjungos teisės nuostatos pažeidimas lemia tuo pačiu metu dėl šio pažeidimo nepagrįstai gautų sumų susigrąžinimą ir palūkanų už šias sumas sumokėjimą, kurie abu skirti atitinkamam ūkio subjektui nepagrįstai suteiktai ekonominei naudai susigrąžinti. Dėl sąlygos, susijusios su žalos padarymu ar potencialia žala Sąjungos biudžetui, reikia pažymėti, kad, kaip iš esmės savo išvados 51 ir 60 punktuose nurodė generalinis advokatas, Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 3002/92 5a straipsnyje numatytos palūkanos yra kompensacinės palūkanos, skirtos atlyginti „žalos“, kaip jis suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, diskontuotai vertei laikotarpiu nuo jos atsiradimo datos iki datos, kai atitinkamas ūkio subjektas padengia faktinę jos sumą.

    Remiantis tuo darytina išvada, kad, priešingai, nei tvirtina Prancūzijos vyriausybė, kalbant apie reglamentų Nr. 3665/87 ir Nr. 3002/92 nuostatų pažeidimą, pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, lemia atitinkamam ūkio subjektui suteiktos nepagrįstos ekonominės naudos, kurią, remiantis Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento Nr. 3002/92 5a straipsniu, sudaro šio ūkio subjekto nepagrįstai gauta parama ar kitos sumos kartu su šiuose straipsniuose numatytomis palūkanomis, išieškojimą.

    (žr. 38–42 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

  3.  Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad, patraukus atsakomybėn ir priėmus administracines priemones, kuriomis siekiama išieškoti nesumokėtas palūkanas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, šio 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo datos, kai buvo padarytas pažeidimas, lemiantis nepagrįstai gautos paramos ir kitų sumų, atsižvelgiant į kurias apskaičiuojamos palūkanos, susigrąžinimą, t. y. šiuo pažeidimu pripažintino požymio (veiksmo ar neveikimo arba galiausiai atsiradusios žalos) datos.

    Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, visiškai susipažinęs su faktinėmis aplinkybėmis pagrindinėje byloje, turi nustatyti, ar šiuo atveju nagrinėjama nauda buvo galutinai suteikta prieš veiksmus ar neveikimą, sudarančius Sąjungos teisės pažeidimą. Jei taip, patraukimo atsakomybėn siekiant išieškoti nagrinėjamas palūkanas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo šių veiksmų ar neveikimo. Jei, priešingai, paaiškėtų, kad ši nauda buvo suteikta po minėtų veiksmų ar neveikimo, dies a quo būtų minėtos naudos suteikimo, todėl ir minėtų palūkanų skaičiavimo pradžios data.

    (žr. 50, 51 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

  4.  Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą reikia aiškinti taip, kad, patraukus atsakomybėn ir priėmus administracines priemones, kuriomis siekiama išieškoti palūkanas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, senaties terminas sueina pasibaigus šio 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatytam terminui, kai per šį terminą kompetentinga valdžios institucija, pareikalavusi grąžinti atitinkamo ūkio subjekto nepagrįstai gautą paramą ar kitas sumas, nepriima jokio sprendimo dėl šių palūkanų.

    Taigi, išskyrus administracinės procedūros sustabdymo atvejį remiantis Reglamento Nr. 2988/95 6 straipsnio 1 dalimi, minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatytas terminas nenutrūksta dėl kompetentingos institucijos su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų, apie kuriuos pranešta atitinkamam asmeniui pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 11 d. Sprendimo Pfeifer & Langen, C‑52/14, EU:C:2015:381, 72 punktą). Remiantis tuo darytina išvada, kad, kalbant apie pažeidimus, kaip antai nagrinėjamus pagrindinėje byloje, kompetentinga valdžios institucija administracines priemones, skirtas susigrąžinti nepagrįstai suteiktai ekonominei naudai bet kuriuo atveju privalo priimti per Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatytą terminą. Taigi, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kai kompetentinga valdžios institucija visų pirma paprašė grąžinti pagrindinę skolą, prieš paprašydama vėliau sumokėti palūkanas, net darant prielaidą, kad dėl šių palūkanų buvo priimti senaties terminą nutraukiantys aktai, ši valdžios institucija privalėjo priimti savo sprendimą dėl minėtų palūkanų per Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatytą terminą.

    (žr. 56, 57, 59, 61 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)

  5.  Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad nacionalinėje teisėje numatytas ilgesnis nei šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje senaties terminas gali būti taikomas esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kiek tai susiję su palūkanų, atsiradusių iki įsigaliojant šiam terminui ir dar nesuėjusiam taikant pastarąją nuostatą, išieškojimu.

    Be to, nors, kaip matyti iš šio sprendimo 64 punkto, valstybės narės išsaugo plačią diskreciją nustatyti ilgesnius senaties terminus, vis dėlto jos turi laikytis bendrųjų Sąjungos teisės principų, ypač teisinio saugumo ir proporcingumo principo. Dėl teisinio saugumo principo reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos baudžiamųjų bylų srityje, valstybės narės iš principo gali pailginti senaties terminus, jei dar nėra suėjusi veikų, kuriomis kaltinama, senatis (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Taricco ir kt., C‑105/14, EU:C:2015:555, 57 punktą). Dėl proporcingumo principo reikia pažymėti, kad, taikant ilgesnį senaties terminą, kaip antai minimą Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje, siekiant patraukti atsakomybėn už pažeidimus, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, toks terminas privalo akivaizdžiai neviršyti to, kas yra būtina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslui pasiekti (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Dėl penkerių metų senaties termino, kaip antai numatyto Civilinio kodekso 2224 straipsnyje, redakcijos pagal Įstatymą Nr. 2008-561 reikia pažymėti, kad jis yra tik vienais metais ilgesnis nei terminas, numatytas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje. Todėl tokiu terminu neviršijama to, kas būtina nacionalinėms valdžios institucijoms patraukiant atsakomybėn už pažeidimus, kuriais Sąjungos biudžetui padaroma žala, ir laikomasi proporcingumo reikalavimo.

    (žr. 72–74, 76 punktus, rezoliucinės dalies 5 punktą)