Byla C‑580/15

Maria Eugenia Van der Weegen ir kt.

prieš

Belgische Staat

(rechtbank van eerste aanleg West-Vlaanderen, afdeling Brugge prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 56 straipsnis – Europos ekonominės erdvės susitarimo 36 straipsnis – Mokesčių teisės aktai – Pajamų mokestis – Neapmokestinimas, taikomas tam tikras teisines sąlygas atitinkančių bankų išmokėtoms palūkanoms – Netiesioginė diskriminacija – Belgijoje įsteigti bankai ir kitoje valstybėje narėje įsteigti bankai“

Santrauka – 2017 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Vienodai visoms paslaugoms taikomos priemonės – Nacionalinės nuostatos, pagal kurias neapmokestinimas taikomas pajamoms iš taupomųjų indėlių bankų paslaugų teikėjuose, atitinkančiuose tik nacionalinei rinkai būdingas sąlygas – Neleistinumas

(SESV 56 straipsnis; EEE susitarimo 36 straipsnis)

SESV 56 straipsnis ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo 36 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinė neapmokestinimo tvarka, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri, nors vienodai taikoma pajamoms iš taupomųjų indėlių, patikėtų tiek Belgijoje įsteigtiems, tiek kitoje EEE valstybėje narėje įsteigtiems banko paslaugų teikėjams, nustato patekimo į Belgijos bankų rinką sąlygas paslaugų teikėjams, įsisteigusiems kitose valstybėse narėse, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Šiuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės aktas nustato apmokestinimo tvarką, kuri vienodai taikoma atlygiui iš taupomųjų indėlių, kurį moka Belgijoje įsteigti bankai ir kitoje valstybėje narėje įsteigti bankai.

Vis dėlto net nacionalinės teisės aktas, kuris vienodai taikomas visoms paslaugoms, neatsižvelgiant į teikėjo įsisteigimo vietą, gali riboti laisvą paslaugų teikimą, nes pranašumas suteikiamas tik paslaugų naudotojams, kurie atitinka tam tikras sąlygas, kurios iš tiesų būdingos nacionalinei rinkai, ir šis pranašumas nesuteikiamas kitų, iš esmės panašių, paslaugų, kurios neatitinka specialių šiame teisės akte numatytų sąlygų, naudotojams. Iš tiesų toks teisės aktas veikia paslaugų naudotojų (kaip tokių) situaciją ir juos gali atgrasyti nuo tam tikrų teikėjų paslaugų naudojimo, nes jų siūlomos paslaugos neatitinka šiame teisės akte nustatytų sąlygų, nuo kurių priklauso patekimas į rinką (šiuo klausimu žr. 1995 m. gegužės 10 d. Sprendimo Alpine Investments, C‑384/93, EU:C:1995:126, 26–28 ir 35–38 punktus ir 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑212/09, EU:C:2011:717, 65 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

(žr. 28, 29, 45 punktus ir rezoliucinę dalį)