—

UAB „Agrodetalė“, atstovaujamos advokatų O. Žilėno ir R. Černiausko,

—

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos M. Šavelskio, K. Dieninio ir D. Kriaučiūno,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos V. Ester Casas ir A. Gavela Llopis,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos iš pradžių R. Dobilaitės ir D. Kukovec, vėliau – A. Steiblytės ir A. C. Becker,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios Direktyvą 74/150/EEB (OL L 171, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 31 t., p. 311), iš dalies pakeistos 2014 m. kovo 18 d. Komisijos direktyva 2014/44/ES (OL L 82, 2014, p. 20) (toliau – Direktyva 2003/37), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant UAB „Agrodetalė“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Vilniaus savivaldybė) ginčą dėl pastarosios sprendimo atmesti bendrovės „Agrodetalė“ prašymą nacionaliniame traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre registruoti iš Baltarusijos importuotus naudotus traktorius.

3

Direktyvos 2003/37 4 konstatuojamojoje dalyje buvo nustatyta:

„Šią direktyvą grindžiant visiško suderinimo principu, laikotarpis[,] iki EB tipo patvirtinimas taps privalomas, turėtų būti pakankamai ilgas, kad tų transporto priemonių gamintojai galėtų prisitaikyti prie naujos suderintos tvarkos.“

4

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta:

„Ši direktyva taikoma vienu ar daugiau etapų pagamintų transporto priemonių tipo patvirtinimui. Ji taikoma 2 straipsnio d punkte apibrėžtoms transporto priemonėms, kurių maksimalus konstrukcinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km / h.

Ši direktyva taip pat taikoma sistemoms, sudėtinėms dalims ir atskiriems techniniams mazgams, skirtiems naudoti tokiose transporto priemonėse.“

5

Minėtos direktyvos 2 straipsnyje buvo numatyta:

„Šioje direktyvoje:

<...>

<...>

<...>

6

Direktyvos 2003/37 3 straipsnyje buvo nurodyta:

„1.   Gamintojas pateikia transporto priemonės EB tipo patvirtinimo paraišką valstybės narės [EB tipo] [pa]tvirtinimo institucijai. Kartu su ja pateikiamas informacinis aplankas, kuriame yra I priede reikalaujama informacija.

<...>

4.   Transporto priemonių, sistemų, sudėtinių dalių ar atskirų techninių mazgų <...> EB tipo patvirtinimo paraiškos gali būti pateikiam[o]s tik vienai valstybei narei. Kiekvienam norimam patvirtinti tipui teikiama atskira paraiška.“

7

Šios direktyvos 4 straipsnio 1–3 dalyse buvo nustatyta:

„1.   Kiekviena valstybė narė suteikia:

<...>

2.   Jei valstybė narė mano, kad transporto priemonė, sistema, sudėtinė dalis ar atskiras techninis mazgas, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatas, vis tiek kelia didelį pavojų kelių, aplinkos ar darbo saugai, ji gali atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimą. Ji nedelsdama informuoja apie tai kitas valstybes nares ir Komisiją, nurodydama savo sprendimo priežastis.

3.   Kiekvienam transporto priemonių tipui, kuriam suteikė, atsisakė suteikti arba panaikino EB tipo patvirtinimą, kiekvienos valstybės narės patvirtinimo institucija per vieną mėnesį išsiunčia kitų valstybių narių tipo patvirtinimo institucijoms EB tipo patvirtinimo liudijimo kopiją su priedais, nurodytais II priedo C skyriuje.“

8

Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„Kaip EB tipo patvirtinimo liudijimo turėtojas[,] gamintojas išduoda atitikties liudijimą.

Tokį liudijimą, kurio pavyzdys pateikiamas III priede, turi turėti kiekviena komplektinė ar nekomplektinė transporto priemonė, pagaminta pagal patvirtintą transporto priemonių tipą.“

9

Tos pačios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje buvo nurodyta:

„Kiekviena valstybė narė registruoja naujas patvirtinto tipo transporto priemones, leidžia prekiauti jomis ar pradėti eksploatuoti dėl su jų konstrukcija ir veikimu susijusių priežasčių tik tuomet, jei jos turi galiojantį atitikties liudijimą.“

10

Direktyvos 2003/37 10 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„Valstybės narės gamintojo prašymu, laikydamosi V priedo B skirsnyje nurodytų ribų ir šio straipsnio šios dalies trečioje pastraipoje nurodytam laikotarpiui gali užregistruoti ir leisti prekiauti arba pradėti eksploatuoti naujas serijos baigiamųjų partijų transporto priemones, kurios priklauso transporto priemonių tipui, kurio patvirtinimas nebegalioja.“

11

Šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta:

„Jei valstybė narė nustato, kad tam tikro tipo transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai kelia rimtą pavojų kelių ar darbo saugai, nors jie turi galiojantį atitikties liudijimą ar yra reikiamai paženklinti, ji gali ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui atsisakyti registruoti tokias transporto priemones ar uždrausti prekiauti ar pradėti eksploatuoti savo teritorijoje tokias transporto priemones, sistemas, sudėtines dalis ar atskirus techninius mazgus.“

12

Minėtos direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėms valstybės narės taiko šią direktyvą taip:

13

2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013, p. 1) 76 straipsniu Direktyva 2003/37 buvo panaikinta nuo 2016 m. sausio 1 d.

14

Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos 2006 m. spalio 2 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“, 2014 m. liepos 1 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-396 1 punktu buvo papildytos 191 punktu; jis suformuluotas taip:

„Naudoti ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruoti ES šalyse, pagal šias taisykles įregistruojami, jeigu jie buvo pagaminti pagal [Direktyvos 2003/37] reikalavimus.“

15

2014 m. liepos 1 d. ir spalio 8 d. bendrovė „Agrodetalė“ Vilniaus savivaldybei pateikė prašymus nacionaliniame traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre įregistruoti naudotus traktorius, pagamintus Baltarusijoje po 2009 m. liepos 1 d.

16

2014 m. liepos 4 d. ir spalio 13 d. sprendimais Vilniaus savivaldybė atsisakė patenkinti bendrovės „Agrodetalė“ prašymus, motyvuodama tuo, kad ši nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog minėti traktoriai atitinka Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 191 punkte, įterptame Įsakymo Nr. 3D-396 1 punktu, nustatytus reikalavimus.

17

Prašydama panaikinti minėtus sprendimus bendrovė „Agrodetalė“ pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui; šis 2015 m. vasario 17 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti minėtų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 191 punkto atitiktį kelioms aukštesnės teisinės galios nacionalinės teisės aktų nuostatoms.

18

Vilniaus apygardos administracinio teismo teigimu, Direktyvoje 2003/37 įtvirtinti techniniai reikalavimai taikytini tik naujų transporto priemonių registravimui iki jų eksploatacijos pradžios.

19

Žemės ūkio ministerija, priešingai, teigia, kad Direktyvoje 2003/37 nustatyti reikalavimai taikomi visiems po 2009 m. liepos 1 d. pagamintiems naujiems ir naudotiems traktoriams, neatsižvelgiant į jų pagaminimo vietą.

20

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl tokio Direktyvos 2003/37 nuostatų aiškinimo. Be to, jis mano, kad iš šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalies b punkto aiškiai nematyti, ar šios direktyvos nuostatos taikytinos visoms T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėms nuo 2009 m. liepos 1 d., ar tik toms, kurios pagamintos po šios datos.

21

Manydamas, kad jo nagrinėjamoje byloje kyla Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 2003/37 aiškintina taip, jog valstybėje narėje teikiant rinkai ir registruojant naudotus ar nenaujus traktorius, importuotus iš trečiosios šalies, turi būti laikomasi šioje direktyvoje numatytų techninių reikalavimų.

23

Pirmiausia pažymėtina, kad Direktyva 2003/37 numato vienodą transporto priemonių, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, patvirtinimo procedūrą ir, kaip matyti iš jos 4 konstatuojamosios dalies, yra grindžiama visiško suderinimo principu.

24

Pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės turi suteikti EB tipo patvirtinimą transporto priemonių tipams, kurie atitinka savo kategorijai taikomus tos direktyvos II priedo B skyriuje nurodytų atskirųjų direktyvų techninius reikalavimus.

25

Šia vienoda patvirtinimo procedūra valstybės narės patvirtina, kad transporto priemonės tipas atitinka minėtus techninius reikalavimus, kuriais, kaip matyti iš Direktyvos 2003/37 4 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies, iš esmės siekiama garantuoti kelių saugą, aplinkos kokybę ir saugą darbe.

26

Be to, vadovaujantis visiško suderinimo principu, kuriuo grindžiama Direktyva 2003/37, pagal jos 7 straipsnio 1 dalį, siejamą su tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės įpareigojamos registruoti naujas patvirtinto tipo transporto priemones, t. y. pagamintas pagal patvirtintą transporto priemonių tipą, ir leisti jomis prekiauti arba pradėti eksploatuoti, jeigu prie šių transporto priemonių pridedamas transporto priemonių gamintojo išduotas galiojantis atitikties liudijimas. Taigi iš šių nuostatų, siejamų su Direktyvos 2003/37 3 straipsnio 4 dalimi ir 4 straipsnio 3 dalimi, matyti, kad naujos transporto priemonės, kurioms atliktas toks EB tipo patvirtinimas vienoje valstybėje narėje, gali būti parduodamos ir registruojamos kitose valstybėse narėse, neatliekant jokio kito techninių reikalavimų atitikties tikrinimo.

27

Vadinasi, Sąjungos teisės aktų leidėjo numatyta EB tipo patvirtinimo procedūra grindžiama įvairių valstybių narių patvirtinimo institucijų atliktos atitikties Direktyvoje 2003/37 ir jos II priedo B skyriuje paminėtose atskirosiose direktyvose nurodytiems reikalavimams patikros tarpusavio pripažinimo principu (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Lahousse ir Lavichy, C‑142/09, EU:C:2010:694, 27 punktą). Jos tikslas – garantuoti ir skatinti vidaus rinkos veikimą, kartu užtikrinant kelių saugą, aplinkos kokybę ir saugą darbe.

28

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia pažymėtina, kad, siekiant EB tipo patvirtinimo procedūros taikymo tikslų, transporto priemonių pagaminimo valstybė yra nesvarbi. Kaip savo išvados 51–53 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, Direktyvos 20003/37 7 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga registruoti naujas patvirtinto tipo transporto priemones tik tuomet, jeigu jos turi galiojantį atitikties liudijimą, taikoma tiek Sąjungos teritorijoje pagamintoms transporto priemonėms, tiek trečiojoje šalyje pagamintoms ir vėliau į Sąjungos teritoriją importuotoms transporto priemonėms.

29

Antra, konstatuotina, kad iš Direktyvos 20003/37 7 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies teksto matyti, jog jose nustatyti transporto priemonių registravimo ir eksploatacijos pradžios reikalavimai aiškiai susiję tik su „naujomis transporto priemonėmis“. Be to, šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad, kiek tai susiję su T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėmis, valstybės narės taiko minėtą direktyvą visoms „naujoms transporto priemonėms“, pradėtoms eksploatuoti nuo 2009 m. liepos 1 d.

30

Kiek tai susiję su Sąjungos teritorijoje pagamintomis transporto priemonėmis, Direktyvoje nustatyta sistema, atsižvelgiant į jos ypatumus, turi būti taikoma naujoms transporto priemonėms. Todėl visoms transporto priemonėms, kurioms, kai buvo naujos, taikyta Direktyva 20003/37 ir kurios pradėtos eksploatuoti Sąjungoje, suteiktas EB tipo patvirtinimas.

31

Vis dėlto pažymėtina, kaip tai padarė generalinis advokatas savo išvados 66 punkte, kad Direktyvoje 2003/37 nustatyta sistema siekiama užtikrinti, kad visos naujos ar naudotos transporto priemonės, kurios priklauso tam tikroms kategorijoms ir nuo 2009 m. liepos 1 d. pirmą kartą pateikiamos Sąjungos rinkai, kiek tai susiję su T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėmis, atitiktų šioje direktyvoje numatytus techninius reikalavimus.

32

Tokį aiškinimą patvirtina Reglamentas Nr. 167/2013, kurio 3 straipsnio 37 punkte, skirtingai nuo Direktyvos 2003/37, nurodyta, kad „nauja transporto priemonė“ turi būti suprantama kaip „transporto priemonė, kuri anksčiau niekada nebuvo įregistruota arba pradėta eksploatuoti“. Ir iš Direktyvos 2003/37 2 straipsnio q punkto, ir iš Reglamento Nr. 167/2013 3 straipsnio 40 punkto matyti, kad „eksploatacijos pradžia“ turi būti suprantama kaip pirmasis transporto priemonės panaudojimas Sąjungoje.

33

Minėtą aiškinimą taip pat patvirtina Komisijos pozicija, išdėstyta Mašinų direktyvos 2006/42/EB [(2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006, p. 24))] taikymo vadovo 72 punkte, kuriame nurodyta, kad „Mašinų direktyva paprastai netaikoma naudotų ar nenaujų mašinų tiekimui rinkai“, tačiau pripažįstama, jog yra „viena išimtis iš šios bendrosios taisyklės“. Komisijos teigimu, „Mašinų direktyva taikoma naudotoms arba nenaujoms mašinoms, kurios pirmą kartą buvo pateiktos siekiant platinti arba naudoti ne [Sąjungoje], kai jos po to pirmą kartą patiektos rinkai ar pradėtos naudoti [Sąjungoje]“.

34

Be to, kaip savo išvados 68 ir 69 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, kitoks aiškinimas, dėl kurio kiekvienai valstybei narei būtų leidžiama pačiai nustatyti iš trečiosios šalies importuotų transporto priemonių eksploatacijos pradžios ir registravimo techninius reikalavimus, prieštarautų tikslui garantuoti ir skatinti vidaus rinkos veikimą, kurio pirmiausia siekta Direktyva 74/150, vėliau – Direktyva 2003/37, o šiuo metu siekiama Reglamentu Nr. 167/2013, nes valstybėms narėms taip suteikta kompetencija galėtų apsunkinti jų tarpusavio prekybą.

35

Taip pat Direktyvos 2003/37 nuostatų aiškinimas, kuris skirtųsi nuo šio sprendimo 31 punkte pateikto aiškinimo, galėtų sutrukdyti įgyvendinti šios direktyvos, kuria siekiama užtikrinti kelių saugą, aplinkos kokybę ir saugą darbe, tikslus.

36

Šiomis aplinkybėmis manytina, kad iš trečiosios šalies importuota naudota transporto priemonė, kuriai nebuvo suteiktas EB tipo patvirtinimas ir kuri skirta pirmą kartą panaudoti Sąjungoje, yra „nauja transporto priemonė“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2003/37.

37

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyva 2003/37 aiškintina taip, kad valstybėje narėje pirmą kartą teikiant rinkai ir registruojant naudotus ar nenaujus traktorius, importuotus iš trečiosios šalies, turi būti laikomasi šioje direktyvoje numatytų techninių reikalavimų.

38

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/37 23 straipsnio 1 dalies b punktas gali būti aiškinamas taip, kad šios direktyvos nuostatos taikomos T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėms, pagamintoms po 2009 m. liepos 1 d.

39

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, konkrečiai – į šio sprendimo 29 punktą, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2003/37 23 straipsnio 1 dalies b punktas aiškintinas taip, kad šios direktyvos nuostatos taikomos į Sąjungą iš trečiosios šalies importuotoms naudotoms T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėms, jeigu jos pirmą kartą pradėtos eksploatuoti Sąjungoje nuo 2009 m. liepos 1 d.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: