Sujungtos bylos C‑404/15 ir C‑659/15 PPU

Pál Aranyosi

ir

Robert Căldăraru

(Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen

prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose — Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR — Europos arešto orderis — Atsisakymo vykdyti motyvai — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 4 straipsnis — Nežmoniško ar žeminančio elgesio uždraudimas — Laisvės atėmimo sąlygos išduodančiojoje valstybėje narėje“

Santrauka – 2016 m. balandžio 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

  1. Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Tarpusavio pripažinimo principas – Apimtis

    (Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 6 konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnio 2 dalis)

  2. Pagrindinės teisės – Kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas – Apimtis

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalis)

  3. Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Nuteistų arba įtariamų asmenų perdavimas išduodančiosioms teisminėms institucijoms – Išduodančiųjų ir vykdančiųjų teisminių institucijų pareiga laikytis pagrindinių teisių ir teisės principų – Apimtis – Ribos

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalis; Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584, iš dalies pakeistas Pagrindų sprendimu 2009/299)

  4. Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Nuteistų arba įtariamų asmenų perdavimas išduodančiosioms teisminėms institucijoms – Pasekmės

    (Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 7 straipsnis ir 15 straipsnio 2 dalis)

  5. Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Nuteistų arba įtariamų asmenų perdavimas išduodančiosioms teisminėms institucijoms – Atitinkamo asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigoje – Sąlygos

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 48 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis; Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 12 straipsnis ir 17 straipsnio 5 dalis)

  6. Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Nuteistų arba įtariamų asmenų perdavimas išduodančiosioms teisminėms institucijoms – Pareiga laikytis pagrindinių teisių ir teisės principų – Laisvės atėmimo išduodančiojoje valstybėje narėje sąlygos – Nežmoniško ir žeminančio elgesio pavojus – Vykdančiosios teisminės institucijos atliekamas patikrinimas – Pasekmės

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalis; Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnis)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 77–79, 82 punktus)

  2.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 85–87 punktus)

  3.  Kaip matyti iš Europos Sąungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalies, reikalavimas laikytis Chartijos 4 straipsnio dėl nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo taikomas valstybėms narėms ir kartu jų teismams, įgyvendinantiems Sąjungos teisę, t. y. ir tuo atveju, kai išduodančioji ir vykdančioji teisminės institucijos taiko nacionalines nuostatas, priimtas vykdant Pagrindų sprendimą. Todėl kai vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija turi duomenų apie realų nežmoniško arba žeminančio elgesio pavojų išduodančiosios valstybės laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, pagal Sąjungos teisėje užtikrinamą pagrindinių teisių apsaugos standartą, ypač Chartijos 4 straipsnį, ji privalo įvertinti šio pavojaus egzistavimą, kai turi priimti sprendimą dėl Europos arešto orderyje nurodyto asmens perdavimo išduodančiosios valstybės narės institucijoms. Vykdant tokį orderį su šiuo asmeniu negali būti nežmoniškai arba žeminančiai elgiamasi. Šiuo tikslu vykdančioji teisminė institucija pirmiausia turi remtis objektyviais, patikimais ir tinkamai atnaujintais duomenimis apie išduodančioje valstybėje narėje vyraujančias laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygas, įrodančiais realius sisteminius ar apibendrintus trūkumus, susijusius su tam tikromis asmenų grupėmis arba su tam tikrais sulaikymo centrais. Šie duomenys, be kita ko, turi būti gaunami iš tarptautinių teismų, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo, sprendimų, išduodančiosios valstybės narės teismų sprendimų ir sprendimų, ataskaitų ir kitų dokumentų, parengtų Europos Tarybos arba Jungtinių Tautų sistemai priklausančių organų. Vis dėlto konstatavus realų nežmoniško arba žeminančio elgesio pavojų dėl bendrųjų laisvės atėmimo išduodančiojoje valstybėje narėje sąlygų negalima automatiškai atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Konstatavus tokį pavojų, paskui dar reikia, kad vykdančioji teisminė institucija konkrečiai ir tiksliai įvertintų, ar yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, kad atitinkamas asmuo patirs šį pavojų dėl jo laisvės atėmimo sąlygų, numatytų išduodančiojoje valstybėje narėje. Vien tai, kad yra duomenų, įrodančių sisteminius ar apibendrintus trūkumus, susijusius su tam tikromis asmenų grupėmis arba su tam tikrais sulaikymo centrais, kiek tai susiję su laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygomis išduodančioje valstybėje narėje, nebūtinai reiškia, kad konkrečiu atveju atitinkamas asmuo patirs nežmonišką arba žeminantį elgesį, jei bus perduotas šios valstybės narės institucijoms. Todėl siekdama užtikrinti Chartijos 4 straipsnio laikymąsi individualiu asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, atveju vykdančioji teisminė institucija, kuri turi objektyvių, patikimų, tikslių ir tinkamai atnaujinamų duomenų apie tokius trūkumus, turi patikrinti, ar bylos aplinkybėmis yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, kad perduotas išduodančiajai valstybei narei šis asmuo patirs realų nežmoniško ar žeminančio elgesio, kaip jis suprantamas pagal šį straipsnį, pavojų.

    (žr. 84, 88, 89, 91–94 punktus ir rezoliucinę dalį)

  4.  Vykdančiosios valstybės narės institucija, taikydama Pagrindų sprendimo 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 15 straipsnio 2 dalį, turi paprašyti išduodančiosios valstybės narės teisminės institucijos skubiai pateikti bet kokią reikalingą papildomą informaciją apie sąlygas, kuriomis numatyta atitinkamą asmenį laikyti šios valstybės narės laisvės atėmimo įstaigoje. Šis prašymas taip pat gali būti susijęs su galimais nacionaliniais arba tarptautiniais laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygų, susijusių, pavyzdžiui, su apsilankymais bausmės vykdymo įstaigose, kontrolės mechanizmais ir procedūromis išduodančioje valstybėje narėje, kurie leidžia įvertinti aktualią laikymo šiose įstaigose sąlygų situaciją. Pagal Pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalį vykdančioji teisminė institucija gali nustatyti terminą, iki kurio turi gauti prašomą papildomą informaciją iš išduodančiosios teisminės institucijos. Šis terminas turi atitikti konkretų atvejį, siekiant suteikti tai institucijai laiko, kurio reikia šiai informacijai surinkti, ir ji prireikus gali šiuo tikslu prašyti išduodančiosios valstybės narės centrinės institucijos arba vienos centrinių institucijų pagalbos, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 7 straipsnį. Pagal Pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalį nustatant šį terminą vis dėlto turi būti atsižvelgiama į būtinybę laikytis Pagrindų sprendimo 17 straipsnyje nustatytų terminų. Išduodančioji teisminė institucija turi pateikti šią informaciją vykdančiajai teisminei institucijai. Jeigu atsižvelgusi į pagal Pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalį pateiktą informaciją ir bet kokią kitą vykdančiosios teisminės institucijos turimą informaciją ši institucija konstatuoja, kad asmeniui, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, kyla realus nežmoniško ar žeminančio elgesio pavojus, šio orderio vykdymas turi būti atidedamas, bet jo negali būti atsisakoma. Jeigu remiantis vykdančiosios teisminės institucijos iš išduodančiosios teisminės institucijos gauta informacija atmetamas realus pavojus, kad atitinkamas asmuo patirs nežmonišką ar žeminantį elgesį išduodančiojoje valstybėje narėje, vykdančioji teisminė institucija, laikydamasi Pagrindų sprendime nustatytų terminų, turi priimti sprendimą dėl Europos arešto orderio vykdymo, nepažeisdama perduoto atitinkamo asmens galimybės pagal išduodančiosios valstybės narės teisinę sistemą pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis, leidžiančiomis prireikus ginčyti jo laikymo šios valstybės narės bausmių vykdymo įstaigoje sąlygų teisėtumą. Jeigu šio pavojaus buvimas negali būti atmestas per protingą terminą, ši institucija turi nuspręsti, ar reikia nutraukti perdavimo procedūrą.

    (žr. 95–98, 103 punktus ir rezoliucinę dalį)

  5.  Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį vykdančioji teisminė institucija gali priimti sprendimą toliau laikyti asmenį laisvės atėmimo įstaigoje tik jeigu Europos arešto orderio vykdymo procedūra buvo vykdoma pakankamai kruopščiai ir jeigu atitinkamai įkalinimo trukmė nėra pernelyg ilga. Dėl asmenų, dėl kurių priimtas Europos arešto orderis siekiant juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pasakytina, kad ši institucija turi tinkamai atsižvelgti į Chartijos 48 straipsnyje užtikrinamą nekaltumo prezumpcijos principą. Šiuo klausimu vykdančioji teisminė institucija turi laikytis Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyto proporcingumo reikalavimo, kiek jis susijęs su bet kokios joje numatytos teisės ar pareigos apribojimu. Europos arešto orderio išdavimas negali pateisinti atitinkamo asmens laikymo laisvės atėmimo įstaigoje be nustatyto termino. Bet kuriuo atveju, jeigu vykdančioji teisminė institucija padaro išvadą, kad turi nutraukti prašomo perduoti asmens įkalinimą, pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 12 straipsnį ir 17 straipsnio 5 dalį ji turi pasirūpinti, kad šis asmuo būtų lygtinai paleistas taikant bet kokias priemones, kurias ji laikytų būtinomis siekiant išvengti jo slapstymosi ir užtikrinti efektyviam jo perdavimui būtinas materialiąsias sąlygas, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo.

    (žr. 100–102 punktus)

  6.  Pagrindų sprendimo 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, esant objektyvių, patikimų, tikslių ir tinkamai atnaujinamų duomenų apie sisteminius ar apibendrintus trūkumus dėl tam tikrų asmenų grupių arba tam tikrų sulaikymo centrų, kiek tai susiję su laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygomis išduodančioje valstybėje narėje, vykdančioji teisminė institucija turi konkrečiai ir tiksliai patikrinti, ar yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, kad asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn arba įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, dėl laikymo šios valstybės narės laisvės atėmimo įstaigoje sąlygų patirs realų nežmoniško ar žeminančio elgesio, kaip jis suprantamas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnį, pavojų, jeigu bus perduotas šiai valstybe narei. Šiuo tikslu ji turi paprašyti išduodančiosios teisminės institucijos pateikti papildomos informacijos, ir ši po to, kai prireikus gavo išduodančiosios valstybės narės centrinės institucijos arba vienos iš centrinių institucijų pagalbą, kaip tai suprantama pagal minėto Pagrindų sprendimo 7 straipsnį, turi pateikti šią informaciją laikydamasi tokiame prašyme numatytų terminų. Vykdančioji teisminė institucija turi atidėti savo sprendimo dėl atitinkamo asmens perdavimo priėmimą, kol gaus papildomos informacijos, leidžiančios jai atmesti tokio pavojaus buvimą.

    (žr. rezoliucinę dalį)