Byla C‑297/15

Ferring Lægemidler A / S

prieš

Orifarm A / S

(Sø- og Handelsretten prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prekių ženklai – Direktyva 2008/95/EB – 7 straipsnio 2 dalis – Farmacijos produktai – Paralelinis importas – Rinkų padalijimas – Būtinumas perpakuoti prekių ženklu pažymėtą prekę – Farmacijos produktas, kurį prekių ženklo savininkas tiekia eksporto rinkai ir importo rinkai tokiose pačiose pakuotėse“

Santrauka – 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

  1. Teisės aktų derinimas–Prekių ženklai–Direktyva 2008/95–Paralelinis vaistų importas, perpakavus ir iš naujo paženklinus prekių ženklu–Savininko protestas–Nepriimtinumas–Sąlygos–Dirbtinis valstybių narių rinkų padalijimas–Būtinumas perpakuoti vaistą–Vertinimo kriterijai

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95 7 straipsnio 2 dalis)

  2. Teisės aktų derinimas–Prekių ženklai–Direktyva 2008/95–Paralelinis vaistų importas, perpakavus ir iš naujo paženklinus prekių ženklu–Savininko protestas–Priimtinumas–Sąlygos–Galimybė prekiauti vaistu eksporto rinkoje ir importo rinkoje tokiose pačiose pakuotėse–Prekyba ne tik ribotoje importo valstybės rinkos dalyje–Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95 7 straipsnio 2 dalis)

  1.  Pagal Direktyvos 2008/95 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 7 straipsnio 2 dalį prekių ženklo savininko protestas dėl prekių perpakavimo tiek, kiek juo nukrypstama nuo laisvo prekių judėjimo, negali būti patenkintas, jeigu savininko naudojimasis šia teise sudaro paslėptą prekybos tarp valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE) šalių apribojimą, kaip tai suprantama pagal šio susitarimo 13 straipsnio antrą sakinį. Toks paslėptas apribojimas, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą, kyla tuomet, kai prekių ženklo savininko naudojimasis savo teise prieštarauti dėl perpakavimo prisideda prie dirbtinio valstybių EEE susitarimo šalių rinkų padalijimo, jeigu perpakuojant nebuvo pažeisti teisėti savininko interesai.

    Savininko protestas dėl perpakavimo prisideda prie dirbtinio valstybių EEE susitarimo šalių rinkų padalijimo, kai šis perpakavimas yra būtinas, kad paraleliai importuota preke galėtų būti prekiaujama importo valstybėje. Iš tiesų, savininko, kurio teisė į prekių ženklą saugoma valstybėje narėje, teisė prieštarauti dėl prekybos šiuo prekių ženklu pažymėtomis perpakuotomis prekėmis turi būti ribojama tik jeigu importuotojo atliktas perpakavimas būtinas siekiant prekiauti preke importo valstybėje narėje. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad prekių ženklo savininkas gali uždrausti pakeitimą, kurį lemia bet koks prekių ženklu pažymėto vaisto perpakavimas, vien dėl savo pobūdžio sukuriantis pakenkimo vaisto originaliai būklei riziką, nebent perpakuoti būtina, kad būtų galima prekiauti paraleliai importuotomis prekėmis, ir taip pat apsaugomi teisėti savininko interesai.

    Kalbant konkrečiai apie perpakavimo būtinumo sąlygą, pažymėtina, kad ją reikia nagrinėti atsižvelgiant į prekybos importo valstybėje metu buvusias aplinkybes, objektyviai nulėmusias perpakavimo būtinumą, kad paralelinis importuotojas galėtų prekiauti šiuo vaistu šioje valstybėje. Prekių ženklo savininko protestas dėl perpakavimo yra nepateisinamas, jei jis trukdo importuotam produktui veiksmingai patekti į importo valstybės rinką. Kalbant konkrečiai, pirmiausia pažymėtina, kad prekių ženklo savininkas negali prieštarauti dėl prekės perpakavimo, jeigu tokio dydžio pakuote, kokią šis savininkas naudoja valstybėje EEE susitarimo šalyje, kurioje importuotojas įsigijo šią prekę, negali būti prekiaujama importo valstybėje dėl to, kad, be kita ko, pagal jos teisės aktus ar atitinkamą nacionalinę praktiką leidžiamos tik tam tikro dydžio pakuotės, pagal sveikatos draudimo taisykles nuo pakuotės dydžio priklauso gydymo išlaidų kompensavimas arba nusistovėjusi vaistų skyrimo praktika grindžiama, be kita ko, profesinių organizacijų ir sveikatos draudimo įstaigų rekomendacijomis dėl standartinių pakuočių dydžių.

    Toliau, kai, remiantis importo valstybėje narėje galiojančiomis taisyklėmis ir praktika, prekių ženklo savininkas toje valstybėje naudoja kelias skirtingo dydžio pakuotes, konstatavimo, kad vieno iš šių dydžių pakuotėmis taip pat prekiaujama ir eksporto valstybėje EEE susitarimo šalyje, nepakanka, kad būtų pateisinta išvada, jog perpakavimas nėra būtinas. Rinkos būtų padalytos, jei importuotojas galėtų prekiauti produktu tik dalyje to produkto rinkos.

    (žr. 15–22 punktus).

  2.  Direktyvos 2008/95 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekių ženklo savininkas gali prieštarauti tam, kad paralelinis importuotojas toliau prekiautų vaistu, to importuotojo perpakuotu į naują pakuotę ir pakartotinai pažymėtu prekių ženklu, jeigu, pirma, importo valstybėje Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalyje šiuo vaistu galima prekiauti supakuotu į tokią pačią pakuote, kuria juo prekiaujama eksporto valstybėje EEE susitarimo šalyje, ir, antra, importuotojas neįrodė, kad importuota preke galima prekiauti tik ribotoje importo valstybės rinkos dalyje, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

    (žr. 29 punktą ir rezoliucinę dalį)