Byla C‑191/15

Verein für Konsumenteninformation

prieš

Amazon EU Sàrl

(Oberster Gerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 ir Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 — Vartotojų apsauga — Direktyva 93/13/EEB — Duomenų apsauga — Direktyva 95/46/EB — Pirkimo — pardavimo sutartys, sudarytos internetu su vartotojais, gyvenančiais kitose valstybėse narėse — Nesąžiningos sąlygos — Bendrosios sąlygos, kuriose nustatyta taikytinos teisės pasirinkimo sąlyga, pagal kurią taikoma valstybės narės, kurioje bendrovė turi buveinę, teisė — Teisės, taikytinos nagrinėjant ieškinį dėl uždraudimo, kai vertinamas šiose bendrosiose sąlygose nustatytų sąlygų nesąžiningas pobūdis, nustatymas — Teisės, kuria reglamentuojamas vartotojų asmens duomenų tvarkymas, nustatymas“

Santrauka – 2016 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

  1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Sutartinėms prievolėms taikytina teisė – Reglamentas Nr. 593/2008 – Nesutartinėms prievolėms taikytina teisė – Reglamentas Nr. 864/2007 – Ieškinys dėl uždraudimo naudoti tariamai nesąžiningas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, sudarytose internetu su vartotojais, gyvenančiais kitose nei pardavėjo ar tiekėjo buveinės valstybėse narėse – Taikytina teisė

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 864/2007 1 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 593/2008 1 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22; Tarybos direktyvos 93/13 8 straipsnis)

  2. Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Nesąžininga sąlyga pagal 3 straipsnį – Sąvoka – Internetu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, suformuluota suklaidinant vartotoją dėl sutarčiai taikytinos teisės – Įtraukimas – Nacionalinio teismo atliekamas nesąžiningumo vertinimas – Kriterijai

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 593/2008 6 straipsnio 2 dalis; Tarybos direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis)

  3. Teisės aktų derinimas – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Direktyva 95/46 – Taikytina nacionalinė teisė – Elektroninės prekybos įmonės, kurios veikla nukreipta į tam tikrą valstybę narę, atliktas tvarkymas – Susijusios valstybės narės teisės taikymas – Sąlyga

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 4 straipsnio 1 dalies a punktas)

  1.  Reglamentą Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) ir Reglamentą Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) reikia aiškinti taip, kad, nepažeidžiant kiekvieno jų 1 straipsnio 3 dalies, ieškiniui dėl uždraudimo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 2009/22 dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus, pareikštam dėl vienoje valstybėje narėje įsteigtos įmonės, kuri sudaro elektroninės prekybos sutartis su kitoje valstybėje narėje, konkrečiai – teismo buvimo valstybėje, gyvenančiais vartotojais, naudojamų tariamai neteisėtų sutartinių sąlygų, taikytina teisė turi būti nustatoma pagal reglamento „Roma II“ 6 straipsnio 1 dalį, o teisė, taikytina vertinant konkrečią sutarties sąlygą, turi būti visuomet nustatoma pagal reglamentą „Roma I“, nesvarbu, ar šis vertinimas atliekamas nagrinėjant individualų, ar kolektyvinį ieškinį.

    Vis dėlto, kai konkrečios sąlygos nesąžiningas pobūdis vertinamas nagrinėjant ieškinį dėl uždraudimo, iš reglamento „Roma I“ 6 straipsnio 2 dalies matyti, kad taikytina teisė turi būti pasirenkama nepažeidžiant taikytinų imperatyvių nuostatų, numatytų valstybės, kur gyvena vartotojai, kurių interesai ginami šiuo ieškiniu, teisėje. Šios nuostatos gali apimti tas, kuriomis perkeliama Direktyva 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, jeigu jomis, remiantis jos 8 straipsniu, užtikrinamas aukštesnis vartotojo apsaugos lygis.

    (žr. 59, 60 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2.  Direktyvos 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pardavėjo ar tiekėjo pirkimo-pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų nuostata, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir pagal kurią vykdant elektroninę prekybą su vartotoju sudarytai sutarčiai taikoma šio pardavėjo ar tiekėjo buveinės valstybės narės teisė, yra nesąžininga, kiek šis vartotojas ja suklaidinamas, nes jam sudaromas įspūdis, kad sutarčiai taikoma tik šios valstybės narės teisė, ir jis neinformuojamas apie tai, kad pagal Reglamento Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) 6 straipsnio 2 dalį jis taip pat turi teisę naudotis apsauga, užtikrinama jam pagal teisės, kuri būtų taikoma nesant šios sąlygos, imperatyvias nuostatas, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes.

    (žr. 71 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)

  3.  Direktyvos 95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 4 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad asmens duomenų tvarkymą, kurį atlieka elektroninės prekybos įmonė, reglamentuoja valstybės narės, į kurią ši įmonė nukreipia savo veiklą, teisė, jeigu paaiškėja, kad ši įmonė tvarko nagrinėjamus duomenis šioje valstybėje esančiam padaliniui vykdant veiklą. Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar tai yra toks atvejis.

    Šiuo atžvilgiu, jeigu už duomenų tvarkymą atsakinga įmonė neturi nei filialo, nei dukterinės bendrovės valstybėje narėje, tai nereiškia, kad ji neturi ten padalinio, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 95/46 4 straipsnio 1 dalies a punktą, nes toks padalinys gali egzistuoti vien dėl to, kad joje yra prieinamas nagrinėjamos įmonės tinklalapis. Taip pat reikia įvertinti ir subjekto pastovumo laipsnį, ir tai, kiek realiai vykdoma veikla nagrinėjamoje valstybėje narėje.

    (žr. 76, 77, 81 punktus, rezoliucinę dalies 3 punktą)