Sujungtos bylos C‑164/15 P ir C‑165/15 P

Europos Komisija

prieš

Aer Lingus Ltd
ir
Ryanair Designated Activity Company

„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Nacionalinis oro transporto mokestis – Diferencijuotų tarifų taikymas – Sumažintas tarifas, taikomas skrydžiams į vietas, esančias ne daugiau kaip 300 km atstumu nuo nacionalinio oro uosto – Pranašumas – Atrankinis pobūdis – Vertinimas, kai mokesčių priemonė gali būti laisvės teikti paslaugas apribojimas – Susigrąžinimas – Akcizo mokestis“

Santrauka – 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

  1. Valstybių teikiama pagalba–Sąvoka–Viešosios valdžios institucijų atliekamas palankesnės apmokestinimo tvarkos taikymas tam tikroms įmonėms–Įtraukimas–Mokesčio lengvata, kuri yra bendrai visiems ūkio subjektams taikoma priemonė–Neįtraukimas

    (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

  2. Valstybių teikiama pagalba–Sąvoka–Priemonės atrankinis pobūdis–Nacionalinė priemonė, kuria gali būti labiau palaikomos tam tikros įmonės ar tam tikrų prekių gamyba nei kitos įmonės ar prekių gamyba, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši

    (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

  3. Valstybių teikiama pagalba–Sąvoka–Priemonės atrankinis pobūdis–Vertinimas, grindžiamas atsižvelgimu į naudotą reglamentavimo techniką–Netaikymas

    (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

  4. Valstybių teikiama pagalba–Sąvoka–Mokesčių priemonė, prieštaraujanti ne SESV 107 ir 108 straipsniams, o kitoms Sąjungos teisės nuostatoms–Šios priemonės išimties, kuria gali pasinaudoti tam tikri mokesčių mokėtojai, kvalifikavimo kaip valstybės pagalba netaikymas–Sąlygos

    (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

  5. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Apeliacinio skundo pagrindas, nurodytas dėl teismo sprendimo motyvo, kuris nebūtinas grindžiant jo rezoliucinę dalį–Neveiksmingas pagrindas

    (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnis)

  6. Valstybių teikiama pagalba–Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka ir nurodoma ją panaikinti–Valstybės narės pareigų nustatymas–Pareiga susigrąžinti–Apimtis–Ankstesnės padėties atkūrimas

    (SESV 108 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa)

  7. Valstybių teikiama pagalba–Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas–Ankstesnės padėties atkūrimas–Proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimas–Nebuvimas

    (SESV 107 ir 108 straipsniai)

  1.  Sąvoka „pagalba“ yra platesnė nei sąvoka „subsidija“, nes apima ne tik pozityviąsias išmokas, kaip antai pačią subsidiją, bet ir įvairias valstybės priemones, kurios sumažina įmonės biudžetui paprastai tenkančią naštą ir kurios dėl šios priežasties, nors ir nėra subsidijos tiesiogine šio žodžio prasme, yra tokio paties pobūdžio ir turi identišką poveikį.

    Remiantis tuo darytina išvada, kad priemonė, kuria viešosios valdžios institucijos tam tikroms įmonėms taiko palankią apmokestinimo tvarką, neapimančią valstybės išteklių pervedimo, bet subjektams, kuriems ji taikoma, užtikrinančią palankesnę finansinę padėtį kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tačiau bendrai visiems ūkio subjektams taikoma priemone (taigi, kuri nėra atranki) suteikiamas pranašumas nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį.

    (žr. 40, 41 punktus)

  2.  Siekiant įvertinti atrankinio pobūdžio sąlygą, SESV 107 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą nacionalinė priemonė gali labiau palaikyti tam tikras įmones ar tam tikrų prekių gamybą nei kitas įmones, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į minėta sistema siekiamus tikslus, yra panaši.

    (žr. 51 punktą)

  3.  SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės intervencija nėra skiriama pagal nacionalinių institucijų naudojamus metodus.

    Tik atitinkamos mokesčių priemonės poveikis yra svarbus vertinant jos galimą valstybės pagalbos pobūdį ir, kalbant konkrečiai, nustatant, ar dėl šios priemonės pagalbos pagal ją gavėjams taikyta palankesnė apmokestinimo tvarka negu kitiems mokesčių mokėtojams.

    (žr. 58, 68 punktus)

  4.  Dėl aplinkybės, kad mokesčių priemonė prieštarauja kitoms Sąjungos teisės nuostatoms, ne SESV 107 ir 108 straipsniams, negali būti atmesta galimybė valstybės pagalba pripažinti šios priemonės išimtį, kuri taikoma tam tikriems mokesčių mokėtojams, kol atitinkama priemonė daro poveikį kitiems mokesčių mokėtojams ir nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, taigi ir netaikytina.

    Tokiu atveju Komisija, siekdama mokesčių priemonę pripažinti valstybės pagalba, turi atsižvelgti į šį poveikį ir negali jo nepaisyti vien dėl to, kad mokesčių mokėtojams, kuriems taikoma ne tokia palanki apmokestinimo tvarka, įvykus procesui nacionaliniuose teismuose, gali būti sugrąžinta jų sumokėto mokesčio permoka.

    (žr. 69, 77 punktus)

  5.  Nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo perteklinių motyvų pateikti kaltinimai turi būti iš karto atmetami kaip neveiksmingi, nes dėl jų tas sprendimas negali būti panaikintas.

    (žr. 86 punktą)

  6.  Atitinkamos valstybės narės pareiga panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, ją susigrąžinant siekiama atkurti prieš ją suteikiant buvusią situaciją.

    Šis tikslas pasiekiamas, kai atitinkamą pagalbą, prireikus – su palūkanomis, grąžina jos gavėjas arba, kitaip tariant, įmonės, kurios ja realiai pasinaudojo. Sugrąžindamas pagalbą jos gavėjas praranda rinkoje prieš konkurentus įgytą pranašumą, ir atkuriama prieš pagalbos išmokėjimą buvusi padėtis.

    Be to, neteisėtos pagalbos susigrąžinimas siekiant atkurti ankstesnę padėtį nelemia atkūrimo situacijos, besiskiriančios nuo praeities, remiantis hipotetiniais elementais, t. y. galimais, dažnai keliais atitinkamų ūkio subjektų pasirinkimais, turint omenyje, kad realūs pasirinkimai, vykdyti panaudojant pagalbą, gali būti nepakeičiami.

    Šios pagalbos susigrąžinimas lemia pranašumo, suteikto dėl šios pagalbos jos gavėjui, sugrąžinimą, o ne galimos ekonominės naudos, kurią pagalbos gavėjas gavo pasinaudojęs tuo pranašumu, sugrąžinimą. Tokia nauda gali nesutapti su dėl minėtos pagalbos suteikiamu pranašumu arba jos gali visai nebūti, tačiau ši aplinkybė negali pateisinti tos pagalbos nesusigrąžinimo arba skirtingos sumos, nei gautos dėl atitinkamos neteisėtos pagalbos suteikto pranašumo, susigrąžinimo.

    Konkrečiai kalbant apie neteisėtą pagalbą, suteiktą mokestinio pranašumo forma, pažymėtina, jog pagalbos susigrąžinimas reiškia, kad atitinkamos pagalbos gavėjų faktiškai įvykdytiems sandoriams turi būti taikoma apmokestinimo tvarka, kuri būtų buvusi jiems taikoma nesant neteisėtos pagalbos.

    Galiausia sumos, lygios mokesčio, kurį būtų reikėję sumokėti nesant neteisėtos pagalbos priemonės, ir mažesnės sumos, sumokėtos taikant tą priemonę, skirtumui, susigrąžinimas nėra naujas atgaline data nustatytas mokestis. Tai yra pradinio mokesčio dalies, nesumokėtos dėl neteisėtos lengvatos taikymo, susigrąžinimas. Toks susigrąžinimas taip pat nėra sankcija.

    (žr. 89–92, 93, 114 punktus)

  7.  Pareiga susigrąžinti pagalbą nepažeidžia nei proporcingumo principo, nei vienodo požiūrio principo. Viena vertus, neteisėtai suteiktos pagalbos panaikinimas ją susigrąžinant yra loginė jos pripažinimo neteisėta pasekmė, todėl tokios pagalbos susigrąžinimas siekiant atkurti buvusią padėtį iš esmės negali būti laikomas neproporcinga priemone, atsižvelgiant į ESV sutarties nuostatų tikslus valstybės pagalbos srityje.

    Kita vertus, pagalbos gavėjų, kurie turi ją grąžinti, padėtis akivaizdžiai nėra tokia pati kaip pagalbos negavusių ir jos sugrąžinti neturinčių įmonių padėtis, todėl negali būti klausimo dėl skirtingo požiūrio į panašias situacijas pažeidžiant vienodo požiūrio principą.

    (žr. 116, 117 punktus)