1. 

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje ( 2 ), 28 straipsnio 2 dalies išaiškinimu.

2. 

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo priimtas nagrinėjant bylą, susijusią su prašymu leisti Nyderlanduose vykdyti hof van beroep Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas, Belgija) sprendimą, kuriuo Gerrit van Vemde nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.

3.

Pamatinio sprendimo 1 ir 2 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

4.

Pamatinio sprendimo 1 straipsnyje „Sąvokų apibrėžtys“ nustatyta:

„Šiame pamatiniame sprendime:

5.

Pamatinio sprendimo 26 straipsnio „Ryšys su kitais susitarimais ir tvarka“ 1 dalyje numatyta:

„Šis pamatinis sprendimas nuo 2011 m. gruodžio 5 d. pakeičia atitinkamas nuostatas, išdėstytas toliau nurodytose konvencijose, kurios taikomos valstybių narių santykiams reguliuoti, tačiau nedaro poveikio jų taikymui tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių bei taikymo pereinamuoju laikotarpiu pagal 28 straipsnį:

6.

Pamatinio sprendimo 28 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio nuostata“ numatyta:

„1.   Iki 2011 m. gruodžio 5 d. gautiems prašymams ir toliau taikomi galiojantys teisės aktai dėl nuteistųjų perdavimo. Prašymams, gautiems po tos datos, taikomos taisyklės, kurias valstybės narės priėmė pagal šį pamatinį sprendimą.

2.   Tačiau priimant šį pamatinį sprendimą kiekviena valstybė narė gali pateikti deklaraciją, kad tais atvejais, kai galutinis nuosprendis priimtas iki jos nurodytos datos, ji, kaip išduodančioji ir vykdančioji valstybė, toliau taikys galiojančius teisės aktus dėl nuteistųjų perdavimo, kurie taikomi iki 2011 m. gruodžio 5 d. Jei tokia deklaracija pateikiama, tokiais atvejais šios priemonės taikomos visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos pateikė tokią pačią deklaraciją, ar ne. Atitinkama data negali būti vėlesnė nei 2011 m. gruodžio 5 d. Minėta deklaracija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ji gali būti bet kuriuo metu panaikinta.“

7.

: „Pagal 28 straipsnio 2 dalį Nyderlandai pareiškia, kad tais atvejais, kai galutinis nuosprendis priimtas nepraėjus trejiems metams nuo pamatinio sprendimo įsigaliojimo dienos, Nyderlandai, kaip išduodančioji ir vykdančioji valstybė, toliau taikys teisės aktus dėl nuteistųjų perdavimo, kurie taikomi iki šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo dienos.“

8.

Įstatymo dėl nuosprendžių, kuriais skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas arba ne, tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (Wet wederzijdse erkenning en tenuitvoerlegging vrijheidsbenemende en voorwaardelijke sancties, toliau – WETS), kuriuo įgyvendinamas pamatinis sprendimas, 2:11 straipsnyje numatyta:

„1.   [Saugumo ir teisingumo] ministras perduoda teismo sprendimą <…> prie apeliacinio teismo veikiančios prokuratūros prokurorui.

2.   Prokuroras iš karto pateikia teismo sprendimą <…> Arnhemo‑Leuvardeno apeliacinio teismo specialiajai kolegijai <…>

<…>

8.   Per 6 savaites nuo teismo sprendimo gavimo <…> apeliacinio teismo specialioji kolegija pateikia [saugumo ir teisingumo] ministrui rašytinį motyvuotą vertinimą <…>“

9.

Pagal WETS 2:12 straipsnį saugumo ir teisingumo ministras priima sprendimą dėl teismo sprendimo pripažinimo atsižvelgdamas į apeliacinio teismo specialiosios kolegijos vertinimą.

10.

WETS 5:2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šiuo įstatymu pakeičiamas Įstatymas dėl teismo sprendimų baudžiamosiose bylose vykdymo perdavimo (Wet overdracht tenuitvoerlegging strafvonnissen, toliau – WOTS) dėl santykių su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

<…>

3.   Šis įstatymas netaikomas teismo sprendimams <…>, kurie tapo galutiniai iki 2011 m. gruodžio 5 d.

<…>“

11.

Pagal WOTS 2 straipsnį „užsienio teismų sprendimai Nyderlanduose vykdomi tik pagal konvenciją“. Be to, pagal WOTS 31 straipsnio 1 dalį, „jeigu [Amsterdamo] teismas laikosi nuomonės, kad užsienio teismo sprendimą galima vykdyti, jis suteikia leidimą jį vykdyti ir, laikydamasis taikytinos konvencijos nuostatose šiuo klausimu numatytų reikalavimų, paskelbia bausmę ar priemonę, kuri Nyderlandų teisėje yra nustatyta už atitinkamą nusikaltimą“.

12.

2009 m. spalio 27 d. Gerrit van Vemde buvo sulaikytas Nyderlanduose pagal Belgijos teisminės institucijos išduotą Europos arešto orderį siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Po perdavimo jis buvo laikomas suimtas Belgijoje. Vėliau Belgijoje nagrinėjant baudžiamąją bylą Gerrit van Vemde buvo išleistas už užstatą ir dar nepriėmus nuosprendžio pats grįžo į Nyderlandus.

13.

2011 m. vasario 28 d.hof van beroep Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas, Belgija) paskelbė nuosprendį Gerrit van Vemde, kuriuo skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę. 2011 m. gruodžio 6 d.Hof van Cassatie (Kasacinis teismas, Belgija) atmetė kasacinį skundą dėl šio nuosprendžio ir tą pačią dieną hof van beroep Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas) nuosprendis tapo galutinis. 2012 m. vasario 13 d. nuteistajam buvo pranešta apie Antverpeno procureur generaal (generalinis prokuroras) priimtą nutartį dėl suėmimo.

14.

2013 m. liepos 23 d. Belgijos valdžios institucijos paprašė Nyderlandų perimti hof van beroep Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas) nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. 2013 m. spalio 10 d. prašymu procureur du Roi (Belgija) paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo – rechtbank d’Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai) leisti vykdyti hof van beroep Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas) paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

15.

Gavęs tokį prašymą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar taikytinos WOTS ar WETS, kuriuo pirmasis pakeistas, nuostatos. Pirma, pagal WETS 5:2 straipsnio 3 dalį šis įstatymas netaikomas teismų sprendimams, kurie „tapo galutiniai“ iki 2011 m. gruodžio 5 d. Kadangi hof van beroep Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas) sprendimas įsiteisėjo po 2011 m. gruodžio 5 d., iš esmės taikytinas WETS.

16.

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl šios nuostatos atitikties pamatinio sprendimo 28 straipsniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymai perimti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, gauti po 2011 m. gruodžio 5 d., reglamentuojami taisyklėmis, kurias valstybės narės priima įgyvendindamos pamatinį sprendimą. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį priimant šį sprendimą kiekviena valstybė narė gali pateikti deklaraciją, kurioje nurodo, kad jeigu galutinis nuosprendis „priimtas“ iki jos nurodytos datos, ji toliau taikys galiojančius teisės aktus dėl nuteistųjų perdavimo, taikomus iki 2011 m. gruodžio 5 d. Tačiau Nyderlandų Karalystė pateikė šią deklaraciją dėl pamatinio sprendimo taikymo ir ja iš esmės pakartojamas šio pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalies tekstas.

17.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad pagal Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) praktiką WETS 5:2 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti laikantis pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalies, t. y. nagrinėjamas nuosprendis turi būti paskelbtas iki 2011 m. gruodžio 5 d., nepaisant to, kada jis tapo galutinis, todėl šioje byloje tebetaikomos WOTS nuostatos. Jeigu pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalį reikėtų aiškinti priešingai, kad nuosprendis turi tapti galutinis iki 2011 m. gruodžio 5 d., prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis WETS nuostatomis, laikosi nuomonės, kad, be kita ko, jis neturi jurisdikcijos priimti sprendimą dėl prašymo leisti vykdyti laisvės atėmimo bausmę, paskelbtą nuteistam asmeniui.

18.

Šiomis aplinkybėmis rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad jame nurodyta deklaracija gali būti susijusi tik su nuosprendžiais, priimtais iki 2011 m. gruodžio 5 d., neatsižvelgiant į datą, kurią šie nuosprendžiai tapo galutiniai, o gal jis turi būti aiškinamas taip, kad deklaracija gali būti susijusi tik su nuosprendžiais, kurie tapo galutiniai iki 2011 m. gruodžio 5 d.?“

19.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimu iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar tuo atveju, kai valstybė narė pateikia pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalyje numatytą deklaraciją, data, kuria remiantis galima nustatyti laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų perdavimui taikytiną teisinę sistemą, yra nuosprendžio paskelbimo data arba data, kada jis tapo galutinis.

20.

Prieš atsakant į šį klausimą reikia išnagrinėti, kaip siūlo Austrijos vyriausybė ir Europos Komisija, ar Nyderlandų Karalystės pagal pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalį pateikta deklaracija gali sukelti teisinių pasekmių, ar ne.

21.

Reikėtų pažymėti, jog pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kada šio pobūdžio deklaraciją galima pateikti.

22.

Pagal šios nuostatos formuluotę būtent „priimant <…> pamatinį sprendimą“ kiekviena valstybė narė gali pateikti deklaraciją, kuria šio pamatinio sprendimo taikymas pavėlinamas.

23.

Remiantis Teisingumo Teismui pateikta informacija ir kaip per posėdį pripažino Nyderlandų vyriausybė, Nyderlandų Karalystės deklaracija buvo išsiųsta Tarybai 2009 m. kovo 24 d., o vėliau kaip Tarybos dokumentas išplatinta 2009 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. spalio 9 d. paskelbta Oficialiajame leidinyje ( 4 ). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Nyderlandų vyriausybė neneigia, kad formaliai ši deklaracija pateikta jau priėmus pamatinį sprendimą.

24.

Tačiau ir prie savo deklaracijos pridėtame laiške, ir pareiškime per posėdį Nyderlandų Karalystė nurodė, kad vykstant diskusijoms dėl pamatinio sprendimo projekto ji nuolat tvirtino, kad jis gali būt taikomas tik būsimiems atvejams. Ši valstybė narė aiškina, kad 28 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė į šią pamatinio sprendimo nuostatą buvo įtraukta, be kita ko, jos prašymu ir kad jai tai yra svarbus aspektas politinio susitarimo, susijusio su šiuo pamatiniu sprendimu, sudaryto vykstant 2006 m. gruodžio 4 d. ir 2007 m. vasario 15 d. TVR tarybos sesijoms. Nyderlandų Karalystė taip pat patikslino, kad pamatinis sprendimas buvo įtrauktas į darbotvarkės A punktų sąrašą beveik prieš pat 2008 m. lapkričio 27 d. TVR tarybos sesiją, todėl šiuo aspektu nebuvo įmanoma laikytis Tarybos vidaus procedūros, taikomos parengimui. Todėl priimant šį pamatinį sprendimą per 2008 m. lapkričio 27 d. TVR tarybos sesiją Nyderlandų Karalystė nepateikė deklaracijos, kaip tai suprantama pagal minėto pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalį. Ši valstybė narė patikslina, kad, 2006 m. gruodžio 4 d. TVR tarybai pasiekus politinį susitarimą, ji pranešė, kad pateiks šią deklaraciją. Jos teigimu, galima laikyti, kad šis pranešimas lėmė pasekmes pamatinio sprendimo priėmimo metu, t. y. 2008 m. lapkričio 27 d.

25.

Vis dėlto, kaip ir Komisija, laikausi nuomonės, kad toks pranešimas neprilygsta deklaracijai, pateiktai „priimant <…> pamatinį sprendimą“, kaip tai suprantama pagal šio pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalį. Iš tiesų nepakanka vien išreikšti ketinimo pateikti deklaraciją. Deklaracija, apie kurią kalbama 28 straipsnio 2 dalyje, visais atvejais turi būti pateikiama priimant pamatinį sprendimą ir ja turi būti tiksliai išreikštas atitinkamos valstybės narės pasirinkimas, susijęs su galutinių nuosprendžių paskelbimo data, iki kurios pamatinis sprendimas netaikomas. Iš tiesų pagal šio pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms paliekama tam tikra diskrecija nustatyti šią datą, jei ji nėra vėlesnė už 2011 m. gruodžio 5 d.

26.

Kadangi Nyderlandų Karalystė oficialiai nesuformulavo jokios tikslios deklaracijos, kuri būtų pateikta anksčiau nei dokumentas, kurį ši valstybė narė išsiuntė 2009 m. kovo 24 d., manau, kad Nyderlandų Karalystė nepateikė galiojančios deklaracijos, nes pateikė ją per vėlai.

27.

Be to, kaip ir Komisija, pažymiu, kad atvejai, kai pagal pamatinį sprendimą valstybėms narėms leidžiama pateikti deklaraciją ne tik jo priėmimo metu, bet ir vėliau, yra labai aiškiai išvardyti pamatiniame sprendime. Pirmiausia turiu omenyje jo 4 straipsnio 7 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį.

28.

Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad Nyderlandų Karalystės deklaracija negali sukelti teisinių pasekmių.

29.

Nesant deklaracijos, kuri būtų pateikta laikantis pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, pamatinio sprendimo taisyklių taikymo sritis ratione temporis, t. y. prašymams, gautiems po 2011 m. gruodžio 5 d., nustatoma pagal pamatinio sprendimo 28 straipsnio 1 dalį.

30.

Kadangi Belgijos institucijų prašymas Nyderlandų institucijoms pateiktas 2013 m. spalio 10 d., nekyla jokių abejonių, kad šioje byloje visiškai taikomos pamatinio sprendimo taisyklės.

31.

Tik subsidiariai, jeigu Teisingumo Teismas nepritartų mano analizei, pagal kurią į Nyderlandų Karalystės deklaraciją neturi būti atsižvelgta, išnagrinėsiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, susijusį su pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalies išaiškinimu.

32.

Kaip ir Komisija, Nyderlandų vyriausybė, Austrijos vyriausybė ir Openbaar Ministerie, manau, kad data, į kurią reikia atsižvelgti įgyvendinant pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalį, yra ta diena, kai nuosprendis tapo galutinis.

33.

Iš šio pamatinio sprendimo 26 straipsnio 1 dalies matyti, kad nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki tol buvusi įprasta sistema iš esmės pakeičiama šiame pamatiniame sprendime numatytu vienu mechanizmu.

34.

Pamatinio sprendimo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „iki 2011 m. gruodžio 5 d. gautiems prašymams ir toliau taikomi galiojantys teisės aktai dėl nuteistųjų perdavimo. Prašymams, gautiems po tos datos, taikomos taisyklės, kurias valstybės narės priėmė pagal šį pamatinį sprendimą“.

35.

Tačiau pagal pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalį, jeigu valstybės narės jo priėmimo metu šiuo klausimu pateikia deklaraciją, joms leidžiama taikant šį pamatinį sprendimą remtis ne prašymo data, bet galutinio nuosprendžio paskelbimo data.

36.

Taigi nukrypstant nuo pamatinio sprendimo 28 straipsnio 1 dalies, pagal kurią atskaitos taškas yra prašymo gavimo data, šio pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalyje kaip atskaitos taškas numatyta galutinio nuosprendžio data.

37.

Pagal šią nuostatą Nyderlandų Karalystės pateiktoje deklaracijoje numatyta, kad „tais atvejais, kai galutinis nuosprendis priimtas nepraėjus trejiems metams nuo pamatinio sprendimo įsigaliojimo dienos, [ji,] kaip išduodančioji ir vykdančioji valstybė, toliau taikys teisės aktus dėl nuteistųjų perdavimo, kurie taikomi iki šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo dienos“ ( 5 ).

38.

Ši deklaracija išdėstyta nacionalinėje teisėje – WETS 5:2 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad „šis įstatymas netaikomas teismų sprendimams <…>, kurie tapo galutiniai iki 2011 m. gruodžio 5 d.“ ( 6 ).

39.

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės grindžiamas tuo, kad, viena vertus, pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalis ir Nyderlandų Karalystės pateikta deklaracija, kuriose nurodyta „galutinio nuosprendžio priėmimo“ data, ir, kita vertus, WETS 5:2 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta data, nuo kurios teismo sprendimai „tampa galutiniai“, suformuluotos skirtingai.

40.

Priešingai, nei mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinės bylos atsakovas ir Lenkijos vyriausybė, manau, kad, nors šios nuostatos suformuluotos skirtingai, jomis nurodomas tas pats teisinis įvykis, t. y. momentas, nuo kurio teismo sprendimas tampa galutinis. Taigi priimdamas WETS 5:2 straipsnio 3 dalį, Nyderlandų teisės aktų leidėjas tiksliai įgyvendino tai, kas numatyta pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalyje ir Nyderlandų Karalystės pateiktoje deklaracijoje.

41.

Aiškinimas, kad pagal šio pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalį nustatomas momentas, nuo kada nuosprendis tampa galutinis, išplaukia iš šio pamatinio sprendimo teksto, struktūros ir tikslo.

42.

Kalbant apie pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalies tekstą, pažymėtina, kad jame nurodomas ne tik nuosprendžio priėmimo momentas, bet ir tai, kad nuosprendis yra „galutinis“. Šis patikslinimas, kad nuosprendis galutinis, yra ne tik šio pamatinio sprendimo versijoje prancūzų kalba, bet ir kitose kalbinėse jo versijose ( 7 ).

43.

Šis patikslinimas atitinka pamatinio sprendimo struktūrą, nes šiuo pamatiniu sprendimu paremtą prašymą, remiantis Sąjungos teisės aktų leidėjo šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio a punkte pateikta sąvokos „nuosprendis“ apibrėžtimi, galima pateikti tik nuosprendžiui tapus galutiniam.

44.

Be to, kaip matyti iš pamatinio sprendimo 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių, juo siekiama įgyvendinti tarpusavio pripažinimo principą baudžiamosiose bylose, kiek tai susiję su galutinių sprendimų, susijusių su laisvės atėmimo bausmėmis, vykdymu. Šis įgyvendinimas reiškia šiuolaikiškesnį ir platesnį bendradarbiavimo mechanizmą, kuris nebuvo įmanomas pagal galiojančią įprastą teisę.

45.

Atsižvelgiant į esminę tarpusavio pripažinimo principo reikšmę kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir kadangi pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalis yra leidžianti nukrypti nuostata, kuria valstybėms narėms ankstesnę įprastą sistemą leidžiama taikyti ilgiau, nors tai neleistina pagal pamatinio sprendimo 28 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrą sistemą, šio pamatinio sprendimo 28 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama siaurai.

46.

Tokiu siauru aiškinimu, apribojant atvejus, kuriems esant taikoma ankstesnė įprasta sistema, ir numatant daugiau atvejų, kuriems gali būti taikomos pamatiniame sprendime numatytos taisyklės, galima geriausiai užtikrinti pamatiniu sprendimu siekiamą tikslą.

47.

Šiuo klausimu patikslinu, kad pagrindinis pamatinio sprendimo tikslas yra skatinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų socialinę reabilitaciją, leidžiant asmeniui, kurio laisvė atimta vykdant baudžiamąjį nuosprendį, atlikti bausmę ar likusią jos dalį savo socialinės kilmės vietoje. Tai aiškiai matyti iš pamatinio sprendimo 9 konstatuojamosios dalies ir 3 straipsnio 1 dalies.

48.

Vadinasi, teisminės institucijos individualizuoja visas priemones, susijusias su bausmių vykdymu ir organizavimu, siekdamos ne tik užtikrinti recidyvo prevenciją, bet ir skatinti nuteistųjų socialinę integraciją ar reabilitaciją, atsižvelgiant į visuomenės interesus ir nukentėjusiųjų teises ( 8 ).

49.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi Gerrit van Vemde apkaltinamasis nuosprendis tapo galutinis 2011 m. gruodžio 6 d., jam paskirtos bausmės vykdymas turi būti perimamas remiantis pamatiniame sprendime nustatytomis taisyklėmis.

50.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai) reikia atsakyti taip:

Pirmiausia, kadangi Nyderlandų Karalystės deklaracija dėl 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 28 straipsnio buvo pateikta priėmus šį pamatinį sprendimą, priešingai, nei reikalaujama pagal jo 28 straipsnio 2 dalį, ji negali sukelti teisinių pasekmių.

Subsidiariai, jeigu būtų pripažinta, kad ši deklaracija gali sukelti teisinių pasekmių, Pamatinio sprendimo 2008/909 28 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad jame numatyta deklaracija gali būti susijusi tik su nuosprendžiais, kurie tapo galutiniai iki 2011 m. gruodžio 5 d.