1.

Pievos dėl didelės ekologinės ir estetinės vertės yra būtina mūsų žemės ūkio kraštovaizdžio dalis. Jos atlieka esmines aplinkos apsaugos funkcijas – o aplinkos išsaugojimas pagal SESV 11 straipsnį, siejamą su SESV 191 straipsniu, yra vienas iš Sąjungos politikos tikslų – ir turi lemiamą reikšmę biologinei įvairovei, kuriai kaip tik pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys ( 2 ). Todėl atrodytų keista, jei kurioje nors valstybėje narėje ūkininkams išmokos būtų neskiriamos dėl to, kad jie iki tol, pavyzdžiui, kaip ariamąją žemę intensyviai naudotus plotus pertvarkė į pievas. Teisingumo Teismas, nagrinėdamas šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą, iš esmės turės išsiaiškinti, ar toks veikimo būdas prieštarauja Sąjungos teisei.

2.

Klausimas kyla dėl Ispanijoje esančios žemės ūkio valdos savininkės María del Pilar Planes Bresco ir Aragono autonominės bendrijos institucijų ginčo. Šios institucijos pripažino, kad ne visas daugiamečių ganyklų plotas, kurį M. del Pilar Planes Bresco dviejose paraiškose dėl tiesioginių išmokų deklaravo kaip reikalavimus atitinkančius hektarus, atitinka reikalavimus, nes nurodytas plotas buvo didesnis negu referenciniu laikotarpiu prieš kelerius metus. Esant tokioms aplinkybėms, pagal Aragono autonominės bendrijos teisės nuostatą darytina prielaida, jog šiuose plotuose žemės ūkio veikla faktiškai nutraukta, taigi tai yra piktnaudžiavimas. Abi šalys savo nuomonę grindžia Sąjungos teise.

3.

Šis atvejis ypač svarbus ir dėl to, kad Ispanijos tinkamo daugiamečių ganyklų atitikties pagalbos skyrimo reikalavimams vertinimo trūkumai jau keleri metai yra Europos Sąjungos Audito Rūmų akiratyje ( 3 ). Ispanija šiuo atveju teisinasi, kad nagrinėjama schema esanti atitinkamų taisomųjų veiksmų, kuriais siekiama spręsti atskleistas problemas, dalis. Tačiau, kaip paaiškės po išsamesnio vertinimo, šia priemone nueita per toli.

4.

Šio proceso teisinis pagrindas pagal Sąjungos teisę yra jau negaliojantis Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 ( 4 ). Juo buvo iš principo reformuota Sąjungos pagalbos ūkininkams sistema. Parama gamybai iš esmės buvo pakeista „bendrąja išmoka“, kurios dydžiui konkreti ūkio gamyba nebedaro jokios įtakos ( 5 ).

5.

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio („Sąvokų apibrėžimai“) c punkte „žemės ūkio veikla“ apibrėžiama kaip „žemės ūkio produktų gamyba ir auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą ir ūkinės paskirties gyvūnų laikymą ar žemės išlaikymą geroje agrarinėje ir aplinkosauginėje būklėje, kaip nustatyta 5 straipsnyje“.

6.

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnyje („Gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė“) nustatyta (ištraukos):

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma žemės ūkio paskirties žemės, pirmiausia žemės, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Valstybės narės nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato būtiniausius reikalavimus, keliamus gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei, paremtus IV priede išdėstyta sistema <…>

2.   Valstybės narės užtikrina, kad pagalbos už plotą paraiškų už 2003 m. teikimui skirtą dieną žemėje, kurioje buvo daugiametė ganykla, išliktų daugiametė ganykla.

<…>“

7.

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsnyje („Išmokų ribojimas“) nustatyta:

„Nepažeidžiant atskirų paramos schemų konkrečių nuostatų, išmokų gavėjams, dirbtinai sukūrusiems sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, išmokos nemokamos.“

8.

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 36 straipsnio („Išmoka“) 1 dalyje nustatyta, kad pagal bendrosios išmokos schemą skiriama pagalba mokama atsižvelgiant į teises į išmokas.

9.

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 43 straipsnyje („Teisių į išmokas nustatymas“) nustatyta, kaip iš pradžių turėjo būti nustatomos teisės į išmokas. Tam pirmiausia reikėjo apskaičiuoti referencinę sumą, kuri pagal 37 straipsnį atitikdavo išmokų, paskirtų ūkininkui pagal senąją paramos sistemą per pastaruosius trejus metus prieš pertvarką, t. y. 2000–2002 m., vidurkį. Tuomet ši referencinė suma buvo paskirstoma pagal vidutiniškai per atitinkamą laikotarpį naudojamą plotą. Taigi ūkininkas pagal šią sistemą įgydavo tokį tam tikrą vertę turinčių teisių į išmokas skaičių, kuris atitikdavo nurodyto ploto hektarų skaičių.

10.

Šiuo atveju svarbios redakcijos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnyje („Naudojimasis teisėmis į išmokas“) nustatyta (ištraukos):

„1.   Teisė į išmoką, susieta su reikalavimus atitinkančiu hektaru, suteikia teisę gauti ja nustatyto dydžio išmoką.

2.   „Reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai valdos žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra ariamoji žemė ir daugiametė ganykla, išskyrus daugiametėmis kultūromis apsėtus plotus, miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus ( 6 ).

3.   Ūkininkas deklaruoja sklypus, nurodydamas reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teise į išmoką <...>

<…>“

11.

Be to, šiuo atveju svarbūs ir jau negaliojantys reglamentai (EB) Nr. 795/2004 ( 7 ) ir 796/2004 ( 8 ), skirti Reglamentui (EB) Nr. 1782/2003 įgyvendinti.

12.

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 2 straipsnio a punkte „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžiama kaip „bendras ariamos žemės, daugiamečių ganyklų ir daugiamečių kultūrų plotas“.

13.

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 2 straipsnio e punkte sąvokos „daugiametė ganykla“ apibrėžtyje daroma nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio 2 punktą.

14.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio 2 punktą „daugiametė ganykla“, kiek svarbu šiuo atveju, – „tai žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga žolė ar kitokie žoliniai pašarai arba ji yra auginama (t. y. pasėta) ir kuri penkeriems ar daugiau metų nebuvo įtraukta į ūkio sėjomainą <...>“.

15.

2007 m. sausio 24 d. Aragono autonominės bendrijos Žemės ūkio ir maisto departamento potvarkio ( 9 ) tryliktojoje dalyje nustatyta:

„Daugiametės ganyklos laikomos atitinkančiomis reikalavimus <...> tik tose ūkio valdose, kuriose, nustatant teises į bendrąsias išmokas, buvo apskaičiuotas pašarų plotas, ir tik tada, kai didžiausias ganyklų plotas neviršija vidutinės pašarų plotų, į kuriuos buvo atsižvelgta apskaičiuojant bendrąsias išmokas, vertės. Deklaruotas daugiamečių ganyklų plotas, viršijantis pirmesnėje pastraipoje nurodytą vertę, bus laikomas neatitinkančiu reikalavimų, nes pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsnį bus daroma prielaida, kad išmokų gavėjas dirbtinai sukūrė sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti.“

16.

2008 m. sausio 24 d. Aragono autonominės bendrijos Žemės ūkio ir maisto departamento potvarkio ( 10 ) šešioliktosios dalies formuluotė iš esmės tapati pirmiau nurodytai nuostatai, tik joje dar papildomai nustatyta:

„Pirmesnė pastraipa netaikoma, jei ūkininkas įrodo, kad teikdamas prašymą jis yra gyvulininkystės ūkio savininkas ir nurodytą daugiametę ganyklą naudoja savo ūkyje laikomų gyvulių šėrimo reikmėms.“

17.

2007 ir 2008 m. M. del Pilar Planes Bresco pateikė paraiškas dėl susietosios tiesioginės išmokos už plotus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.

18.

Aragono autonominės bendrijos kompetentinga įstaiga sumažino šiose paraiškose nurodytus plotus tiek, kiek plotas, deklaruotas kaip pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkanti daugiametė ganykla, viršijo vidutinę pašarų plotų, į kuriuos tam tikru laiku buvo atsižvelgta nustatant teises į išmokas, vertę. Pagal Aragono autonominės bendrijos teisės aktus tokiu atveju darytina prielaida, jog, kalbant apie minėtą vertę viršijantį plotą, sąlygos, reikalingos išmokai gauti, sukurtos dirbtinai.

19.

Dėl šių sprendimų paduoti skundai kol kas nebuvo patenkinti.

20.

Šiuo metu bylą nagrinėjantis Tribunal Supremo (Ispanijos Aukščiausiasis Teismas) turi abejonių dėl Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 aiškinimo šiuo aspektu ir Teisingumo Teismui pateikė šiuos du klausimus:

21.

Nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme rašytines pastabas pateikė Europos Komisija ir Ispanijos Karalystė.

22.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo pirmuoju klausimu iš esmės nori žinoti, ar nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią visi paraiškoje dėl išmokų pagal bendrosios išmokos schemą ūkininko deklaruoti daugiamečių ganyklų plotai, viršijantys pašarų plotus, į kuriuos buvo atsižvelgta tam tikru laiku nustatant jo teises į išmokas, reikalavimus atitinkančiais hektarais laikomi tik tuomet, kai jie iš tikrųjų naudojami gyvulininkystės veiklai, prieštarauja Reglamentui (EB) Nr. 1782/2003.

23.

Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia ištirti, ar daugiamečių ganyklų atitiktį pagalbos skyrimo reikalavimams galima sieti su sąlyga, kad tam tikro dydžio pievų plotai jau buvo nustatant ūkininko teises į išmokas arba kad kitu atveju šie plotai paraiškos teikimo metu naudojami gyvulininkystės veiklai, pavyzdžiui, kaip pašarų plotai.

24.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas susijęs ir su Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 43 straipsniu, ir su jo 44 straipsniu. Tačiau žemės atitikties pagalbos skyrimo reikalavimams vertinimui svarbi vien pastaroji nuostata, nes reglamento 43 straipsniu reglamentuojamas tik pirminis teisių į išmokas nustatymas.

25.

Pagal šiuo atveju svarbios redakcijos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalį „reikalavimus atitinkantis hektaras“ yra valdos žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra ariamoji žemė arba daugiametė ganykla, išskyrus daugiametėmis kultūromis apsėtus plotus, miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus. Taigi tam, kad žemę būtų galima laikyti atitinkančia reikalavimus pagal šią nuostatą, turi būti įvykdytos trys sąlygos: tai turi būti žemės ūkio paskirties žemė, priklausanti valdai ir naudojama žemės ūkio veiklai ( 11 ).

26.

Pirma, tai turi būti žemės ūkio paskirties žemė. Reglamento (EB) Nr. 795/2004 2 straipsnio a punkte ši sąvoka apibrėžta kaip „bendras ariamos žemės, daugiamečių ganyklų ir daugiamečių kultūrų plotas“.

27.

Šiuo atveju ginčas kyla dėl plotų, kurie deklaruoti kaip daugiametės ganyklos, atitikties pagalbos skyrimo reikalavimams. Pagal Reglamento (EB) Nr. 795/2004 2 straipsnio e punktą, siejamą su Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio 2 punktu, daugiametė ganykla – tai žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga žolė ar kitokie žoliniai pašarai arba ji yra auginama (t. y. pasėta) ir kuri penkeriems ar daugiau metų nėra įtraukta į ūkio sėjomainą. Ginčo dėl to, ar nagrinėjami plotai iš tikrųjų atitinka šiuos reikalavimus, pagrindinėje byloje nekyla, be to, tai turėtų vertinti nacionalinės valdžios institucijos.

28.

Antra, tam, kad žemė atitiktų pagalbos skyrimo reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalį, ji turi būti atitinkamo ūkininko valdoje ( 12 ). Pagal Teisingumo Teismo praktiką tam pakanka, kad ūkininkas būtų pakankamai nepriklausomas šioje žemėje vykdydamas savo žemės ūkio veiklą ( 13 ). Pagrindinėje byloje dėl to taip pat nesiginčijama.

29.

Trečia, galiausiai tam, kad žemės ūkio paskirties žemė atitiktų pagalbos skyrimo reikalavimus, ji turi būti naudojama žemės ūkio veiklai ( 14 ). Aišku, tokia veikla turi būti laikoma žemės ūkio produktų gamyba ir auginimas. Todėl jie įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio c punkte pateiktą žemės ūkio veiklos sąvokos apibrėžtį. Be to, šioje nuostatoje į šią sąvoką taip pat įtrauktas žemės išlaikymas geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės, kaip nustatyta šio reglamento 5 straipsnyje.

30.

Priešingai, negu, atrodo, reikalaujama pagal Aragono autonominės bendrijos teisės aktus ( 15 ), tam, kad veikla būtų laikoma žemės ūkio veikla, daugiametė ganykla nebūtinai turi būti naudojama žemės ūkio produktų gamybai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio c punkte pateiktą žemės ūkio veiklos sąvokos apibrėžtį tokia veikla laikomas jau žemės išlaikymas geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės. Be to, pagal reglamento 5 straipsnį tai taikoma kaip tik žemei, kuri nebenaudojama gamybos tikslais. Todėl, kaip Teisingumo Teismas jau nusprendė šiuo klausimu, pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančia žeme laikytina ir tokia žemė, kurios pagrindinė paskirtis yra kraštovaizdžio priežiūra ir aplinkos apsauga ( 16 ).

31.

Taigi, jei ūkininko paraiškoje dėl pagalbos nurodyti plotai tenkina šias tris sąlygas, jie yra „reikalavimus atitinkantys hektarai“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalį. Kiekvienas šio ploto hektaras kartu su kiekviena ūkininko turima teise į išmoką reiškia, kad gali būti išmokama pagal teisę į išmoką nustatyta suma. O diskrecija valstybėms narėms atitiktį pagalbos skyrimo reikalavimams susieti su kitomis sąlygomis reglamente nesuteikiama.

32.

Todėl toliau nėra svarbu, ar kaip daugiametė ganykla deklaruoti plotai, pavyzdžiui, kaip pašarų plotai, jau buvo nustatant teises į išmokas, ar jie tik vėliau, pavyzdžiui, iš ariamosios žemės, buvo pertvarkyti į daugiametę ganyklą. Priešingai, įprastos teisės į išmokas negali būti siejamos su konkrečiais plotais, nes pagal bendrosios išmokos schemą tiesioginė pagalba pajamoms skiriama neatsižvelgiant į gamybą ( 17 ).

33.

Šią išvadą galima pagrįsti sisteminiais argumentais. Pavyzdžiui, viena vertus, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsnio 2 dalimi patvirtinama, kad iš esmės nėra pareigos teises į išmokas pareikšti susiejant būtent su tais plotais, kuriems jos tam tikru laiku buvo priskirtos. Pagal šią nuostatą „teisės į išmokas gali būti perduodamos jas parduodant arba kitu galutinio perdavimo būdu su žeme ar be jos“.

34.

Kita vertus, reikia nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 53 straipsnį, kuriame pateikta konkreti teisių į išmokas nustatymo taisyklė, kai referenciniu laikotarpiu, t. y. 2000–2002 m., ūkininkas turėjo vykdyti įsipareigojimą atidėti dalį savo valdos žemės. Aiškiai nukrypstant nuo 44 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalyje šiuo klausimu nustatyta, kad išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus iš esmės atitinka tik žemės ūkio paskirties žemė, kurią sudaro ariamoji žemė. Taigi šia nuostata išimties tvarka teisė į išmokas susiejama su tam tikra reikalavimus atitinkančio hektaro rūšimi. Tad darant atvirkštinę išvadą tampa aišku, kad nustatant įprastas teises į išmokas buvusios aplinkybės nebedaro įtakos tam, dėl kokių reikalavimus atitinkančių hektarų vėliau gali būti pareiškiamos teisės į išmokas.

35.

Galiausiai daugiamečių ganyklų laikymas atitinkančiomis pagalbos skyrimo reikalavimus, neatsižvelgiant į jų kitokią ankstesnę paskirtį ar faktinį naudojimą žemės ūkio produktų gamybai, atitinka ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 tikslus. Pavyzdžiui, reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje aiškiai pabrėžiamas teigiamas daugiamečių ganyklų poveikis aplinkai ( 18 ). Remiantis šiuo tikslu Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalyje valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad žemė, kurioje 2003 m. pertvarkant paramos sistemą buvo daugiametė ganykla, ir išliktų daugiametė ganykla.

36.

Be to, šiuo tikslu Reglamento (EB) Nr. 796/2004 4 straipsniu valstybėms narėms leidžiama imtis specialių priemonių tuo atveju, kai nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu daugiamečių ganyklų sumažėja. Todėl, pavyzdžiui, ūkininkai, kurie savo dispozicijoje turi žemės, iš žemės, kurioje buvo daugiametė ganykla, pertvarkytos į kitos paskirties žemę, gali būti įpareigojami vėl pertvarkyti žemę taip, kad joje būtų daugiametė ganykla ( 19 ).

37.

Taigi Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 niekaip nedraudžia daugiamečių ganyklų plėtimo, priešingai, juo siekiama užtikrinti jų išlaikymą dėl teigiamo poveikio aplinkai. Tam tikrais atvejais, sumažėjus daugiamečių ganyklų, valstybėms narėms leidžiama imtis priemonių siekiant užkirsti kelią šiam mažėjimui.

38.

Tad į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, visų pirma jo 44 straipsnio 2 dalimi, draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią visi ūkininko deklaruoti daugiamečių ganyklų plotai, viršijantys pašarų plotus, į kuriuos buvo atsižvelgta tam tikru laiku nustatant jo teises į išmokas, reikalavimus atitinkančiais hektarais laikomi tik tuomet, kai jie iš tikrųjų naudojami gyvulininkystės veiklai.

39.

Antruoju klausimu siekiama išsiaiškinti, ar Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsniu draudžiama tokia kaip pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią tuo atveju, kai paraiškoje dėl bendrųjų išmokų deklaruoti daugiamečių ganyklų plotai viršija pašarų plotus, į kuriuos buvo atsižvelgta tam tikru laiku nustatant teises į išmokas, daroma teisinė prielaida, jog ūkininkas dirbtinai sukūrė sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti.

40.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šį klausimą kelia tik tuo atveju, jei į jo pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai. Remiantis mano pirmesniais argumentais, į antrąjį klausimą atsakyti nereikėtų, tačiau vis tiek jį papildomai apsvarstysiu.

41.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsnį išmokų gavėjams, dirbtinai sukūrusiems sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, išmokos nemokamos.

42.

Ispanija mano, kad nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata yra suderinama su šia taisykle. Esą ja siekiama apsaugoti, kad, skiriant išmokas pagal bendrosios išmokos schemą, ariamosios žemės plotai, dėl kurių tam tikru laiku buvo suteiktos teisės į išmokas, nebūtų nepagrįstai ir piktnaudžiaujant pakeisti pievų plotais, nes ariamosios žemės pakeitimas pievomis esą reiškia tikrosios žemės ūkio veiklos nutraukimą.

43.

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsnis savo formuluote iš esmės yra tapatus Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ( 20 ) 4 straipsnio 3 daliai, kurią taip pat galima laikyti nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią ūkio subjektai negali remtis Sąjungos teisės normomis sukčiaudami ar piktnaudžiaudami, susisteminimu ( 21 ). Sąjungos teisės nuostatos taikymo negalima išplėsti tiek, kad ji apimtų ūkio subjektų piktnaudžiavimą ( 22 ).

44.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtinas, pirma, objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors formaliai atitinkamos teisinės sąlygos įvykdytos, Sąjungos teisės nuostatos tikslas nepasiektas, visetas ir, antra, siekis gauti naudos iš Sąjungos teisės akto, dirbtinai sukuriant sąlygas gauti šią naudą ( 23 ). Tai nustatyti turi nacionalinis teismas. Šių elementų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui ( 24 ).

45.

Todėl tam, kad būtų taikomas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsnis, turi būti ir objektyvus, ir subjektyvus elementai. Taigi Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsnis a priori negali apimti nuostatos, pagal kurią apskritai ir neįvertinus konkrečių aplinkybių daroma prielaida, jog, kalbant apie papildomai deklaruotus daugiamečių ganyklų plotus, ūkininkas dirbtinai sukūrė sąlygas, reikalingas išmokoms gauti.

46.

Kaip taikliai argumentuoja Komisija, visų pirma neįmanoma nustatyti objektyvaus galimo piktnaudžiavimo veiksmo elemento. Sąjungos teisės aktų leidėjas naująja paramos sistema siekė pagalbą ūkininkų pajamoms iš esmės atsieti nuo gamybos ( 25 ). Todėl jei ūkininkas teises į išmokas pareiškia susiedamas su daugiamečių ganyklų plotais, kurie atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalį, tai visiškai suderinama su bendrosios išmokos schemos tikslais.

47.

Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pati Ispanija savo pastabose dėl piktnaudžiaujant deklaruotų daugiamečių ganyklų nurodo atvejus, susijusius su „kai kuriais pagalbos gavėjais“. Todėl tuo labiau nėra priežasties manyti, kad apibūdintiems piktnaudžiavimo atvejams nebūtų galima veiksmingai užkirsti kelio nuosekliai taikant išsamias nuostatas, kurios jau Sąjungos lygmeniu priimtos siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę.

48.

Galiausiai neįtikina ir Ispanijos argumentai, kuriais nagrinėjama nuostata siejama su Audito Rūmų priekaištais dėl tinkamo daugiamečių ganyklų atitikties pagalbos skyrimo reikalavimams vertinimo trūkumų ( 26 ). Ši kritika kaip tik apima išmokų už plotus, neatitinkančius pagalbos skyrimo reikalavimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalį, mokėjimą. Tačiau iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktų duomenų matyti, kad jo nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekyla ginčų dėl tam tikrų reikalavimus atitinkančių hektarų, kuriuose yra tik daugiametės ganyklos, buvimo.

49.

Todėl į antrąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsniu draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią tuo atveju, kai ūkininko paraiškoje dėl bendrųjų išmokų deklaruoti daugiamečių ganyklų plotai viršija pašarų plotus, į kuriuos buvo atsižvelgta tam tikru laiku nustatant jo teises į išmokas, daroma teisinė prielaida, jog ūkininkas dirbtinai sukūrė sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti.

50.

Todėl darydama išvadą siūlau į Tribunal Supremo prejudicinius klausimus atsakyti taip:

Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, visų pirma jo 44 straipsnio 2 dalimi ir 29 straipsniu, draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią visi paraiškoje dėl bendrųjų išmokų ūkininko deklaruoti daugiamečių ganyklų plotai, viršijantys pašarų plotus, į kuriuos buvo atsižvelgta tam tikru laiku nustatant jo teises į išmokas, reikalavimus atitinkančiais hektarais laikomi tik tuomet, kai jie iš tikrųjų naudojami gyvulininkystės veiklai, o priešingu atveju daroma prielaida, jog ūkininkas dirbtinai sukūrė sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti.