12.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 335/18


2016 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Cour d'appel de Paris (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Granarolo SpA/Ambrosi Emmi France SA

(Byla C-196/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - 5 straipsnio 1 ir 3 punktai - Jurisdikciją turintis teismas - Sąvokos „byla dėl sutarties“ ir „byla dėl delikto“ - Staigus ilgamečių verslo santykių nutraukimas - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Sąvokos „prekių pardavimas“ ir „paslaugų teikimas“))

(2016/C 335/24)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Paris

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Granarolo SpA

Atsakovė: Ambrosi Emmi France SA

Rezoliucinė dalis

1.

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punktą reikia aiškinti taip, kad toks ieškinys, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kuriuo prašoma atlyginti žalą, patirtą staiga nutraukus ilgamečius verslo santykius, nelaikomas byla dėl delikto ar kvazidelikto, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, jeigu egzistuoja savaime susiklostę sutartiniai šalių santykiai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Įrodymas, kuriuo siekiama nustatyti tokių savaime susiklosčiusių sutartinių santykių egzistavimą, turi būti grindžiamas nuoseklių aplinkybių visuma, tarp kurių, be kita ko, gali būti ilgamečiai verslo santykiai, šalių sąžiningumas, sandorių teisėtumas ir jų raida bėgant laikui, vertinama pagal kiekį ir vertę, galimi susitarimai dėl taikomos kainos ir (arba) suteikiamų nuolaidų bei šalių susirašinėjimas.

2.

Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunktį reikia aiškinti taip, kad tokie ilgamečiai verslo santykiai, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, turi būti kvalifikuojami kaip „prekių pirkimo-pardavimo sutartis“, jeigu pagrindinė nagrinėjamos sutarties prievolė yra prekių tiekimas, arba kaip „paslaugų teikimo sutartis“, jeigu pagrindinė prievolė yra paslaugų teikimas, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.


(1)  OL C 213, 2015 6 29.