|
14.11.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 419/15 |
2016 m. rugsėjo 22 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Consiglio di Stato (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Microsoft Mobile Sales International Oy, ankstesnis pavadinimas – Nokia Italia SpA ir kt./Ministero per i beni e le attività culturali (MiBAC) ir kt.
(Byla C-110/15) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisės aktų derinimas - Intelektinė nuosavybė - Autorių teisės ir gretutinės teisės - Direktyva 2001/29/EB - Išimtinė atgaminimo teisė - Išimtys ir apribojimai - 5 straipsnio 2 dalies b punktas - Kopijavimui asmeniniam naudojimui taikoma išimtis - Teisinga kompensacija - Privačių susitarimų sudarymas siekiant nustatyti atleidimo nuo teisingos kompensacijos mokėjimo kriterijus - Kompensacijos grąžinimas, kurio gali prašyti tik galutinis naudotojas))
(2016/C 419/18)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Consiglio di Stato
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Microsoft Mobile Sales International Oy, ankstesnis pavadinimas – Nokia Italia SpA, Hewlett-Packard Italiana srl, Telecom Italia SpA, Samsung Electronics Italia SpA, Dell SpA, Fastweb SpA, Sony Mobile Communications Italy SpA, Wind Telecomunicazioni SpA
Atsakovės: Ministero per i beni e le attività culturali (MiBAC), Società italiana degli autori ed editori (SIAE), likviduojamas Istituto per la tutela dei diritti degli artisti interpreti esecutori (IMAIE), Associazione nazionale industrie cinematografiche audiovisive e multimediali (Anica), Associazione produttori televisivi (Apt)
Dalyvaujant: Assotelecomunicazioni (Asstel), Vodafone Omnitel NV, H3G SpA, Movimento Difesa del Cittadino, Assoutenti, Adiconsum, Cittadinanza Attiva, Altroconsumo
Rezoliucinė dalis
Europos Sąjungos teisė, būtent 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 2 dalies b punktas, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias, pirma, aparatų ir laikmenų, akivaizdžiai skirtų ne kopijavimui asmeniniam naudojimui, gamintojai ir importuotojai nuo mokesčio už kopijavimą asmeniniam naudojimui atleidžiami, tik jeigu sudarytas susitarimas tarp subjekto, turinčio teisėtą monopolį atstovauti kūrinių autorių interesams, ir kompensacijos mokėtojų arba jų asociacijų, ir, antra, kuriose numatyta, kad grąžinti tokį mokestį, jei jis buvo sumokėtas nepagrįstai, gali tik galutinis minėtų aparatų ir laikmenų naudotojas.