15.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/70

2014 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Aduanas y Servicios Fornesa/Komisija

(Byla T-580/14)

2014/C 315/115

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Aduanas y Servicios Fornesa, SL (Lerida, Ispanija), atstovaujama advokato I. Toda Jiménez

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

pripažinti ir paskelbti, jog ieškovė turi teisę į tai, kad būtų atsisakyta išieškoti 2 4 53  003,38 EUR sumą, kurią 2011 m. birželio 27 d.Dependencia Regional de Aduanas e Impuestos Especiales de la delegación Especial de Cataluña (Regioninė muitų ir akcizų tarnyba, Katalonija) patvirtinimo sprendime pareikalauta sumokėti kaip muitus dėl taikomo Bendrijos išorinio tarifo už 2006, 2007 ir 2008 mokestinius metus, ir

—

priteisti iš atsakovės visas su šiuo ieškiniu dėl panaikinimo susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė šioje byloje prašo panaikinti 2014 m. balandžio 15 d. Komisijos sprendimą, priimtą byloje REM 02/2012, kuriuo nesutinkama atsisakyti išieškoti muitus, pareikalautus sumokėti už sandorius, susijusius su importuotais „aromatizuotais arba dažytais cukraus sirupais“, iš pradžių deklaruotais kaip pagaminti Andoroje, kuriuos vykdant ji veikė kaip muitinės tarpininkė ir netiesioginė importuotojo atstovė.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem teisiniais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pažeistas Muitinės kodekso 239 straipsnis, nes Komisija padarė klaidą vertindama konkrečią situaciją ir neįvertino atitinkamų sprendimui reikšmingų aplinkybių.

—

Šiuo atžvilgiu ji teigia, kad muitinės tarpininkas nežinojo apie importuojamų prekių gamybos procesą, kuris lėmė tai, jog buvo pareikalauta sumokėti muitus, kad importuotojo sandoriai buvo sudėtingi ir informacija nuo muitinės tarpininko buvo slepiama, kad Ispanijos muitinės įstaigos jos neinformavo apie savo įtarimus dėl importuotojo veiksmų ir nesiėmė jokių prevencinių priemonių, kad EUR-1 sertifikatus, išduotus dėl importo, du kartus patvirtino Andoros institucijos ir kad net pirmosiose Ispanijos muitinės įstaigų išvadose buvo patvirtinta, kad prekėms buvo galima taikyti preferencinį režimą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pažeistas Bendrijos Muitinės kodekso 239 straipsnis, nes nebuvo jokios „apgaulės“ arba „akivaizdaus aplaidumo“, dėl kurių būtų įmanomas atsisakymas išieškoti reikalaujamus muitus

—

Pareiškėja šiuo klausimu teigia, kad Komisija tik išvardija operacijas, kurias galbūt atliko muitinės tarpininkas ir dėl kurių galėjo kilti abejonių dėl importuotojo veiklos teisėtumo. Tačiau niekaip neįmanoma padaryti išvados, kad egzistavo muitinės tarpininko „apgaulė“ ar „akivaizdus aplaidumas“, todėl niekas netrukdo atsisakyti išieškoti muitus.

—

Ieškovė pabrėžia, kad muitininko tarpininkas bet kuriuo momento elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.