14.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/59

2014 m. balandžio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Fritz Winter Eisengießerei/Komisija

(Byla T-310/14)

2014/C 223/61

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Fritz Winter Eisengießerei GmbH & Co. KG (Stadallendorf, Vokietija), atstovaujama advokatų D. Greinacher, J. Martin ir B. Scholtka

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą pradėti formalią tyrimo procedūrą dėl elektros energijos gavybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kasyklų dujų finansavimo pagal Įstatymą dėl pirmenybės teikimo atsinaujinantiems energijos ištekliams (EEG) ir sumažinto EEG mokesčio daug energijos naudojančioms įmonėms byloje prieš Vokietijos Federacinę Respubliką – Valstybės pagalba SA.33995 (2013/C) (ex 2013/NN), paskelbtą 2014 m. vasario 7 d.ES oficialiajame leidinyje, Nr. C 37, p. 73, kiek jame Komisija EEG 40 ir 41 straipsnyje įtvirtintas specialiąsias nuostatas dėl kompensavimo pripažino valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį,

—

pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: SESV 107 straipsnio pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad Komisija atsinaujinančios energijos finansavimą per mokesčio sistemą ir specialiąsias nuostatas dėl kompensavimo, pagal kurias sumažintas EEG mokestis, neteisingai pripažino pagalba, taigi negalėjo pradėti formalios tyrimo procedūros.

—

Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai iš anksto vertino, ar specialiosios nuostatos dėl kompensavimo yra pagalba, nes specialiosios nuostatos dėl kompensavimo, kaip nuostatos, kuriose numatyta su EEG mokesčiu susijusi išimtis, daug energijos naudojančioms įmonėms nesuteikia privilegijų, kurių jos nebūtų gavusios įprastomis rinkos sąlygomis.

—

Ieškovė taip pat teigia, kad valstybės ištekliai nenaudojami. Kadangi iš EEG mokesčio gautos pajamos nėra valstybės ištekliai, daug energijos naudojančioms įmonėms taikomos išimtinės nuostatos taip pat negali būti siejamos su valstybės ištekliais.

—

Be to, ieškovė tvirtina, kad specialiosiomis nuostatomis dėl kompensavimo neiškraipoma konkurencija. Jomis sukuriamos konkurencijos sąlygos, kurios egzistuotų nesant EEG mokesčio.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad priėmusi sprendimą Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Vokietijos teisės nuostatos dėl atsinaujinančios energijos finansavimo jau buvo įvertintos pagal valstybės pagalbą reglamentuojančius teisės aktus. Atlikusi tokį vertinimą, Komisija dar 2002 m. konstatavo, kad valstybės išteklių perdavimas su tuo nesusijęs. Kadangi 2012 m. EEG nepadaryta esminių pakeitimų, palyginti su anuomet buvusia teisine situacija, atitinkami ūkio subjektai neprivalėjo tikėtis, kad bus atliekamas naujas vertinimas, o galėjo pasitikėti esamomis teisės nuostatomis.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: piktnaudžiavimas diskrecija

Galiausiai ieškovė laikosi nuomonės, kad Komisija piktnaudžiavo jai SESV 107 ir 108 straipsniuose suteikta diskrecija. Pradėdama tyrimo procedūrą Komisija visų pirma siekia iš principo suderinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių finansavimą. Šis pagrindinis tikslas matyti ir iš naujo projekto Pagalbos aplinkos ir energijos srityse gairių, kuriose Komisija pirmą kartą detaliai reglamentuoja atsinaujinančios energijos finansavimą. Tačiau tam, kad derinimas pavyktų, Komisija turi taikyti tam skirtą procedūrą, įtvirtintą SESV 116 ir 117 straipsniuose.