14.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/58

2014 m. balandžio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Mat Foundries Europe/Komisija

(Byla T-309/14)

2014/C 223/60

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Mat Foundries Europe GmbH (Noinkirchenas, Vokietija), atstovaujama advokatų D. Greinacher, J. Martin ir B. Scholtka

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą pradėti Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu oficialią tyrimo procedūrą, susijusią su parama iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kasyklų dujų gaunamai elektros energijai pagal Gesetz für den Vorrang erneuerbarer Energien (Įstatymas dėl atsinaujinančios energijos prioriteto, toliau – EEG) ir su EEG papildomo mokesčio daug energijos naudojančioms įmonėms sumažinimu – Valstybės pagalba SA.33995 (2013/C) (ex 2013/NN), (ES Oficialiajame leidinyje paskelbta 2014 m. vasario 7 d.; OL C 37, p. 73), tiek, kiek EEG 40 ir 41 straipsniuose nustatytą specialią kompensavimo tvarką Komisija kvalifikuoja kaip valstybės pagalbą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 straipsnio pažeidimu

Ieškovė tvirtina, kad Komisija atsinaujinančios energijos paramą pagal papildomo mokesčio sistemą ir specialią kompensavimo tvarką, skirtą sumažinti EEG papildomą mokestį, neteisingai kvalifikavo kaip pagalbą, todėl neturėjo teisės pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

—

Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad, preliminariai įvertindama klausimą, ar speciali kompensavimo tvarka yra pagalba, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes pagal specialią kompensavimo tvarką, kaip išimtinę EEG papildomo mokesčio tvarką, nesuteikiama lengvata, kurios daug energijos naudojančios įmonės nebūtų gavusios įprastomis rinkos sąlygomis.

—

Be to, ieškovė teigia, kad valstybės ištekliai nebuvo panaudoti. Kadangi pajamos iš EEG papildomo mokesčio nebuvo valstybės ištekliai, daug energijos naudojančioms įmonėms nustatyta išimtinė tvarka taip pat negalėjo turėti įtakos valstybės išteklių panaudojimui.

—

Be to, ieškovė nurodo, kad speciali kompensavimo tvarka taip pat neiškraipo konkurencijos. Daugių daugiausia ji nustato konkurencijos sąlygas, kurios egzistuoja be EEG papildomo mokesčio.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

Ieškovė tvirtina, kad, priimdama sprendimą, Komisija taip pat pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Vokietijos tvarka remti atsinaujinančią energiją jau buvo nuodugniai ištirta pagal teisės aktus valstybės pagalbos srityje. Atlikusi tyrimą, Komisija 2002 m. padarė išvadą, kad valstybės išteklių perdavimas nesusijęs su šia tvarka. Kadangi šiuo atžvilgiu 2012 m. EEG iš esmės nepakeitė tuometinės teisinės padėties, suinteresuotieji ūkio subjektai neprivalėjo tikėtis, jog ši tvarka bus iš naujo peržiūrėta, tačiau galėjo tikėtis, jog ji ir toliau bus taikoma.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su piktnaudžiavimu įgaliojimais

Galiausiai ieškovė mano, kad Komisija piktnaudžiavo jai pagal SESV 107 ir 108 straipsnius suteiktais įgaliojimais. Inicijuodama oficialią tyrimo procedūrą, Komisija visų pirma siekia tikslo iš esmės suderinti atsinaujinančios elektros energijos paramą. Šis pagrindinis tikslas taip pat įtvirtintas naujame aplinkos ir energijos paramos gairių, kuriose Komisija pirmą kartą nustatė išsamias nuostatas dėl atsinaujinančios energijos paramos, projekte. Norėdama prisidėti prie suderinimo, Komisija vis dėlto turėjo taikyti tam tikslui SESV 116 ir 117 straipsniuose numatytą procedūrą teisės aktams derinti.