14.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/42

2014 m. gegužės 2 d. pareikštas ieškinys byloje egeplast international/Komisija

(Byla T-291/14)

2014/C 223/45

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: egeplast international GmbH (Grėfenas, Vokietija), atstovaujama advokato A. Rosenfeld

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos sprendimą C(2013) 4424 final dėl valstybės pagalbos SA.33995 (2013/C) (ex 2013/NN) – Vokietija, parama iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai ir EEG papildomo mokesčio sumažinimas daug energijos naudojančioms įmonėms,

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šiais pagrindais.

1.

Palaikymo, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nebuvimas

—

Ieškovė teigia, kad Įstatyme dėl pirmenybės teikimo atsinaujinantiems energijos ištekliams (Gesetz für den Vorrang erneuerbarer Energien, toliau – EEG) įtvirtinta speciali kompensavimo tvarka nėra ieškovės palaikymas, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ja tik sušvelninama dėl EEG papildomo mokesčio ieškovei tenkanti našta, kuri stipriai veikia jos konkurencingumą. Ja iš dalies kompensuojami nuostoliai, tačiau nesuteikiamas pranašumas.

2.

Selektyvumo nebuvimas

—

Ieškovė taip pat teigia, kad speciali kompensavimo tvarka neselektyvi, nes ji taikoma ne vien tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai. Todėl įmonių, kurios praktikoje naudojasi kompensavimo tvarka, spektras labai platus. Ši tvarka visiškai suderinama su 2012 m. EEG ir leidžia sureguliuoti pagal EEG sistemą tenkančią naštą.

3.

Valstybinių arba valstybei priskiriamų išteklių nebuvimas

—

Ieškovė toliau teigia, kad pajamos iš EEG papildomo mokesčio nėra valstybiniai ar valstybei priskiriami ištekliai. EEG papildomo mokesčio paskirtis – leisti įgyvendinti iš civilinės teisės kylantį perdavimo tinklų operatorių reikalavimą atlyginti jų patiriamas elektros energijos pardavimo išlaidas, kurį jie gali pareikšti elektros energijos tiekėjams. Papildomo mokesčio dydį nustato perdavimo tinklų operatoriai, valstybei visiškai nedalyvaujant. Federalinei tinklų agentūrai (Bundesnetzagentur) suteikti tik įgaliojimai patikrinti, ar perdavimo tinklų operatoriai tinkamai nustatė papildomo mokesčio dydį. Tačiau Bundesnetzagentur nebuvo suteikti įgaliojimai atlikti nuolatinę kontrolę arba disponuoti iš papildomo mokesčio gautomis lėšomis.

4.

Konkurencijos iškraipymo arba įtakos prekybai nebuvimas

—

Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad dėl nevalstybinio pajamų iš papildomo mokesčio pobūdžio šio mokesčio sumažinimas nėra valstybės pajamų atsisakymas. Atsisakymo nėra ir todėl, kad galimas pajamų iš papildomo mokesčio sumažėjimas būtų kompensuojamas privačiomis lėšomis, gautomis papildomą mokestį padidinus neprivilegijuotiems galutiniams vartotojams.