Byla T‑479/14
Kendrion NV
prieš
Europos Sąjungą, atstovaujamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo
„Deliktinė atsakomybė – Ieškinio tikslumas – Priimtinumas – Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Protingas bylos išnagrinėjimo terminas – Turtinė žala – Palūkanos nuo nesumokėtos baudos sumos – Su banko garantija susijusios išlaidos – Neturtinė žala – Priežastinis ryšys“
Santrauka – 2017 m. vasario 1 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimas
Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinys, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta Sąjungos institucijos tariamai padaryta žala
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio 1 pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Sąjungos teismo padarytas protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas – Apėmimas – Vertinimo kriterijai
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Įrodinėjimo pareiga
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir skiriama bauda – Vykdytinumas – Sprendimo ginčijimas Sąjungos teisme – Vykdytinumo neginčijimas
(SESV 101, 263, 278 straipsniai ir 299 straipsnio pirma pastraipa)
Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Nutrūkimas dėl ieškovo ar kitų asmenų neteisėto elgesio
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Sąvoka – Su banko garantija susijusios išlaidos, atsiradusios dėl įmonės sprendimo nemokėti Komisijos skirtos baudos – Sąjungos teismo padarytas protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas nagrinėjant šios įmonės ieškinį – Priežastinio ryšio egzistavimas – Sąlygos
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Ribos – Draudimas priimti sprendimą „ultra petita“ – Pareiga laikytis šalių apibrėžtos ginčo apimties – Sąjungos teismo galimybė ex officio nuspręsti atlyginti žalą, patirtą kitu laikotarpiu, nei nurodytas ieškinyje – Netaikymas
(SESV 268 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis)
Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dalykas – Žalos, kurią patyrė įmonės ieškovės vadovai ir darbuotojai, atlyginimas – Šios įmonės įgaliojimų pareikšti ieškinį vadovų ir darbuotojų vardu nebuvimas – Nepriimtinumas
(SESV 268 straipsnis)
Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Reali ir tikra žala – Įrodinėjimo pareiga
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlygintina žala – Neturtinė žala, atsiradusi dėl ilgalaikio ieškovės neužtikrintumo, nes nesilaikyta protingo bylos išnagrinėjimo termino – Įtraukimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
Teismo procesas – Proceso Bendrajame Teisme trukmė – Protingas terminas – Byla, susijusi su konkurencijos taisyklių pažeidimu – Protingo termino nesilaikymas – Pasekmės
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlyginimas – Atsižvelgimas į infliaciją – Delspinigiai – Apskaičiavimo taisyklės
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Komisijos reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio 2 dalies b punktas ir 111 straipsnio 4 dalies a punktas)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 26 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 35 ir 36 punktus)
Per procesą Bendrajame Teisme nagrinėtoje konkurencijos byloje pažeista Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, nes proceso trukmė 20 mėnesių viršijo protingą bylos išnagrinėjimo terminą, o tai yra pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas.
Šiuo laikotarpiu nuo rašytinės proceso dalies pabaigos, kai pateiktas triplikas, iki žodinės proceso dalies pradžios, be kita ko, buvo susisteminti šalių argumentai, bylos parengtos nagrinėti, išanalizuoti ginčų faktiniai ir teisiniai aspektai, pasiruošta žodinei proceso daliai. Taigi šio laikotarpio trukmė ypač priklauso nuo bylos sudėtingumo, šalių elgesio ir atskirųjų procesinių klausimų iškėlimo.
Dėl bylos sudėtingumo pirmiausia primintina, kad ieškiniai, susiję su Komisijos atliekamu konkurencijos teisės taikymu, palyginti su kitomis bylų rūšimis, yra sudėtingesni, atsižvelgiant, be kita ko, į ginčijamo sprendimo ilgumą, bylos medžiagos apimtį ir būtinumą atlikti daugelio sudėtingų faktinių aplinkybių, dažnai besitęsiančių laike ir erdvėje, detalų vertinimą. Taigi, 15 mėnesių nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios iš esmės yra tinkama bylų, susijusių su konkurencijos teisės taikymu, nagrinėjimo trukmė. Be to, ieškiniai dėl to paties sprendimo, kurį Komisija priėmė taikydama Sąjungos konkurencijos teisę, iš esmės turi būti nagrinėjami lygiagrečiai, įskaitant tuos atvejus, kai šie ieškiniai nesujungti. Toks lygiagretus nagrinėjimas pateisinamas, be kita ko, šių ieškinių tarpusavio ryšiu ir būtinumu užtikrinti jų analizės ir pateiktino atsakymo nuoseklumą. Todėl lygiagretus tarpusavyje susijusių bylų nagrinėjimas gali pateisinti laikotarpio nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios pailgėjimą vienu mėnesiu dėl kiekvienos papildomos susijusios bylos. Galiausiai bylos sudėtingumas faktiniu, teisiniu ir procesiniu aspektais nepateisina ilgesnės proceso trukmės, nes, be kita ko, nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios bylos nagrinėjimas dėl kokių nors Bendrojo Teismo priimtų proceso organizavimo priemonių nebuvo nei sustabdytas, nei vėlavo.
Dėl šalių elgesio ir atskirųjų procesinių klausimų iškėlimo nagrinėjamoje byloje pasakytina, kad toks elgesys ar tokių klausimų iškėlimas byloje neturėjo įtakos trukmei nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios.
Taigi 46 mėnesiai, praėję nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios, reiškia, kad šioje byloje buvo 20 mėnesių nepateisinamo neveikimo laikotarpis.
(žr. 48, 49, 51, 52, 54, 55, 59–61 ir 63 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 64 ir 65 punktus)
Pagal SESV 299 straipsnio pirmą pastraipą Komisijos sprendimas dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros vykdomas privaloma tvarka, nes jame jo adresatams nustatyta piniginė prievolė. Be to, tai, kad pagal SESV 263 straipsnį pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo panaikinimo, nelemia, jog minėtas sprendimas tampa nevykdytinas, nes, remiantis SESV 278 straipsniu, bylos iškėlimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nesustabdo ginčijamo akto galiojimo.
(žr. 71 punktą)
Pagal SESV 340 straipsnyje įtvirtintą priežastinio ryšio sąlygą reikalaujama, kad inkriminuojami veiksmai būtų pagrindinė žalos priežastis. Kitaip tariant, net ir tuo atveju, kai institucijos galėjo prisidėti prie žalos, kurią prašoma atlyginti, padarymo, toks prisidėjimas gali būti pernelyg netiesioginis dėl kitiems asmenims, galbūt ir ieškovui, tenkančios atsakomybės.
(žr. 85 punktą)
Žala, kurią bendrovė, kuriai Komisijos sprendimu, vėliau panaikintu Sąjungos teismo, skirta bauda, patyrė dėl to, kad mokėjo su banko garantija susijusias išlaidas, neatsiranda tiesiogiai dėl to sprendimo neteisėtumo, nes ši žala atsiranda dėl pačios bendrovės sprendimo pateikti banko garantiją ir nevykdyti pareigos sumokėti baudą per ginčijamame sprendime nurodytą terminą. Vis dėlto kitaip yra tuo atveju, kai per procesą Sąjungos teisme viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, nes, pirma, tuo metu, kai pateikta banko garantija, nebuvo galima numatyti, kad bus pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, ir ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad jos ieškinys bus išnagrinėtas per protingą terminą. Antra, šis terminas pažeistas vėliau, negu ieškovė nusprendė pateikti banko garantiją.
Darytina išvada, kad tarp protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo Sąjungos teismo nagrinėjamoje byloje ir žalos, kurią ieškovė patyrė prieš paskelbiant sprendimą toje byloje ir kuri atsirado dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai viršytas šis protingas terminas, yra pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys. Šiuo klausimu pasakytina, kad su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimas po minėto sprendimo paskelbimo, kai nutrūko protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas toje byloje, nesusijęs pakankamai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šiuo pažeidimu, nes tokių išlaidų mokėjimas kyla iš asmeninio savarankiško ieškovės sprendimo, priimto vėliau, negu padarytas šis pažeidimas, nemokėti baudos, neprašyti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymo ir pateikti apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo.
(žr. 86–88, 98 ir 99 punktus)
Remiantis taisyklėmis, kuriose reglamentuojamas procesas Sąjungos teismuose, visų pirma Teisingumo Teismo statuto 21 straipsniu ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad ginčo ribas nustato ir apibrėžia bylos šalys ir kad Sąjungos teismas negali priimti sprendimo ultra petita. Taigi Sąjungos teismas negali nukrypti nuo ieškovės prašymo ir ex officio nuspręsti atlyginti žalą, patirtą laikotarpiu, kuris chronologiškai nesutampa su laikotarpiu, per kurį ji nurodo patyrusi žalą.
(žr. 103 ir 104 punktus)
Prašymą atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė ieškovės vadovai ir darbuotojai, reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes iš bylos medžiagos nematyti, kad ieškovė būtų šių vadovų ir darbuotojų įgaliota jų vardu pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
(žr. 118 punktą)
Dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pasakytina, jog jeigu ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, įrodančių neturtinės žalos egzistavimą ir pagrindžiančių jos dydį, jis turi bent jau įrodyti, kad inkriminuojami veiksmai dėl savo sunkumo galėjo jam sukelti tokią žalą.
(žr. 121 punktą)
Aplinkybė, kad ieškovė patyrė neužtikrintumą, visų pirma dėl to, ar jos ieškinys bus patenkintas, yra būdinga bet kokiam teismo procesui. Vis dėlto dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo ieškovė galėjo patirti neužtikrintumą, viršijantį tokį neužtikrintumą, kurį paprastai sukelia teismo procesas. Toks ilgalaikis neužtikrintumas tikrai turėjo įtakos sprendimų priėmimo planavimui ir šios įmonės valdymui, taigi sukėlė neturtinę žalą.
(žr. 126 ir 128 punktus)
Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti Sąjungos konkurencijos teisės laikymąsi, Sąjungos teismai, remdamiesi tik tuo, kad byla neišnagrinėta per protingą terminą, negali leisti ieškovui ginčyti baudos pagrįstumo ar jos dydžio, kai visi jo pagrindai, kuriais prieštaraujama išvadoms, susijusioms su baudos dydžiu ir jo neteisėtu elgesiu, buvo atmesti.
Iš to matyti, kad bylos dėl Komisijos sprendimo, kuriuo įmonei skirta bauda už Sąjungos konkurencijos teisės normų pažeidimą, neišnagrinėjimas teisme per protingą terminą negali lemti visiško ar dalinio šiuo sprendimu skirtos baudos panaikinimo.
(žr. 131 ir 132 punktus)
Pareiga mokėti delspinigius iš principo atsiranda nuo sprendimo, kuriame konstatuota Sąjungos pareiga atlyginti žalą, priėmimo. Nustatant delspinigių normą reikia atsižvelgti į Reglamento Nr. 1268/2012 dėl Reglamento Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių 83 straipsnio 2 dalies b punktą ir 111 straipsnio 4 dalies a punktą. Pagal šias nuostatas už iki nurodyto termino pabaigos negrąžintas sumas skaičiuojami delspinigiai, taikant palūkanų normą, kurią Europos centrinis bankas taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmąją kalendorinę dieną, padidinus ją trimis su puse procentinio punkto.
(žr. 137 ir 138 punktus)