EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. gruodžio 11 d.
Philippe Colart ir kiti
prieš
Europos Parlamentą
„Viešoji tarnyba — Personalo atstovavimas — Personalo komitetas — Rinkimai į personalo komitetą — Europos Parlamento personalo atstovavimo taisyklės — Rinkimų komisijos kompetencija — Skundo pateikimo rinkimų komisijai procedūra — Rinkimų rezultatų paskelbimas — Rinkimų komisijai pateiktas skundas — Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis — Skundo nepateikimas pirma paskyrimų tarnybai — Tiesioginis kreipimasis į Tarnautojų teismą — Nepriimtinumas“
Dalykas:
Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo Ph. Colart ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, prašo panaikinti rinkimų į Europos Parlamento personalo komitetą rezultatus, kuriuos 2013 m. lapkričio 28 d. paskelbė ir pranešė rinkimų komisija, o vėliau, atmetusi ieškovų skundą, paliko juos galioti.
Sprendimas:
Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Ph. Colart ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų. Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiama pusė ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Santrauka
Pareigūnų ieškiniai – Personalo komitetas – Rinkimai – Sąjungos teismo jurisdikcija – Ribos
(SESV 270 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
Pareigūnai – Atstovavimas – Personalo komitetas – Rinkimai – Teisėtumas – Institucijų pareiga užtikrinti rinkimų teisėtumą – Apimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 9 straipsnio 2 dalis, 90 ir 91 straipsniai)
Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Paskyrimų tarnybos sprendimas, skirtas institucijos darbuotojams atstovaujančių organų rinkimų ir atitinkamai paskesniam šių organų sudėties teisėtumui užtikrinti – Įtraukimas – Sąlygos
(SESV 270 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
Pareigūnų ieškiniai – Personalo komitetas – Rinkimai – Rinkimų komisijos sprendimas – Nevykdant Pareigūnų tarnybos nuostatų atitinkančios ikiteisminės procedūros atitinkamai institucijai pareikštas ieškinys – Nepriimtinumas
(SESV 270 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir II priedo 1 straipsnio antra pastraipa)
Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Našta – Atsižvelgimas į teisingumo reikalavimus – Nurodymas laimėjusiajai šaliai padengti dalį bylinėjimosi išlaidų
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 101 straipsnis ir 102 straipsnio 2 dalis)
Dėl teisminių ginčų, susijusių, be kita ko, su personalo komitetų rinkimais, Sąjungos teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą remdamasis bendrosiomis Pareigūnų tarnybos nuostatų normomis, susijusiomis su pagal SESV 270 straipsnį pareigūnų pareikštais ieškiniais. Tokia teisminė kontrolė atliekama gavus prieš suinteresuotąją instituciją nukreiptus ieškinius, reiškiamus dėl paskyrimų tarnybos veiksmų ar neveikimo jos atliekamos administracinės kontrolės srityje.
Tačiau Sąjungos teismas turi jurisdikciją atlikti tik šios tarnybos aktų, priimtų asmens nenaudai, kontrolę. Konkrečiai kalbant, su personalo komitetų rinkimais susijusių teisminių ginčų atveju primintina, kad aktai, kuriuos priima Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas arba juose nenumatytas organas, kuriam nesuteikti paskyrimų tarnybos įgaliojimai, pvz., Personalo komitetas, rinkimų biuras arba rinkimų komisija, iš principo tiesiogine prasme nėra paskyrimų tarnybos priimti aktai, todėl jie gali būti Sąjungos teismui pateikiamo atskiro ieškinio dalykas.
Iš tikrųjų Sąjungos teismui, atliekant paskyrimų tarnybos veiksmų ar neveikimo, kiek tai susiję su jos pareiga užtikrinti rinkimų teisėtumą, teisminę kontrolę, atsižvelgiant į tai, kad rinkimus sudaro vienas po kito einantys tarpusavyje susiję veiksmai ir kad šie veiksmai atliekami vykstant kompleksinei procedūrai, tik kaip atskirąjį klausimą gali tekti nagrinėti, ar rinkimų komisijos sprendimai, tiesiogiai susiję su ginčijamu paskyrimų tarnybos priimtu sprendimu, yra neteisėti. Vis dėlto tokia teisminė kontrolė gali būti atliekama, tik jeigu egzistuoja tokios tarnybos sprendimas.
(žr. 41, 46 ir 47 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo de Dapper ir kt. / Parlamentas, 54/75, EU:C:1976:127, 8 ir 24 punktai; Sprendimo Venus ir Obert / Komisija ir Taryba, 783/79 ir 786/79, EU:C:1981:245, 22 punktas ir Sprendimo Diezler ir kt. / EESRK, 146/85 ir 431/85, EU:C:1987:457, 5 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Grynberg ir Hall / Komisija, T‑534/93, EU:T:1994:86, 20 punktas; Sprendimo Marx Esser ir del Amo Martinez / Parlamentas, T‑182/94, EU:T:1996:130, 37 punktas ir Sprendimo Chew / Komisija, T‑28/96, EU:T:1997:97, 20 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Milella ir Campanella / Komisija, F‑71/05, EU:F:2007:184, 42 ir 43 punktai.
Sąjungos institucijos privalo užtikrinti savo pareigūnams galimybę laisvai ir laikantis nustatytų taisyklių skirti savo atstovus. Todėl jos privalo užkirsti kelią už rinkimų rengimą atsakingų organų, kaip antai Personalo komiteto arba rinkimų komisijos, šiurkštiems pažeidimams ir skirti už juos sankcijas.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad administracija, viena vertus, gali būti įpareigota priimti privalomojo pobūdžio sprendimus ir, kita vertus, bet kuriuo atveju privalo priimti sprendimus dėl skundų, kurie gali būti jai pateikti šiuo klausimu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytą procedūrą.
Rinkimų srityje administracijos kontrolė neapribota teise imtis veiksmų situacijose, kai Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyti ar administraciniai organai, kuriems pavesta rengti rinkimus, jau pažeidė rinkimus reglamentuojančias taisykles ar yra realus pavojus, kad tokie organai jų nesilaikys. Atvirkščiai, institucijos turi teisę imtis veiksmų savo iniciatyva ir net prevenciškai, kai joms kyla abejonių dėl rinkimų teisėtumo.
(žr. 42–44 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo de Dapper ir kt. / Parlamentas, EU:C:1976:127, 22 ir 23 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Maindiaux ir kt. / EESRK, T‑28/89, EU:T:1990:18, 32 ir 71 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Milella ir Campanella / Komisija, EU:F:2007:184, 71 punktas.
Aktai, priimti kiekvienai Sąjungos institucijai vykdant pareigą užtikrinti darbuotojams atstovaujančių organų rinkimų ir atitinkamai paskesnį šių organų sudėties teisėtumą, yra šios institucijos sprendimai, dėl kurių pareigūnai ir tarnautojai gali pateikti skundą tiesiogiai paskyrimų tarnybai ir neprivalo laikytis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros ir prieš pateikdami skundą prašyti paskyrimų tarnybos priimti dėl jų sprendimą.
Sąjungos teismas taip pat pripažįsta galimybę pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikti tiesioginį skundą net tuo atveju, kai paskyrimų tarnyba dar nėra priėmusi implicitinio ar eksplicitinio sprendimo neatlikti organo, kuriam pavesta rengti rinkimus, priimto sprendimo teistumo kontrolės, jeigu tokiame skunde suinteresuotasis asmuo nurodo Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas priemones, kurių paskyrimų tarnyba tariamai atsisakė imtis.
Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad su Sąjungos institucijų personalo komitetų rinkimais susijusių teisminių ginčų srityje prieš pareiškiant ieškinį pagal SESV 270 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį bet kuriuo atveju turi būti pateiktas skundas pagal šių nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
(žr. 49–51 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo de Dapper ir kt. / Parlamentas, EU:C:1976:127, 23 punktas ir Sprendimo Diezler ir kt. / EESRK, EU:C:1987:457, 7 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo White / Komisija, T‑65/91, EU:T:1994:3, 91 ir 92 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Milella ir Campanella / Komisija, EU:F:2007:184, 54 punktas ir Nutarties Klar ir Fernandez Fernandez / Komisija, F‑114/13, EU:F:2014:192, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, byla T‑665/14 P, 58 ir 59 punktai.
Ieškinys, kuris, kad ir nukreiptas prieš Sąjungos instituciją, bet kuriuo ginčijamas rinkimų komisijos paskelbtų personalo komiteto rinkimų rezultatų teisėtumas, o ne paskyrimų tarnybos sprendimas, yra nepriimtinas.
Iš tiesų, tuo atveju, kai toks komitetas atmeta ieškovo skundą remdamasis savo taisyklėmis, ieškovas turi teisę prašyti paskyrimų tarnybos priimti sprendimą, kuriame būtų išreikšta pozicija dėl rinkimų teisėtumo, ar net prašyti jos panaikinti šių rinkimų rezultatus ir, imlicitiškai ar eksplicitiškai jai atsisakius tai padaryti, pateikti skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. Ieškovas gali ir tiesiogiai pateikti paskyrimų tarnybai skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad ir rinkimų srityje taikoma pareiga prieš pagal SESV 270 straipsnį pareiškiant ieškinį dėl paskyrimų tarnybos veiksmų ar neveikimo, kai ji vykdo pareigą atlikti rinkimų į personalo komitetą teisėtumo kontrolę, pateikti skundą negali išnykti dėl to, kad organas, nagrinėjamu atveju – rinkimų komisija, pagal Personalo komiteto ir paties institucijos personalo patvirtintą dokumentą turi kompetenciją priimti sprendimą dėl skundų, susijusių su rinkimų eiga ir jų rezultatais.
Iš tiesų, viena vertus, pareigūnų visuotinis susirinkimas ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyti organai, vykdydami pareigą nustatyti personalo komiteto rinkimų sąlygas, neturi kompetencijos nukrypti nuo Pareigūnų tarnybos nuostatuose aiškiai suformuluotos normos, kokia nagrinėjamu atveju yra šių nuostatų 90 straipsnio 2 dalis.
Kita vertus, rinkimų komisijos sprendimas yra tik rinkimų rezultatus patvirtinantis ar prireikus juos negaliojančiais pripažįstantis sprendimas. Tokiu atveju Tarnautojų teismas neturi jurisdikcijos, nesant jokio institucijos atsakovės paskyrimų tarnybos sprendimo, tiesiogiai spręsti dėl rinkimų komisijos sprendimo teisėtumo.
Atvirkščiai, kiek tai susiję su tokios tarnybos sprendimu dėl pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikto su rinkimais susijusio skundo, pabrėžtina, kad priimdama tokį sprendimą paskyrimų tarnyba, atsižvelgusi į rinkimų rezultatus ir jai tenkančią pareigą užtikrinti savo pareigūnams ir tarnautojams galimybę laisvai ir laikantis nustatytų taisyklių skirti atstovus, turi pasirinkti, ar imtis veiksmų vykstant rinkimų procesui, ar susilaikyti. Būtent susiklosčius tokiai situacijai Tarnautojų teismas turi jurisdikciją atlikti paskyrimų tarnybos sprendimo teisėtumo kontrolę, kad visų pirma nustatytų, ar minėta tarnyba nepriėmė Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatyto sprendimo, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.
(žr. 54, 57 ir 60–63 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo de Dapper ir kt. / Parlamentas, EU:C:1976:127, 28 ir 29 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Maindiaux ir kt. / EESRK, EU:T:1990:18, 45 punktas; Sprendimo Grynberg ir Hall / Komisija, EU:T:1994:86, 23 punktas; Sprendimo Schneider / Komisija, T‑54/92, EU:T:1994:283, 19 punktas ir Sprendimo Marx Esser ir del Amo Martinez / Parlamentas, EU:T:1996:130, 17–22 ir 33 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Loukakis ir kt. / Parlamentas, F‑82/11, EU:F:2013:139, 25, 29 ir 46 punktai.
Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta galimybė nurodyti laimėjusiai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jos kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, reikia taikyti tuo atveju, kai remiantis ginčijamų vidaus nuostatų formuluote galima manyti, kad tiesiogiai Sąjungos teismui pateikiamas ieškinys bus pripažintas priimtinu, ir kai atitinkama institucija pripažįsta, kad tokios nuostatos dviprasmiškos, tačiau nesiima veiksmų tokiai jų formuluotei pakeisti.
(žr. 67 ir 68 punktus)
EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. gruodžio 11 d.
Philippe Colart ir kiti
prieš
Europos Parlamentą
„Viešoji tarnyba — Personalo atstovavimas — Personalo komitetas — Rinkimai į personalo komitetą — Europos Parlamento personalo atstovavimo taisyklės — Rinkimų komisijos kompetencija — Skundo pateikimo rinkimų komisijai procedūra — Rinkimų rezultatų paskelbimas — Rinkimų komisijai pateiktas skundas — Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis — Skundo nepateikimas pirma paskyrimų tarnybai — Tiesioginis kreipimasis į Tarnautojų teismą — Nepriimtinumas“
Dalykas:
Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo Ph. Colart ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, prašo panaikinti rinkimų į Europos Parlamento personalo komitetą rezultatus, kuriuos 2013 m. lapkričio 28 d. paskelbė ir pranešė rinkimų komisija, o vėliau, atmetusi ieškovų skundą, paliko juos galioti.
Sprendimas:
Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Ph. Colart ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų. Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiama pusė ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Santrauka
Pareigūnų ieškiniai – Personalo komitetas – Rinkimai – Sąjungos teismo jurisdikcija – Ribos
(SESV 270 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
Pareigūnai – Atstovavimas – Personalo komitetas – Rinkimai – Teisėtumas – Institucijų pareiga užtikrinti rinkimų teisėtumą – Apimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 9 straipsnio 2 dalis, 90 ir 91 straipsniai)
Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Paskyrimų tarnybos sprendimas, skirtas institucijos darbuotojams atstovaujančių organų rinkimų ir atitinkamai paskesniam šių organų sudėties teisėtumui užtikrinti – Įtraukimas – Sąlygos
(SESV 270 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
Pareigūnų ieškiniai – Personalo komitetas – Rinkimai – Rinkimų komisijos sprendimas – Nevykdant Pareigūnų tarnybos nuostatų atitinkančios ikiteisminės procedūros atitinkamai institucijai pareikštas ieškinys – Nepriimtinumas
(SESV 270 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir II priedo 1 straipsnio antra pastraipa)
Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Našta – Atsižvelgimas į teisingumo reikalavimus – Nurodymas laimėjusiajai šaliai padengti dalį bylinėjimosi išlaidų
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 101 straipsnis ir 102 straipsnio 2 dalis)
Dėl teisminių ginčų, susijusių, be kita ko, su personalo komitetų rinkimais, Sąjungos teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą remdamasis bendrosiomis Pareigūnų tarnybos nuostatų normomis, susijusiomis su pagal SESV 270 straipsnį pareigūnų pareikštais ieškiniais. Tokia teisminė kontrolė atliekama gavus prieš suinteresuotąją instituciją nukreiptus ieškinius, reiškiamus dėl paskyrimų tarnybos veiksmų ar neveikimo jos atliekamos administracinės kontrolės srityje.
Tačiau Sąjungos teismas turi jurisdikciją atlikti tik šios tarnybos aktų, priimtų asmens nenaudai, kontrolę. Konkrečiai kalbant, su personalo komitetų rinkimais susijusių teisminių ginčų atveju primintina, kad aktai, kuriuos priima Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas arba juose nenumatytas organas, kuriam nesuteikti paskyrimų tarnybos įgaliojimai, pvz., Personalo komitetas, rinkimų biuras arba rinkimų komisija, iš principo tiesiogine prasme nėra paskyrimų tarnybos priimti aktai, todėl jie gali būti Sąjungos teismui pateikiamo atskiro ieškinio dalykas.
Iš tikrųjų Sąjungos teismui, atliekant paskyrimų tarnybos veiksmų ar neveikimo, kiek tai susiję su jos pareiga užtikrinti rinkimų teisėtumą, teisminę kontrolę, atsižvelgiant į tai, kad rinkimus sudaro vienas po kito einantys tarpusavyje susiję veiksmai ir kad šie veiksmai atliekami vykstant kompleksinei procedūrai, tik kaip atskirąjį klausimą gali tekti nagrinėti, ar rinkimų komisijos sprendimai, tiesiogiai susiję su ginčijamu paskyrimų tarnybos priimtu sprendimu, yra neteisėti. Vis dėlto tokia teisminė kontrolė gali būti atliekama, tik jeigu egzistuoja tokios tarnybos sprendimas.
(žr. 41, 46 ir 47 punktus)
Nuoroda:Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo de Dapper ir kt. / Parlamentas, 54/75, EU:C:1976:127, 8 ir 24 punktai; Sprendimo Venus ir Obert / Komisija ir Taryba, 783/79 ir 786/79, EU:C:1981:245, 22 punktas ir Sprendimo Diezler ir kt. / EESRK, 146/85 ir 431/85, EU:C:1987:457, 5 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Grynberg ir Hall / Komisija, T‑534/93, EU:T:1994:86, 20 punktas; Sprendimo Marx Esser ir del Amo Martinez / Parlamentas, T‑182/94, EU:T:1996:130, 37 punktas ir Sprendimo Chew / Komisija, T‑28/96, EU:T:1997:97, 20 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Milella ir Campanella / Komisija, F‑71/05, EU:F:2007:184, 42 ir 43 punktai.
Sąjungos institucijos privalo užtikrinti savo pareigūnams galimybę laisvai ir laikantis nustatytų taisyklių skirti savo atstovus. Todėl jos privalo užkirsti kelią už rinkimų rengimą atsakingų organų, kaip antai Personalo komiteto arba rinkimų komisijos, šiurkštiems pažeidimams ir skirti už juos sankcijas.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad administracija, viena vertus, gali būti įpareigota priimti privalomojo pobūdžio sprendimus ir, kita vertus, bet kuriuo atveju privalo priimti sprendimus dėl skundų, kurie gali būti jai pateikti šiuo klausimu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytą procedūrą.
Rinkimų srityje administracijos kontrolė neapribota teise imtis veiksmų situacijose, kai Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyti ar administraciniai organai, kuriems pavesta rengti rinkimus, jau pažeidė rinkimus reglamentuojančias taisykles ar yra realus pavojus, kad tokie organai jų nesilaikys. Atvirkščiai, institucijos turi teisę imtis veiksmų savo iniciatyva ir net prevenciškai, kai joms kyla abejonių dėl rinkimų teisėtumo.
(žr. 42–44 punktus)
Nuoroda:Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo de Dapper ir kt. / Parlamentas, EU:C:1976:127, 22 ir 23 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Maindiaux ir kt. / EESRK, T‑28/89, EU:T:1990:18, 32 ir 71 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Milella ir Campanella / Komisija, EU:F:2007:184, 71 punktas.
Aktai, priimti kiekvienai Sąjungos institucijai vykdant pareigą užtikrinti darbuotojams atstovaujančių organų rinkimų ir atitinkamai paskesnį šių organų sudėties teisėtumą, yra šios institucijos sprendimai, dėl kurių pareigūnai ir tarnautojai gali pateikti skundą tiesiogiai paskyrimų tarnybai ir neprivalo laikytis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros ir prieš pateikdami skundą prašyti paskyrimų tarnybos priimti dėl jų sprendimą.
Sąjungos teismas taip pat pripažįsta galimybę pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikti tiesioginį skundą net tuo atveju, kai paskyrimų tarnyba dar nėra priėmusi implicitinio ar eksplicitinio sprendimo neatlikti organo, kuriam pavesta rengti rinkimus, priimto sprendimo teistumo kontrolės, jeigu tokiame skunde suinteresuotasis asmuo nurodo Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas priemones, kurių paskyrimų tarnyba tariamai atsisakė imtis.
Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad su Sąjungos institucijų personalo komitetų rinkimais susijusių teisminių ginčų srityje prieš pareiškiant ieškinį pagal SESV 270 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį bet kuriuo atveju turi būti pateiktas skundas pagal šių nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
(žr. 49–51 punktus)
Nuoroda:Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo de Dapper ir kt. / Parlamentas, EU:C:1976:127, 23 punktas ir Sprendimo Diezler ir kt. / EESRK, EU:C:1987:457, 7 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo White / Komisija, T‑65/91, EU:T:1994:3, 91 ir 92 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Milella ir Campanella / Komisija, EU:F:2007:184, 54 punktas ir Nutarties Klar ir Fernandez Fernandez / Komisija, F‑114/13, EU:F:2014:192, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, byla T‑665/14 P, 58 ir 59 punktai.
Ieškinys, kuris, kad ir nukreiptas prieš Sąjungos instituciją, bet kuriuo ginčijamas rinkimų komisijos paskelbtų personalo komiteto rinkimų rezultatų teisėtumas, o ne paskyrimų tarnybos sprendimas, yra nepriimtinas.
Iš tiesų, tuo atveju, kai toks komitetas atmeta ieškovo skundą remdamasis savo taisyklėmis, ieškovas turi teisę prašyti paskyrimų tarnybos priimti sprendimą, kuriame būtų išreikšta pozicija dėl rinkimų teisėtumo, ar net prašyti jos panaikinti šių rinkimų rezultatus ir, imlicitiškai ar eksplicitiškai jai atsisakius tai padaryti, pateikti skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. Ieškovas gali ir tiesiogiai pateikti paskyrimų tarnybai skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad ir rinkimų srityje taikoma pareiga prieš pagal SESV 270 straipsnį pareiškiant ieškinį dėl paskyrimų tarnybos veiksmų ar neveikimo, kai ji vykdo pareigą atlikti rinkimų į personalo komitetą teisėtumo kontrolę, pateikti skundą negali išnykti dėl to, kad organas, nagrinėjamu atveju – rinkimų komisija, pagal Personalo komiteto ir paties institucijos personalo patvirtintą dokumentą turi kompetenciją priimti sprendimą dėl skundų, susijusių su rinkimų eiga ir jų rezultatais.
Iš tiesų, viena vertus, pareigūnų visuotinis susirinkimas ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyti organai, vykdydami pareigą nustatyti personalo komiteto rinkimų sąlygas, neturi kompetencijos nukrypti nuo Pareigūnų tarnybos nuostatuose aiškiai suformuluotos normos, kokia nagrinėjamu atveju yra šių nuostatų 90 straipsnio 2 dalis.
Kita vertus, rinkimų komisijos sprendimas yra tik rinkimų rezultatus patvirtinantis ar prireikus juos negaliojančiais pripažįstantis sprendimas. Tokiu atveju Tarnautojų teismas neturi jurisdikcijos, nesant jokio institucijos atsakovės paskyrimų tarnybos sprendimo, tiesiogiai spręsti dėl rinkimų komisijos sprendimo teisėtumo.
Atvirkščiai, kiek tai susiję su tokios tarnybos sprendimu dėl pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikto su rinkimais susijusio skundo, pabrėžtina, kad priimdama tokį sprendimą paskyrimų tarnyba, atsižvelgusi į rinkimų rezultatus ir jai tenkančią pareigą užtikrinti savo pareigūnams ir tarnautojams galimybę laisvai ir laikantis nustatytų taisyklių skirti atstovus, turi pasirinkti, ar imtis veiksmų vykstant rinkimų procesui, ar susilaikyti. Būtent susiklosčius tokiai situacijai Tarnautojų teismas turi jurisdikciją atlikti paskyrimų tarnybos sprendimo teisėtumo kontrolę, kad visų pirma nustatytų, ar minėta tarnyba nepriėmė Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatyto sprendimo, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.
(žr. 54, 57 ir 60–63 punktus)
Nuoroda:Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo de Dapper ir kt. / Parlamentas, EU:C:1976:127, 28 ir 29 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Maindiaux ir kt. / EESRK, EU:T:1990:18, 45 punktas; Sprendimo Grynberg ir Hall / Komisija, EU:T:1994:86, 23 punktas; Sprendimo Schneider / Komisija, T‑54/92, EU:T:1994:283, 19 punktas ir Sprendimo Marx Esser ir del Amo Martinez / Parlamentas, EU:T:1996:130, 17–22 ir 33 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Loukakis ir kt. / Parlamentas, F‑82/11, EU:F:2013:139, 25, 29 ir 46 punktai.
Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta galimybė nurodyti laimėjusiai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jos kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, reikia taikyti tuo atveju, kai remiantis ginčijamų vidaus nuostatų formuluote galima manyti, kad tiesiogiai Sąjungos teismui pateikiamas ieškinys bus pripažintas priimtinu, ir kai atitinkama institucija pripažįsta, kad tokios nuostatos dviprasmiškos, tačiau nesiima veiksmų tokiai jų formuluotei pakeisti.
(žr. 67 ir 68 punktus)