—

pripažinti negaliojančiu 2014 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimą, kiek jis susijęs su Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF pagrindinė sutartis) 12 straipsnio ir jos priedų B (Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės – CIM), D (Vienodosios transporto priemonių naudojimo tarptautiniam geležinkelių susisiekimui sutarčių taisyklės – CUV) ir E (Vienodosios infrastruktūros naudojimo tarptautiniam geležinkelių susisiekimui sutarties taisyklės – CUI) pakeitimu (Sprendimo 1 straipsnis ir jo priedo 3 skyriaus 4 punktas [dėl COTIF pagrindinės sutarties 12 straipsnio], 5, 7 12 punktai), ir

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Vokietijos vyriausybė mano, kad SESV 91 straipsniu ir 218 straipsnio 9 dalimi Sąjungai nesuteikti įgaliojimai reikšti bendrą poziciją dėl visų taisyklių, dėl kurių buvo diskutuota ir priimtas sprendimas OTIF Peržiūros komiteto 25-ojoje sesijoje. Taigi skundžiamu sprendimu Taryba pažeidė ribotų atskirų įgaliojimų suteikimo principą, įtvirtintą ESS 5 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje.

2.

Be to, skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes iš jo pakankamai aiškiai nematyti, kokiu pagrindu Sąjunga turi įgaliojimus reikšti bendrą poziciją dėl visų taisyklių, dėl kurių buvo diskutuota OTIF Peržiūros komiteto 25-ojoje sesijoje.

3.

Taryba taip pat pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą, siejamą su veiksmingos teisinės gynybos principu, nes priėmė skundžiamą sprendimą likus vienai dienai iki OTIF Peržiūros komiteto 25-osios sesijos pradžios. Dėl to Vokietijos Federacinė Respublika prarado bet kokią galimybę laiku kreiptis į Teisingumo Teismą dėl (laikinos) apsaugos priemonių prieš skundžiamą sprendimą.