24.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 421/19

2014 m. rugsėjo 10 d.Juzgado de Primera Instancia no 2 de Santander (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Banco Primus S.A./Jesús Gutiérrez García

(Byla C-421/14)

2014/C 421/28

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia no 2 de Santander

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Banco Primus S.A.

Atsakovas: Jesús Gutiérrez García

Prejudiciniai klausimai

Pirmasis klausimas:

1.

Ar Įstatymo Nr. 1/2013 Ketvirtąją pereinamojo laikotarpio nuostatą reikia aiškinti taip, kad ji negali sudaryti kliūčių vartotojo apsaugai?

2.

Ar pagal Direktyvą 93/13 (1), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti vartotojų ir naudotojų apsaugą remiantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais, vartotojas gali pranešti apie nesąžiningas sutarties sąlygas jau praėjus nacionalinės teisės nuostatoje tam numatytam terminui ir todėl teismas turėtų išnagrinėti šias sąlygas?

3.

Ar pagal Direktyvą 93/13, ypač jos 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti vartotojų ir naudotojų apsaugą remiantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais, nacionalinis teismas privalo savo iniciatyva įvertinti, ar nėra nesąžiningos sąlygos, ir padaryti reikiamas išvadas, net jeigu anksčiau pagal nacionalinę proceso teisę priimtame galutiniame sprendime buvo nusprendęs priešingai arba buvo atsisakęs atlikti šį vertinimą?

Antrasis klausimas:

4.

Remiantis kokiais kriterijais, tikrinant neesminių sutarties sąlygų nesąžiningumą, galima atsižvelgti į kainos ir kokybės santykį? Ar, atliekant tokio pobūdžio veiksnių netiesioginę kontrolę, svarbu atsižvelgti į teisėtus nacionalinės teisės aktuose nustatytus kainų apribojimus? Ar gali būti, kad apskritai galiojančios sutarties sąlygos būtų pripažintos negaliojančiomis, įvertinus, kad sandorio kaina yra labai didelė, atsižvelgiant į įprastas rinkos sąlygas?

Trečiasis klausimas:

5.

Ar pagal Direktyvos 93/13 4 straipsnį galima atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias po sutarties sudarymo, jeigu to reikalaujama pagal nacionalinę teisę?

Ketvirtasis klausimas:

6.

Ar Įstatymu Nr. 1/2013 iš dalies pakeistą Civilinio proceso įstatymo 693 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ji negali sudaryti kliūčių vartotojo interesų apsaugai?

7.

Ar pagal Direktyvą 93/13, ypač jos 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti vartotojų ir naudotojų apsaugą remiantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais, kai nacionalinis teismas įvertina, kad sąlyga dėl paskolos grąžinimo prieš terminą yra nesąžininga, jis turi laikyti, kad dėl jos nesusitarta, ir padaryti atitinkamas išvadas, net jeigu verslininkas išlaukė nacionalinėje teisėje numatytą minimalų laikotarpį?

(1)  OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.