13.10.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 361/2

—

panaikinti 2014 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimą byloje T-602/11,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų galutinį sprendimą,

—

nurodyti VRDT, kuri buvo atsakovė Bendrajame Teisme vykusiame procese, padengti bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

1.

Bendrasis Teismas tinkamai nepagrindė realios galimybės supainioti nagrinėtus prekių ženklus buvimo. Tam, kad būtų pripažinta reali galimybė supainioti du prekių ženklus, iš tiesų objektyviai nepakanka vien tvirtinti, kad, atsižvelgiant į jais žymimų atitinkamų prekių identiškumą ir labai nedidelį vizualų bei nedidelį fonetinį šių prekių ženklų panašumą (ir nepaisant koncepcinio jų nepanašumo), negali būti atmesta galimybė, kad atitinkamas vartotojas gali manyti, jog atitinkamos prekės yra pagamintos toje pačioje įmonėje arba ekonomiškai susijusiose įmonėse. „Galimybė supainioti“ nereiškia vien galėjimo supainioti, o labiau tikimybę, kad bus painiojama. Galimybės supainioti negalima preziumuoti vien dėl to, kad du prekių ženklai yra šiek tiek panašūs, net jei jais žymimos atitinkamos prekės yra identiškos.

2.

Be to, skundžiamame sprendime buvo netinkamai pritaikytas Bendrijos prekių ženklo reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktas, nes Bendrasis Teismas, atlikdamas bendrą vertinimą dėl galimybės supainioti prekių ženklus, kurie vizualiai labai nedaug panašūs, o fonetiškai – nedaug panašūs, neatsižvelgė į koncepcinio žymenų nepanašumo poveikį ir svorį. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, prašomo įregistruoti prekių ženklo koncepcinio turinio turi pakakti, kad būtų neutralizuotas labai nedidelis vizualus ir nedidelis fonetinis panašumas, kuris, Bendrojo Teismo nuomone, egzistuoja tarp prašomo įregistruoti ir ankstesnio prekių ženklo.

3.

Galiausiai Bendrasis Teismas, neatsižvelgęs į visus su bylos aplinkybėmis susijusius veiksnius galimybei supainioti nustatyti, kai vertino galimybės supainioti nagrinėjamus prekių ženklus egzistavimą, netinkamai pritaikė Bendrijos prekių ženklo reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Konkrečiau kalbant, Bendrasis Teismas ignoravo esminę aplinkybę, kuri buvo faktinių bylos aplinkybių sudėtinė dalis: kilmę, istoriją, į procese nagrinėjamus prekių ženklus įtraukto žodžio geografinę reikšmę ir jo simbolinį ryšį su šiais prekių ženklais žymimomis prekėmis. Taigi šia prasme Bendrasis Teismas taip pat iškraipė faktines bylos aplinkybes.