2014 m. balandžio 4 d.Pesquerias Riveirenses, S.L. ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. vasario 7 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-180/13 Pesquerias Riveirenses, S.L. ir kt. prieš Tarybą

(Byla C-164/14)

2014/C 159/28

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantės: Pesquerias Riveirenses, S.L., Pesquera Campo de Marte, S.L., Pesquera Anpajo, S.L., Arrastreros del Barbanza, S.A., Martinez Pardavila e Hijos, S.L., Lijo Pesca, S.L., Frigorificos Hermanos Vidal, S.A., Pesquera Boteira, S.L., Francisco Mariño Mos y Otros, C.B., Juan Antonio Pérez Vidal y Hermano, C.B., Marina Nalda, S.L., Portillo y Otros, S.L., Vidiña Pesca, S.L., Pesca Hermo, S.L., Pescados Oubiña Perez, S.L., Manuel Pena Graña, Campo Eder, S.L., Pesquera Laga, S.L., Pesquera Jalisco, S.L., Pesquera Jopitos, S.L., Pesca-Julimar, sS.L., atstovaujamos advokato J. Tojeiro Sierto

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apeliančių reikalavimai

Panaikinti Bendrojo Teismo nutartį, kuria pripažintas nepriimtinu apeliančių ieškinys dėl 2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 40/2013 (1) panaikinimo, ir priimti naują sprendimą, kuriuo šis ieškinys būtų pripažintas priimtinu.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Tiesioginės sąsajos buvimas – SESV 263 straipsnio pažeidimas

SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta, kad „kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali <...> pateikti ieškinį dėl <...> reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių“. Šiuo atveju tiesioginė sąsaja ir įgyvendinančių priemonių nebuvimas yra dvi skirtingos sąlygos, o valstybės diskrecijos klausimas, kuris yra esminis nustatant ginčijamo akto tiesioginę sąsają, vis dėlto nereikšmingas nustatant, ar nacionalinis aktas yra „įgyvendinamoji priemonė“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

Apeliantės mano, kad tarp reglamento, kuriame nustatyti leistini šiaurinio žydrojo merlango sugavimų kiekiai, ir jų, t. y. šios žuvies žvejybą vykdančių laivų savininkų, yra aiški sąsaja. Šiaurinio žydrojo merlango išteklius ES valdo kasmet nustatydama BLSK (bendras leistinas sugavimų kiekis), tačiau apeliantės mano, kad šis BLSK nustatomas neteisingai, nes neatsižvelgiama į naujausias mokslininkų rekomendacijas, todėl aplinkybė, kad šiaurinio žydrojo merlango ištekliai valdomi kaip vienas išteklius, o ne kaip du skirtingi ištekliai, lemia tai, kad bendras leistinas sugavimų kiekis yra mažesnis už tą, kuris turėtų būti suteiktas apeliantėms, jei ištekliai šiaurės ir pietų zonose būtų valdomi atskirai. Nustatant BLSK neturėtų būti atsižvelgiama į anksčiau valstybių narių suteiktas žvejybos galimybes ar į jas paskirstant naudojamą valdymo metodą, nes paprastai paskirstymas atliekamas remiantis pirmiau ES nustatytu BLSK. Taigi, apeliantės tik gali pareikšti ieškinį Europos Sąjungos teisme tam, kad pareikštų savo nepritarimą BLSK ir jo nustatymo tvarkai bei žvejybos valdymui.

(1)  2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 40/2013, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (OL L 23, p. 54).