10.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/22

2014 m. kovo 17 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Italijos Respublika

(Byla C-124/14)

2014/C 175/27

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama C. Cattabriga ir M. van Beek

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Konstatuoti, kad nacionalinės sveikatos sistemos „vadovams“ (t. y. gydytojams) neužtikrindama teisės į neilgesnį kaip 48 valandų savaitės darbo laiką ir visiems medicinos darbuotojams neužtikrindama teisės į 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą, nesuteikiant lygiaverčio kompensuojamojo poilsio laiko, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2003/88/EB (1) 3, 6 straipsnius ir 17 straipsnio 2 dalį.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 2003/88/EB 3 ir 6 straipsniuose nustatyta, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad, pirma, kiekvienas darbuotojas per turėtų minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą ir, antra, kad vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos. Net jeigu jos nėra neužtikrinamos, bet kokiai nuo šių nuostatų leidžiančiai nukrypti nuostatai taikomos nustatytos sąlygos.

Perkeldamas Direktyvą 2003/88, Italijos įstatymų leidėjas pažeidė šias nuostatas, nes visų nacionalinės sistemos „vadovų“ neįtraukė į taisyklių dėl maksimalaus vidutinio taikymo sritį ir visų šios sistemos medicinos darbuotojų – į taisyklių dėl kasdienio poilsio taikymo sritį.

Konkrečiai, Komisija pirmiausia pastebi, kad Italijoje visi nacionalinės medicinos sistemos gydytojai pagal teisės aktus ir nacionalines kolektyvines sutartis oficialiai priskiriami „vadovų“ kategorijai, kuri nesinaudoja su vadovaujančiais postais susijusiomis prerogatyvomis arba tam tikra autonomija dėl darbo laiko tvarkaraščio. Antra, Italijos institucijos negalėjo įrodyti, kad nacionalinės sveikatos sistemos medicinos darbuotojai, kuriems neužtikrinta teisė į 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką, iš karto po darbo laiko turėjo bent pakankamai nepertraukiamo lygiaverčio kompensuojamojo poilsio laiko.

(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).