Byla C‑572/14

Austro-Mechana Gesellschaft zur Wahrnehmung mechanisch-musikalischer Urheberrechte GmbH

prieš

Amazon EU Sàrl ir kt.

(Oberster Gerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 — Jurisdikcija civilinėse ir komercinėse bylose — 5 straipsnio 3 punktas — Sąvoka „byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto“ — Direktyva 2001/29/EB — Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas — 5 straipsnio 2 dalies b punktas — Atgaminimo teisė — Išimtys ir apribojimai — Atgaminimas asmeniniam naudojimui — Teisinga kompensacija — Nemokėjimas — Galimas įtraukimas į Reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto taikymo sritį“

Santrauka – 2016 m. balandžio 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Specialioji jurisdikcija – Jurisdikcija bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – Sąvoka – Ieškinys, kuriuo siekiama prisiteisti atlyginimą, mokėtiną pagal nacionalinės teisės normas, kuriomis įgyvendinama Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta teisingos kompensacijos sistema – Apėmimas – Pareiga mokėti atlyginimą autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai – Nereikšmingumas

(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas)

Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punktą reikia aiškinti taip, kad ieškinys, kuriuo siekiama prisiteisti atlyginimą, mokėtiną pagal nacionalinės teisės normas, kuriomis įgyvendinama Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta teisingos kompensacijos sistema ir pagal kurias autorius turi teisę gauti teisingą atlyginimą, jei, atsižvelgiant į transliuojamo kūrinio pobūdį, turi būti laikoma, kad kūrinys, kuris per radiją ar televiziją pateikiamas visuomenei ar kuris, siekiant komercinių tikslų, įrašytas į vaizdo ar garso įrašymo laikmeną, atgaminamas vaizdo ar garso įrašymo laikmenoje asmeniniam naudojimui, o įrašymo laikmenos komerciniais pagrindais ir už atlygį pateikiamos nacionalinei rinkai, priskiriamas prie bylos dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto ar kvazidelikto, kaip tai suprantama pagal minėtą reglamento nuostatą.

Į bylos dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto ar kvazidelikto sąvoką įeina bet koks reikalavimas, kuriuo siekiama nustatyti atsakovo atsakomybę ir kuris nėra susijęs su byla dėl sutarties, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto a papunktį.

Šiuo klausimu pasakytina, kad, pirma, tokios sąsajos nėra, nes mokesčio mokėtoja laisvai neprisiėmė prievolės sumokėti atlyginimą, ši jos prievolė yra nustatyta minėtose nacionalinės teisės normose dėl to, kad ji komerciniais pagrindais ir už atlygį išleido į apyvartą įrašymo laikmenas, kurios gali būti naudojamos atgaminant saugomus kūrinius ar objektus.

Antra, šiuo ieškiniu siekiama nustatyti atsakovės atsakomybę, nes ieškinys grindžiamas atsakovės padarytu taikytinų nacionalinės teisės normų, kuriose nustatyta jos pareiga mokėti teisingą atlyginimą, pažeidimu, ir šis pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis žalą ieškovei. Taigi tai, kad minėta teisinga kompensacija negauta, yra žalą sukėlęs įvykis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą, nes šia kompensacija siekiama atlyginti žalą, kurią autoriai patyrė dėl saugomų jų kūrinių kopijavimo asmeniniam naudojimui be jų leidimo, taigi ji laikytina atlygiu už šių autorių patirtą žalą dėl tokio kopijavimo be leidimo. Aplinkybė, kad teisinga kompensacija turi būti mokama ne išimtinės atgaminimo teisės turėtojams, kurių patirtą žalą ja siekiama atlyginti, o autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, šiuo klausimu nereikšminga, nes pagal pagrindinėje byloje taikytinas nacionalinės teisės normas šios asociacijos vienintelės gali pateikti reikalavimus dėl teisės į minėtą atlyginimą.

(žr. 32, 37, 38, 43–46, 50, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)