TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. kovo 10 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Muitų sąjunga ir bendrasis muitų tarifas — Tarifinis klasifikavimas — Kombinuotoji nomenklatūra — Aiškinimas — Bendrosios taisyklės — 3 taisyklės b punktas — Sąvoka „prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“ — Atskiros pakuotės“

Byloje C‑499/14

dėl 2014 m. lapkričio 4 d.Hof van Cassatie (Kasacinis teismas, Belgija) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2014 m. lapkričio 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

VAD BVBA,

Johannes Josephus Maria van Aert

prieš

Belgische Staat

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmosios kolegijos pirmininko pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, teisėjai F. Biltgen, E. Levits, M. Berger ir S. Rodin (pranešėjas),

generalinis advokatas P. Cruz Villalón,

posėdžio sekretorius A. Calot Escobar,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

—	VAD BVBA, atstovaujamos advokatės J. Gevers,

—	Belgijos vyriausybės, atstovaujamos S. Vanrie ir M. Jacobs,

—	Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Gavela Llopis,

—	Europos Komisijos, atstovaujamos A. Caeiros ir W. Roels,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros su pakeitimais, padarytais 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007 (OL L 286, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 164, 2008 6 25, p. 46) (toliau – KN), bendrųjų aiškinimo taisyklių 3 taisyklės b punkto išaiškinimo.

2	Šis prašymas pateiktas nagrinėjant VAD BVBA (toliau – VAD) ir jos vadovo M. van Aert, vienos šalies, ir Belgische Staat (Belgijos valstybė), kitos šalies, ginčą dėl sukomplektuotų garso ir vaizdo aparatų ir garsiakalbių tarifinio klasifikavimo.

Teisinis pagrindas

Reglamentu Nr. 2658/87 nustatyta KN yra pagrįsta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba (vėliau tapusi Pasauline muitinių organizacija, PMO), įkurta pagal 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje priimtą Tarptautinę konvenciją dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – Konvencija dėl SS), kuri Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288).

Pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 254/2000 (OL L 28, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 9 t., p. 357), 12 straipsnio 1 dalį Europos Komisija kasmet priima reglamentą, kuriame pateikiama tiksli KN redakcija kartu su muito normomis, nustatytomis pagal Europos Sąjungos Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Šis reglamentas taikytinas nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d.

5	Pagrindinei bylai taikytina KN redakcija pateikiama Reglamente Nr. 1214/2007.

6	KN perimamos šešių skaitmenų SS pozicijos ir subpozicijos ir tik septintas bei aštuntas skaitmenys sudaro jai būdingą skirstymą.

KN pirmoje dalyje įtvirtintos preliminariosios nuostatos. Šios dalies I skyriaus, skirto bendrosioms nuostatoms, A poskyryje „Bendrosios [KN] aiškinimo taisyklės“ (toliau – bendrosios taisyklės) nustatyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.

<...>

Jeigu pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių prekę galima prima facie klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip:

pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Tačiau, jeigu kiekvienoje iš dviejų arba daugiau pozicijų yra nurodyta tiktai dalis medžiagų, sudarančių mišrias arba sudėtines prekes, taip pat jeigu nurodyta tiktai dalis dirbinių, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtą rinkinį, tokios pozicijos atitikimo tokioms prekėms požiūriu turi būti vertinamos kaip lygiavertės, net jeigu vienoje iš jų prekės aprašytos išsamiau arba tiksliau;

mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti;

c)	prekės, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a arba b punktus, turi būti klasifikuojamos pozicijoje, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė.

<...>“

8	KN antra dalis, kurioje pateikiamas muitų sąrašas, apima XVI skyrių „Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys“.

9	Šiame XVI skyriuje yra KN 85 skirsnis „Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys“.

KN 8518 pozicija yra išdėstyta taip:

„8518„Mikrofonai ir jų stovai; garsiakalbiai, sumontuoti arba nesumontuoti korpusuose; ausinės, uždedamos ant galvos arba įdedamos į ausį, sumontuotos atskirai arba kartu su mikrofonu, ir rinkiniai, sudaryti iš mikrofono ir vieno ar kelių garsiakalbių; elektriniai garsinio dažnio stiprintuvai; elektriniai garso stiprintuvai;8518 10– Mikrofonai ir jų stovai8518 10 30– – Ryšių aparatuose naudojami mikrofonai, kurių dažnių diapazonas nuo 300 Hz iki 3,4 kHz, skersmuo ne didesnis kaip 10 mm, aukštis ne didesnis kaip 3 mm8518 10 95

– – Kiti

– Garsiakalbiai, sumontuoti arba nesumontuoti korpusuose

8518 21 00– – Atskiri korpusuose sumontuoti garsiakalbiai8518 22 00– – Garsiakalbių rinkiniai, sumontuoti tame pačiame korpuse

8518 29

<...>

– – Kiti:

<...>“

KN 8521 pozicija išdėstyta taip:

„8521	Vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatai, sumontuoti kartu arba atskirai su imtuviniais vaizdo derintuvais (tiuneriais):
8521 10	– Kuriuose vaizdui įrašyti arba atkurti naudojamos magnetinės juostos:
8521 10 20	– – Kuriuose naudojamų magnetinių juostų plotis ne didesnis kaip 1,3 cm, o vaizdo įrašymo arba atkūrimo greitis ne didesnis kaip 50 mm/s
8521 10 95	– – Kiti
8521 90 00	– Kiti“

Gairės

Komisijos parengtose Prekių, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje gairėse (OL C 105, 2013, p. 1; toliau – gairės), be kita ko, nustatyta:

„[3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punkte] sąvoka „prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“ reiškia prekes, kurios:

a)	sudarytos bent iš dviejų skirtingų dirbinių, kurie prima facie priskiriami skirtingoms pozicijoms;

b)	sudarytos iš kartu supakuotų produktų ar dirbinių, skirtų tam tikroms reikmėms tenkinti ar naudojamų konkrečiai veiklai; ir

c)	supakuotos taip, kad tiktų tiesiogiai parduoti vartotojams jų neperpakavus (pvz., dėžėse, futliaruose ar ant padėklų).

<...>

Visos pirmiau minėtos sąlygos turi būti įvykdytos.

<...>“

Konkrečiai dėl sąlygos, jog prekės turi būti supakuotos taip, kad tiktų tiesiogiai parduoti vartotojams neperpakuotos, gairėse nustatyta:

„1)

Pagal šią pastabą, kad prekės galėtų būti laikomos „rinkiniu“, VISOS toliau išvardytos sąlygos turi būti patenkintos:

a)	visi „rinkinį“ sudarantys gaminiai pateikiami tuo pačiu metu ir įvardijami toje pačioje deklaracijoje;

b)	visi gaminiai pateikiami toje pačioje pakuotėje, pavyzdžiui, futliare, plastikiniame maišelyje, dėžėje, tinkle arba (supakuoti arba nesupakuoti) surišti kartu naudojant, pavyzdžiui, gijomis sustiprintas juosteles [lipnią juostą] ir pan.;

c)	visi gaminiai supakuoti taip, kad tiktų tiesiogiai parduoti vartotojams jų neperpakavus.

Tačiau, nukrypstant nuo 1 b punkto reikalavimų, pagrįstais atvejais prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, gali būti pateiktos atskirose pakuotėse, pavyzdžiui, dėl dirbinių sudėties (dydžio, svorio, formos, cheminės sudėties), dėl su transportavimu ar saugumu susijusių priežasčių, su sąlyga, kad jos tinkamos tiesiogiai parduoti vartotojams neperpakavus.

Šis pateikimo būdas gali būti priimtinas, tik jei:

prekės pateikiamos „tinkamomis proporcijomis“, pavyzdžiui, vienas valgomasis stalas (kurio dydis tinka keturiems asmenims) ir keturios kėdės, o ne „netinkamomis proporcijomis“, pavyzdžiui, trys valgomieji stalai (kurių dydis tinka keturiems asmenims) ir viena kėdė;

prekės pateikiamos taip, kad būtų aišku, jog jos parduodamos kartu, pavyzdžiui:

i)	pakuotės turi būti aiškiai viena su kita susijusios (sunumeruotos, su paveikslėliais, komerciniu pavadinimu ir pan.); arba

ii)	dokumentuose turi būti nurodyta, kad atitinkamos prekės yra skirtingose pakuotėse, tačiau parduodamos kartu.“

Pagal SS konvencijos 3 straipsnio 1 dalį kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja užtikrinti, kad jos muitų tarifų ir statistinė nomenklatūra atitiks SS, be papildymų ar pakeitimų naudoti visas SS pozicijas ir subpozicijas kartu su jas atitinkančiais skaitmeniniais kodais ir laikytis šios sistemos numeravimo tvarkos. Toje pačioje nuostatoje numatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis taip pat įsipareigoja taikyti bendrąsias SS aiškinimo taisykles ir visas SS skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabas ir nekeisti pastarųjų apimties.

15	PMO, įsteigta remiantis 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje priimta tarptautine konvencija, laikydamasi SS konvencijos 8 straipsnio sąlygų tvirtina paaiškinimus ir klasifikavimo nuomones, kuriuos priėmė SS komitetas, t. y. institucija, kurios sudėtį reglamentuoja minėtos konvencijos 6 straipsnis.

Pagal 3 bendrosios SS aiškinimo taisyklės b punkto paaiškinimą, įtrauktą į minėto komiteto patvirtintus paaiškinimus (toliau – SS paaiškinimai), kurie taikomi pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, nustatyta:

„<...>

VI)

Šis antrasis klasifikavimo metodas taikomas tik tokioms prekėms:

1)	mišiniams;

2)	kombinuotoms prekėms, sudarytoms iš įvairių medžiagų;

3)	kombinuotoms prekėms, surinktoms iš įvairių dalių;

4)	prekėms, supakuotoms į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius. Jis taikomas, tik jei netaikoma 3a taisyklė.

VII)

Šiais atvejais prekės klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudedamųjų dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu juos įmanoma nustatyti.

<...>

Šioje taisyklėje sąvoka „prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“ reiškia prekes, kurios:

a)	sudarytos bent iš dviejų skirtingų dirbinių, kurie prima facie priskiriami skirtingoms pozicijoms. Todėl, pvz., šešios fondue šakutės nebus laikoma rinkiniu, kaip tai suprantama pagal šią taisyklę;

b)	sudarytos iš kartu supakuotų produktų ar dirbinių, skirtų tam tikroms reikmėms tenkinti ar naudojamų konkrečiai veiklai; ir

c)	supakuotos taip, kad tiktų tiesiogiai parduoti vartotojams neperpakuotos (pvz., dėžėse, futliaruose ar ant padėklų).“

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2008 m. sausio 10, 11 ir sausio 23 d. VAD, kurios vadovas buvo M. van Aert, kaip muitinės tarpininkė savo vardu, bet Zicplay SA naudai ir Transmar Logistics pavedimu pateikė kompetentingoms Antverpeno (Belgija) muitinės tarnyboms tris IM4 formos importo deklaracijas, siekdama į laisvą apyvartą išleisti sukomplektuotus vaizdo ir garso aparatus „micro Z 99 DVBT“, kuriuos sudaro, pirma, DVD leistuvas, USB jungtis, FM imtuvas, TFT skystųjų kristalų ekranas (LCD), MP3 grotuvas, TV imtuvas (toliau – vaizdo ir garso komplektai) ir, antra, nuimami garsiakalbiai.

18	Transportuojant šios prekės buvo išmontuotos ir deklaruotos atskirai pagal komponentus IM4 formos importo deklaracijose.

Dėl to aparatai „micro Z 99 DVBT“ buvo priskirti prie dviejų skirtingų KN tarifinių pozicijų, t. y., pirma, vaizdo ir garso komplektai priskirti prie KN 8518 1095 90 subpozicijos (taikomas 2,5 % importo muitas) ir, antra, nuimami garsiakalbiai – prie KN 8518 2200 90 subpozicijos (taikomas 4,5 % importo muitas).

20	Taigi garso ir vaizdo komplektai nebuvo deklaruoti kaip vienas vienetas ir nebuvo priskirti prie KN 8521 9000 90 subpozicijos (taikomas 13,9 % importo muitas).

2011 m. spalio 21 d. VAD ir M. van Aert buvo iškviesti atvykti į Correctionele rechtbank te Antwerpen (Antverpeno baudžiamasis teismas); jie buvo kaltinami tuo, kad siekdami išleisti prekes į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje pateikė tris sukomplektuotų garso ir vaizdo aparatų „micro Z 99 DVBT“ deklaracijas, kuriose nurodė neteisingą prekių pavadinimą ir neteisingą prekių muito tarifo kodą.

2012 m. birželio 6 d. sprendime minėtas teismas pažymėjo, kad garso ir vaizdo komplektai ir garsiakalbiai turėjo būti laikomi prekių rinkiniu ir kad jie turėjo būti kartu priskirti prie KN 8521 9000 90 tarifinės pozicijos. Tas teismas įpareigojo VAD ir M. van Aert kaip bendraskolius sumokėti baudą ir nuslėptus importo muitus.

23	Apskundus šį sprendimą apeliacine tvarka, Hof van Beroep te Antwerpen (Antverpenas apeliacinis teismas) 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

Šiuo klausimu apeliacinis teismas pirmiausia atsižvelgė į tai, kad garso ir vaizdo komplektai ir garsiakalbiai buvo pateikti muitinei kartu ir deklaruoti pateikiant tas pačias IM4 formos importo deklaracijas ir kad šios prekės, kaip matyti iš su jomis susijusių dokumentų, pateiktos taip, kad aišku, jog jos skirtos parduoti kartu.

Apeliacinio teismo teigimu, prekės yra mažmeninei prekybai skirtas prekių rinkinys, jeigu nustatoma, jog prekėmis mažmeninėje prekyboje bus prekiaujama supakuotomis į vieną pakuotę, todėl, atsižvelgiant į šį prekybos būdą, jos skirtos parduoti kartu kaip vienas vienetas. Taip ir yra šioje byloje, kaip matyti iš faktinių aplinkybių visumos, t. y. iš bendrų prekių importo, vežimo, sąskaitų faktūrų ir muitinio įforminimo, iš aplinkybės, kad gavėjas buvo tas pats, iš aparato vaizdo ir to, kad importuotų garsiakalbių skaičius atitiko garso ir vaizdo komplektų skaičių. Taigi garso ir vaizdo komplektai ir garsiakalbiai jų priskyrimo KN momentu buvo mažmeninei prekybai skirtas prekių rinkinys. Tai, kad atliekant muitinį įforminimą šios prekės nebuvo pateiktos vienoje pakuotėje, neturi reikšmės šiai išvadai.

26	Dėl tokio sprendimo VAD ir M. van Aert padavė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

Atsižvelgdamas į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma kelia klausimą, ar prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios pagrįstai muitinėje deklaruotos supakuotos į atskiras pakuotes, tačiau kurios akivaizdžiai viena su kita susijusios ir skirtos parduoti mažmeninėje prekyboje kaip vienas vienetas, turi būti laikomos „prekėmis, supakuotomis į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“, kaip tai suprantama pagal bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktą, net jei šios prekės supakuojamos kartu tik pateikus deklaraciją, siekiant jas parduoti mažmeninėje rinkoje.

Šiomis aplinkybėmis Hof van Cassatie (Kasacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios muitinėje deklaruojamos supakuotos į atskiras pakuotes, nes tai yra pagrįsta, tačiau akivaizdu, jog jos viena su kita susijusios ir skirtos parduoti mažmeninėje prekyboje kaip vienas vienetas, turi būti laikomos prekėmis, supakuotomis į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kaip tai suprantama pagal <...> bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktą, net jei šios prekės supakuojamos kartu tik pateikus deklaraciją, siekiant jas parduoti mažmeninėje rinkoje?“

Dėl prejudicinio klausimo

Prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ir kiek bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktas gali būti aiškinamas taip, kad prekės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios pateikiamos muitiniam įforminimui atlikti supakuotos į atskiras pakuotes, o kartu supakuojamos tik atlikus šią operaciją, vis dėlto gali būti laikomos „prekėmis, supakuotomis į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“, kaip tai suprantama pagal šią taisyklę, taigi ir priskiriamos prie vienos ir tos pačios tarifinės pozicijos, jei, atsižvelgiant į kitus objektyvius veiksnius, nustatoma, kad šios prekės yra vienas vienetas ir skirtos parduoti mažmeninėje prekyboje kaip toks vienetas.

Visų pirma, reikia priminti, kad bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktas, kuriame pirmiausia reglamentuojama, kaip klasifikuoti prekes, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, taikomas, tik jeigu, pirma, nagrinėjamos prekės gali būti priskiriamos prie skirtingų KN pozicijų ir, antra, prekių negalima klasifikuoti pagal minėtų bendrųjų taisyklių 3 taisyklės a punktą, t. y. pirmiausia jei prekių negalima priskirti prie tiksliai jas aprašančios pozicijos, kuriai teikiama pirmenybė, palyginti su kitomis bendriau prekes aprašančiomis pozicijomis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Telefunken Fernseh und Rundfunk, 163/84, EU:C:1985:396, 36 ir 37 punktus ir Sprendimo Kurcums Metal, C‑558/11, EU:C:2012:721, 36 punktą).

Net jeigu šioje byloje iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų prekių atveju yra įvykdytos bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punkto taikymo sąlygos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo atlikti šiuo klausimu reikalingą įvertinimą ir patikrinti, ar tos prekės gali būti priskiriamos prie skirtingų KN pozicijų, iš kurių nė viena nelaikytina tiksliausia, kaip tai suprantama pagal bendrųjų taisyklių 3 taisyklės a punktą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Kurcums Metal, C‑558/11, EU:C:2012:721, 28 punktą ir Sprendimo Vario Tek, C‑178/14, EU:C:2015:152, 18 punktą).

Dėl pateikto prejudicinio klausimo reikia pabrėžti, jog, kiek tai susiję su bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktu, SS paaiškinimuose ir gairėse, be kita ko, numatyta, kad „į rinkinius supakuotomis prekėmis“, kaip tai suprantama pagal šią taisyklę, gali būti laikomos tik prekės, kurios „supakuotos taip, kad tiktų tiesiogiai parduoti vartotojams neperpakuotos“. Tačiau šiuo atveju, tik užbaigus muitinį įforminimą, pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės buvo supakuotos kartu, siekiant jas parduoti kaip vieną vienetą, o tai, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, galėtų reikšti, jog tos prekės nepatenka į sąvoką „prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“, kaip tai nurodyta minėtuose SS paaiškinimuose ir gairėse.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Komisijos parengti KN paaiškinimai ir PMO parengti SS paaiškinimai labai padeda aiškinti įvairių tarifinių pozicijų apimtį, tačiau privalomosios teisinės galios neturi (žr., be kita ko, Sprendimo Digitalnet ir kt., C‑320/11, C‑330/11, C‑382/11 ir C‑383/11, EU:C:2012:745, 33 punktą ir Sprendimo Data I / O, C‑297/13, EU:C:2014:331, 33 punktą).

Todėl minėtų aiškinimo taisyklių turinys turi atitikti KN nuostatas ir negali keisti jų apimties (Sprendimo JVC France, C‑312/07, EU:C:2008:324, 34 punktas ir Sprendimo Vario Tek, C‑178/14, EU:C:2015:152, 22 punktas). Tai visų pirma taikytina gairėms, nes jose Komisija patikslina nuostatų apimtį, kuri, anot jos, turi apimti sąvoką „prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“, kaip tai suprantama pagal bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktą.

Taigi reikia konstatuoti, pirma, kad bet kuriuo atveju nei iš bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punkto formuluotės, nei iš SS paaiškinimų ar gairių, kuriose numatytos tam tikros reikalavimo supakuoti į vieną pakuotę išimtys, teksto nematyti, kad sąvoka „rinkinys“ pagal minėtą taisyklę neišvengiamai ir visais atvejais reiškia, jog atitinkamos prekės turi būti pateikiamos toje pačioje pakuotėje, siekiant atlikti muitinį įforminimą.

Antra, reikia pažymėti, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad sąvoka „rinkinys“, kaip tai suprantama pagal minėtą taisyklę, reiškia, jog tarp parduodamų atitinkamų prekių yra glaudus ryšys, todėl jos kartu pateikiamos ne tik atliekant muitinį įforminimą, bet ir įvairiuose prekybos etapuose, ir, be kita ko, mažmeninėje prekyboje įprastai siūlomos pirkti supakuotos kartu į vieną pakuotę, kad tenkintų tam tikras reikmes ar būtų naudojamos konkrečiai veiklai (šiuo klausimu žr. Sprendimo Telefunken Fernseh und Rundfunk, 163/84, EU:C:1985:396, 35 punktą).

Šiuo aspektu, nors iš Sprendimo Telefunken Fernseh und Rundfunk (163/84, EU:C:1985:396) matyti, kad, siekiant turėti galimybę prekes klasifikuoti tik kaip „prekių rinkinį“, jos turi būti pateikiamos kartu muitiniam įforminimui atlikti, iš šio teismo sprendimo neišplaukia, jog tam, kad nagrinėjamos prekės būtų laikomos tokiu prekių rinkiniu, atliekant minėtą operaciją būtina, kad jos būtų vienoje ir toje pačioje pakuotėje. Atvirkščiai, sąvoka „prekių rinkinys“ suprantama kaip prekių, kurios įprastai ir pirmiausia mažmeninėje prekyboje siūlomos pirkti kartu supakuotos į vieną pakuotę, kad tenkintų tam tikras reikmes ar būtų naudojamos konkrečiai veiklai, komplektas.

38	Todėl viena prekių pakuotė, kai jos pateikiamos muitinei, yra ne būtina sąlyga siekiant pripažinti, kad prekės yra vienas vienetas, taigi „rinkinys“, kaip tai suprantama pagal bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktą, o tik veiksnys, kuriuo remiantis galima daryti tokią išvadą.

Priešingas rinkinio sąvokos aiškinimas iš tiesų leistų importuotojams patiems, santykinai paprastai manipuliuojant, pavyzdžiui, perpakuojant prekes arba naudojant lipnią juostą komplektuojant, pasirinkti jiems palankiausią atitinkamų prekių tarifinę klasifikaciją, t. y. prekes klasifikuoti kaip visumą arba atskirai.

Tačiau pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką matyti, kad tokia galimybė prieštarautų principui, kad prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, ir dėl to keltų grėsmę muitinės patikrinimų paprastumo ir teisinio saugumo tikslams, kuriais turi būti vadovaujamasi nustatant importuotų prekių tarifinę klasifikaciją (šiuo klausimu žr., be kita ko, Sprendimo Kurcums Metal, C‑558/11, EU:C:2012:721, 29 punktą ir Sprendimo Humeau Beaupréau, C‑2/13, EU:C:2014:48, 45 punktą).

Be to, Teisingumo Teismo praktika iš esmės patvirtina, kad kai pateikiant atitinkamas prekes muitinei siekiama nustatyti, ar tos prekės yra vienas vienetas arba, kitaip tariant, rinkinys, kaip tai suprantama pagal bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktą, galiausiai turi būti atsižvelgiama į būdą, kaip tos prekės skirtos parduoti vartotojams, t. y. atsižvelgiant į tai, ar pastariesiems jos siūlomos pirkti kaip vienas vienetas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Telefunken Fernseh und Rundfunk, 163/84, EU:C:1985:396, 35 punktą).

Galiausiai, kaip teigia Belgijos vyriausybė, reikia pažymėti, kad tai, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės atlikus muitinį įforminimą buvo perpakuotos į vieną pakuotę, nebūtinai reiškia, kad šios prekės netiko būti tiesiogiai parduodamos vartotojams neperpakuotos kaip vienas vienetas. Iš tiesų, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktą informaciją, atrodo, taip pat įmanoma ir pateisinama tai, kad garso ir vaizdo ir atitinkamų garsiakalbių komplektai būtų parduodami vartotojams ir atskiromis dėžėmis, ir viena pakuote.

Vadinasi, aplinkybė, kad prekės pateikiamos muitinei atskirose pakuotėse ir kartu supakuojamos tik atlikus muitinį įforminimą, savaime neužkerta kelio šias prekes laikyti „prekėmis, supakuotomis į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“, kaip tai suprantama pagal bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktą, jei atliekant muitinį įforminimą iš kitų objektyvių veiksnių aiškiai matyti, kad tokios prekės sudaro vienetą ir skirtos parduoti mažmeninėje prekyboje kaip tokį vienetą.

Tokie objektyvūs veiksniai gali būti nustatyti iš tokių aplinkybių, kurios nurodomos sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, t. y. bendrų prekių importo, vežimo, sąskaitų faktūrų ir muitinio įforminimo, fakto, kad gavėjas yra tas pats, prietaiso vaizdo ir iš aplinkybės, kad importuotų garsiakalbių skaičius atitinka garso ir vaizdo komplektų skaičių. Tačiau nacionalinis teismas privalo įvertinti reikšmingas aplinkybes, siekdamas nustatyti, ar gali būti pripažįstama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės pateiktos kaip rinkiniai.

Todėl į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktas turi būti aiškinamas taip, kad prekės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios pateikiamos muitiniam įforminimui atlikti supakuotos į atskiras pakuotes, o kartu supakuojamos tik atlikus šią operaciją, vis dėlto gali būti laikomos „prekėmis, supakuotomis į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“, kaip tai suprantama pagal šią taisyklę, taigi ir priskirtos prie vienos ir tos pačios tarifinės pozicijos, jei, atsižvelgiant į kitus objektyvius veiksnius, nustatyta, kad šios prekės yra vienas vienetas ir skirtos parduoti mažmeninėje prekyboje kaip toks vienetas, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros su pakeitimais, padarytais 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007, bendrųjų taisyklių 3 taisyklės b punktas turi būti aiškinamas taip, kad prekės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios pateikiamos muitiniam įforminimui supakuotos į atskiras pakuotes, o kartu supakuojamos tik atlikus šią operaciją, vis dėlto gali būti laikomos „prekėmis, supakuotomis į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius“, kaip tai suprantama pagal šią taisyklę, taigi ir priskirtos prie vienos ir tos pačios tarifinės pozicijos, jei, atsižvelgiant į kitus objektyvius veiksnius, nustatyta, kad šios prekės yra vienas vienetas ir skirtos parduoti mažmeninėje prekyboje kaip toks vienetas, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: nyderlandų.