Byla C‑479/14

Sabine Hünnebeck

prieš

Finanzamt Krefeld

(Finanzgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvas kapitalo judėjimas — SESV 63 ir 65 straipsniai — Dovanojimo mokesčiai — Nacionalinėje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto dovanojimas — Nacionalinės teisės normos, pagal kurias rezidentams taikoma didesnė neapmokestinamoji suma nei nerezidentams — Numatyta pasirinktina tvarka, pagal kurią kiekvienam asmeniui, gyvenančiam Sąjungos valstybėje narėje, gali būti taikoma didesnė neapmokestinamoji suma“

Santrauka – 2016 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

  1. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Ribos – Akivaizdžiai nesvarbūs ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas neįmanomas

    (SESV 267 straipsnis)

  2. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo kompetencija – Ribos – Nacionalinio teismo kompetencija – Ginčo faktų nustatymas ir vertinimas – Bylai svarbių nacionalinės teisės aktų taikymas – Šalių padarytos prielaidos – Neatsižvelgimas

    (SESV 267 straipsnis)

  3. Laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimų laisvė – Apribojimai – Dovanojimo mokesčiai – Neapmokestinamoji suma, taikoma nuo apmokestinimo bazės valstybės narės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto dovanojimo atveju – Ribota neapmokestinamoji suma, kuri, nesant konkretaus apdovanotojo prašymo, taikoma dovanojimo sandoriams tarp kitoje valstybėje narėje gyvenančio dovanotojo ir apdovanotojo ir kuri mažesnė nei ta, kuri taikoma kai bent vienas iš minėtų asmenų gyvena nacionalinėje teritorijoje – Galimybė apdovanotajam, kai dovanojimo sandorį sudaro nerezidentai, pateikus prašymą pasinaudoti padidinta neapmokestinamąja suma, kuri numatyta tuo atveju, jei sudarant dovanojimo sandorį dalyvauja bent vienas rezidentas – Šio apdovanotojo iš to paties dovanotojo per dešimt metų iki dovanojimo ir dešimt metų po jo viso įgyto turto verčių susumavimas siekiant apskaičiuoti mokėtinus mokesčius – Neleistinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

    (SESV 63 ir 65 straipsniai)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 30 punktą)

  2.  Kai teikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi kompetenciją nustatyti ir įvertinti jo nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir aiškinti bei taikyti nacionalinę teisę. Taigi Teisingumo Teismas turi iš esmės nagrinėti tik tuos klausimus, kuriuos nacionalinis teismas nusprendė jam pateikti. Dėl to, kiek tai susiję su bylai svarbių nacionalinės teisės aktų taikymu, Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į aplinkybes, kurios, jo manymu, buvo nustatytos nacionalinio teismo, ir jis negali būti saistomas vienos iš pagrindinės bylos šalių nurodytų prielaidų.

    (žr. 36 punktą)

  3.  SESV 63 ir 65 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinės teisės normas, kuriose, kiek tai susiję su nerezidentų sudarytais dovanojimo sandoriais, nesant atskiro apdovanotojo prašymo, numatyta vadovautis mokesčių apskaičiavimo tvarka, kai taikoma mažesnė neapmokestinamoji suma. Pagal šiuos straipsnius taip pat bet kuriuo atveju draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias tokio apdovanotojo prašymu leidžiama vadovautis mokesčių apskaičiavimo, taikant didesnę neapmokestinamąją sumą, tvarka, taikoma dovanojimo sandoriams, kurių bent viena šalis yra rezidentė, pagal kurią apdovanotojui nerezidentui leidžiama, apskaičiuojant mokesčius, kurie turi būti sumokėti už nagrinėjamą dovanojimo sandorį, pasirinkti susumuoti šio apdovanotojo iš to paties asmens per dešimt metų iki dovanojimo ir dešimt metų po jo įgyto turto vertes.

    Iš tiesų, skirtingai nei dovanojimo sandorių, kurių bent viena šalis yra rezidentė, atveju, kai apskaičiuojant mokesčius tik ankstesnių dovanojimų vertės gali būti susumuojamos, ir taip apmokestinamajam asmeniui leidžiama numatyti mokėtinus mokesčius, dovanojimo sandorių, kurių šalys yra nerezidentės, atveju susumuojant dovanojamą turto vertę taip pat įskaičiuojamas turtas, kuris bus įgytas praėjus dešimt metų po nagrinėjamo dovanojimo, todėl apdovanotieji nežinos, kokie bus taikomi dovanojimo mokesčiai.

    Nesant šio nuspėjamumo nerezidentai gali būti atgrasyti nuo atitinkamoje valstybėje narėje esančio turto įsigijimo arba nuo jo išsaugojimo, nes vėliau, dovanojant šį turtą kitiems nerezidentams, ilgesniam laikui pateks į netikrumo situaciją, kiek tai susiję su mokesčiais, kuriais ateityje ši valstybė narė juos galėtų apmokestinti.

    Šiomis aplinkybėmis, kiek tai susiję su dovanojamo turto vertės susumavimo laikotarpio trukme, į kurią atsižvelgiama taikant didesnę neapmokestinamąją sumą, nerezidentų įvykdytų dovanojamo turto sandorių, palyginti su dovanojamo turto sandoriais, kurių bent viena šalis yra rezidentė, nepalankesnis mokestinis vertinimas yra pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį iš principo uždraustas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, bet nacionalinis teismas turi patikrinti laikotarpio, per kurį apdovanotųjų nerezidentų prašymu gali būti taikoma didesnė neapmokestinamoji suma, trukmę, o tam reikia aiškinti ir taikyti valstybės narės teisę.

    Jeigu pagal nacionalinės teisės normas dovanojimo būdu įgyto ir atitinkamoje valstybėje narėje esančio nekilnojamojo turto apmokestinimo tikslais vienodai traktuojami, pirma, tokį turto objektą iš dovanotojo nerezidento įgiję apdovanotieji nerezidentai ir, antra, tokį turto objektą iš dovanotojo rezidento įgiję apdovanotieji nerezidentai arba rezidentai ir tokį turto objektą iš dovanotojo nerezidento įgiję apdovanotieji rezidentai, dėl to paties apmokestinimo negali – nepažeidžiant Sąjungos teisės reikalavimų – būti traktuojami skirtingai, kiek tai susiję su neapmokestinamosios sumos taikymu šio nekilnojamojo turto objekto apmokestinimo bazei.

    Išskyrus laikotarpį, į kurį atsižvelgiama taikant neapmokestinamąją sumą, kuria gali pasinaudoti apdovanotasis, vienodai traktuodamas dovanojimus šių dviejų asmenų kategorijų naudai, nacionalinės teisės aktų leidėjas pripažino, kad dovanojamo turto mokesčio surinkimo būdų ir sąlygų aspektu tarp šių kategorijų nėra jokio objektyvaus padėties skirtumo, kuris pateisintų skirtingą vertinimą.

    Iš to matyti, jog kadangi atitinkamas laikotarpis, į kurį atsižvelgiama taikant neapmokestinamąją sumą, nepriklauso nuo apmokestinimo bazės sumos, bet gali būti taikomas apdovanotajam dėl jo, kaip apmokestinamojo asmens, statuso, apdovanotojo nerezidento, kuris gauna dovaną, apmokestinimas nėra aplinkybė, kuri, atsižvelgiant į šį laikotarpį, lemia objektyviai skirtingą šio apdovanotojo situaciją, palyginti su apdovanotojo nerezidento, kuris įgyja dovanojamą turtą iš dovanotojo rezidento, arba apdovanotojo rezidento, kuris dovanojamą turtą įgyja iš dovanotojo nerezidento, situacija.

    Galiausiai, kiek tai susiję su galimu pateisinimu privalomu bendrojo intereso pagrindu, dovanojamo turto vertės susumavimas per 20 metų laikotarpį, kai apdovanotasis prašo taikyti didesnę neapmokestinamąją sumą, negali būti laikoma tinkama priemone mokesčių sistemos vientisumo tikslui pasiekti ar užtikrinti būtinybę tolygiai paskirstyti apmokestinimo kompetenciją valstybėms narėms.

    (žr. 46–48, 56, 59, 63, 65, 68 punktus ir rezoliucinę dalį)