Byla C‑428/14

DHL Express (Italy) Srl ir DHL Global Forwarding (Italy) SpA

prieš

Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato

(Consiglio di Stato prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Konkurencijos politika — SESV 101 straipsnis — Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 — Tarptautinio prekių ekspedijavimo sektorius — Nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos — Europos konkurencijos tinklo priemonių teisinė galia — Šio tinklo pavyzdinė atleidimo nuo baudų ar baudų sumažinimo programa — Komisijai pateiktas prašymas atleisti nuo baudos — Nacionalinėms konkurencijos priežiūros institucijoms pateiktas supaprastintas prašymas atleisti nuo baudos — Šių dviejų prašymų santykis“

Santrauka – 2016 m. sausio 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

  1. Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Komisijos pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo — Europos konkurencijos tinklo pavyzdinė atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programa

    (SESV 101 ir SESV 102 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos pranešimai 2004/C 101/03 ir 2006/C 298/11)

  2. Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Komisijos pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo — Sąjungos atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programos ir valstybių narių tokių programų savarankiškumas — Atitinkamų įmonių pareiga pateikti atskirus prašymus atleisti nuo baudų Komisijai ir kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms

    (SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)

  3. Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Komisijos pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo — Europos konkurencijos tinklo pavyzdinė atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programa

    (SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos pranešimai 2004/C 101/03 ir 2006/C 298/11)

  4. Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Komisijos pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo — Europos konkurencijos tinklo pavyzdinė atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programa

    (SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos pranešimai 2004/C 101/03 ir 2006/C 298/11)

  1.  Europos Sąjungos teisės nuostatos, konkrečiai SESV 101 straipsnis ir Reglamentas Nr. 1/2003 turi būti aiškinami taip, kad Europos konkurencijos tinkle nustatytos priemonės, konkrečiai šio tinklo pavyzdinė atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programa, nėra privalomos nacionalinėms konkurencijos priežiūros institucijoms.

    (žr. 33, 35, 36, 42 ir 44 punktus bei rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2.  Nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos gali laisvai pasirinkti, kokią atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programą taikyti, ir visos šios programos yra nepriklausomos ne tik kitų nacionalinių programų atžvilgiu, bet ir Sąjungos atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programos atžvilgiu. Bendras egzistavimas ir savarankiškumas, būdingi santykiams tarp Sąjungos atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programos ir valstybių narių tokių programų, yra Reglamentu Nr. 1/2003 sukurtos Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų lygiagrečios kompetencijos sistemos išraiška.

    Iš to matyti, kad kartelio, kuris gali daryti įtaką keliose valstybėse narėse ir dėl to lemti skirtingų nacionalinių konkurencijos priežiūros institucijų ir Komisijos įsikišimą, atveju įmonė, kuri nori būti atleista nuo baudos už dalyvavimą atitinkamame kartelyje ar to, kad ši bauda jai būtų sumažinta, yra suinteresuota prašymus atleisti nuo baudos pateikti ne tik Komisijai, bet ir nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios gali būti kompetentingos taikyti SESV 101 straipsnį.

    Šių prašymų savarankiškumas tiesiogiai išplaukia iš aplinkybės, kad Sąjungoje nėra vieningos įmonių prisipažinimo dalyvavus karteliuose, pažeidžiant SESV 101 straipsnį, sistemos. Šiam savarankiškumui, be kita ko, negali daryti įtakos aplinkybė, kad skirtingi prašymai susiję su tuo pačiu konkurencijos teisės pažeidimu.

    (žr. 57–60 punktus)

  3.  Sąjungos teisės nuostatos, konkrečiai SESV 101 straipsnis ir Reglamentas Nr. 1/2003, turi būti aiškinamos taip, kad tarp prašymo atleisti nuo baudos, kurį įmonė teikia ar ketina teikti Komisijai, ir supaprastinto prašymo atleisti nuo baudos, kurį ji pateikė dėl to paties kartelio nacionalinei konkurencijos priežiūros institucijai, nėra jokio teisinio ryšio, kuris įpareigotų šią instituciją nagrinėti supaprastintą prašymą atsižvelgiant į prašymą atleisti nuo baudos. Aplinkybė, kad supaprastintame prašyme tiksliai pakartotas Komisijai pateikto prašymo atleisti nuo baudos turinys, šiuo atveju neturi reikšmės.

    Iš tikrųjų toks teisinis ryšys paneigtų atskirų prašymų savarankiškumą ir pačios supaprastintų prašymų sistemos prasmę. Ši sistema pagrįsta principu, kad Sąjungoje yra ne vieningas ar „pagrindinis“ prašymas atleisti nuo baudų ar jas sumažinti, pateiktas kartu su „papildomais“ prašymais, bet Komisijai pateikti prašymai atleisti nuo baudų ir nacionalinėms konkurencijos priežiūros institucijoms pateikti supaprastinti prašymai, kuriuos nagrinėti turi tik institucija, kuriai minėti prašymai pateikti.

    Be to, kai nacionalinei konkurencijos priežiūros institucijai pateikto supaprastinto prašymo materialinė apimtis yra siauresnė nei Komisijai pateikto prašymo atleisti nuo baudos apimtis, nacionalinė konkurencijos priežiūros institucija neprivalo susisiekti su Komisija ar su pačia įmone, kad nustatytų, ar ši įmonė nustatė konkrečius neteisėtų veiksmų sektoriuje, kurį tariamai apėmė prašymas atleisti nuo baudos, bet neapėmė supaprastintas prašymas, pavyzdžius. Dėl tokios pareigos kiltų grėsmė susilpninti prašymus atleisti nuo baudų ar jas sumažinti teikiančiųjų bendradarbiavimo pareigą, kuri yra vienas iš atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo sistemos ramsčių. Tokiomis aplinkybėmis įmonė, kuri nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos prašo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, turi įsitikinti, kad nė vienas jos pateiktas prašymas nekelia abejonių dėl jo apimties.

    (žr. 61, 63, 64 ir 67 punktus bei rezoliucinės dalies 2 punktą)

  4.  Sąjungos teisės nuostatos, konkrečiai SESV 101 straipsnis ir Reglamentas Nr. 1/2003, turi būti aiškinamos taip, kad jos nedraudžia nacionalinei konkurencijos priežiūros institucijai priimti supaprastintą įmonės, pateikusios Komisijai prašymą ne visiškai atleisti nuo baudų, bet jas sumažinti, prašymą.

    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tai, jog Europos konkurencijos tinklo (EKT) pavyzdinė atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programa aiškiai nenumato įmonėms, pateikusioms Komisijai prašymą sumažinti baudas, galimybės pateikti nacionalinėms konkurencijos priežiūros institucijoms supaprastintą prašymą atleisti nuo baudų, negali būti aiškinama kaip neleidžianti šioms institucijoms tokiomis aplinkybėmis priimti minėto prašymo. Iš tikrųjų EKT pavyzdinės programos privalomojo pobūdžio nebuvimas, viena vertus, neįpareigoja valstybių narių į savo nacionalines atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programas perkelti Europos konkurencijos tinklo pavyzdinės atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programos nuostatas ir, kita vertus, nedraudžia joms nacionaliniu lygiu nustatyti taisyklių, kurių nėra šioje pavyzdinėje programoje ar kurios skiriasi nuo jos, jei įgyvendinat šią kompetenciją laikomasi Sąjungos teisės nuostatų, ypač SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad veiksmingam SESV 101 straipsnio taikymui netrukdo nacionalinė atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programa, leidžianti priimti supaprastintą įmonės, kuri Komisijai nepateikė prašymo visiškai atleisti nuo baudų, prašymą.

    Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad įmonė, kuri nebuvo pirmoji, pateikusi Komisijai prašymą atleisti nuo baudų, todėl jos bauda gali būti tik sumažinta, teikdama supaprastintą prašymą atleisti nuo baudos gali būti pirmoji, informavusi nacionalinę konkurencijos priežiūros instituciją apie atitinkamą kartelį. Tokiu atveju, jei Komisija netęstų savo tyrimo dėl tų pačių faktinių aplinkybių, apie kurias buvo pranešta nacionalinei institucijai, atitinkama įmonė galėtų tikėtis visiško atleidimo nuo baudos pagal nacionalinę programą.

    (žr. 76, 77, 80, 83 ir 84 punktus bei rezoliucinės dalies 3 punktą)