—

L. Missir Mamachi di Lusignano, atstovaujamo advokatų F. Di Gianni, G. Coppo ir A. Scalini,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Curral, G. Gattinara ir D. Martin,

1

Šioje byloje peržiūrimas 2014 m. liepos 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) sprendimas Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625). Šiuo sprendimu Bendrasis Teismas panaikino 2011 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55) atmesti Livio Missir Mamachi di Lusignano ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo buvo siekiama, kad, pirma, būtų panaikintas 2009 m. vasario 3 d. Europos Komisijos sprendimas atmesti jo prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl jo sūnaus Europos Sąjungos pareigūno Alessandro Missir Mamachi di Lusignano (toliau – žuvęs pareigūnas) nužudymo, ir, antra, iš Komisijos būtų priteista pervesti jam ir jo sūnaus teisių perėmėjams įvairias sumas turtinei ir neturtinei žalai, patirtai dėl šio nužudymo, atlyginti.

2

Peržiūra susijusi su klausimu, ar Sprendimas Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei ar darnai, nes jame Bendrasis Teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, nusprendė, kad turi jurisdikciją kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėti ieškinį dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, kuris

3

Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Europos Sąjungos tarnautojų teismo (toliau – Tarnautojų teismas) jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija nagrinėti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus, nurodytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 270 straipsnyje, įskaitant visų organų bei tarnybų ir jų tarnautojų ginčus, kurių atžvilgiu jurisdikcija suteikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.“

4

Teisingumo Teismo statuto I priedo 8 straipsnyje nustatyta:

„1.   Tais atvejais, kai ieškinys ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Tarnautojų teismui, per klaidą pateikiami Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo kancleriui, tas kancleris nedelsdamas juos perduoda Tarnautojų teismo kancleriui; taip pat tais atvejais, kai ieškinys ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Teisingumo Teismui arba Bendrajam Teismui, per klaidą pateikiami Tarnautojų teismo kancleriui, tas kancleris nedelsdamas juos perduoda Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo kancleriui.

2.   Tais atvejais, kai Tarnautojų teismas nustato, kad bylos nagrinėjimas ir sprendimas priklauso ne jo, o Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo jurisdikcijai, tą bylą jis perduoda Teisingumo Teismui arba Bendrajam Teismui; taip pat tais atvejais, kai Teisingumo Teismas arba Bendrasis Teismas nustato, kad byla priklauso Tarnautojų teismo jurisdikcijai, atitinkamas teismas perduoda tą bylą Tarnautojų teismui, o tas teismas negali atsisakyti jurisdikcijos.

3.   Tais atvejais, kai Tarnautojų teismo ir Bendrojo Teismo žinion patenka bylos, kuriose keliamas tas pats išaiškinimo klausimas arba ginčijamas to paties akto galiojimas, Tarnautojų teismas, išklausęs bylos šalis, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Bendrasis Teismas paskelbs sprendimą.

Tais atvejais, kai Tarnautojų teismo ir Bendrojo Teismo žinion patenka bylos, kurių dalykas tas pats, Tarnautojų teismas atsisako jurisdikcijos, kad sprendimus dėl tų bylų priimtų Bendrasis Teismas.“

5

Pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN), patvirtintų 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatančiu Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 5), iš dalies pakeistu 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130), 24 straipsnį:

„Bendrijos padeda visiems pareigūnams, ypač ieškiniuose dėl bet kurio asmens, kuris grasina, įžeidinėja arba šmeižia ar išreiškia savo pyktį, arba kenkia asmeniui ar turtui [kėsinasi į asmenį ar turtą], kuris, atsižvelgiant į jo postą ar pareigas, priklauso nuo jo arba jo šeimos nario [jeigu šie veiksmai nukreipti prieš pareigūną ar jo šeimos narius dėl pareigūno statuso ar pareigų].

Jos solidariai atlygina žalą, kurią tokiais atvejais patyrė pareigūnas, jeigu pareigūnas žalą padarė [nėra pats padaręs šios žalos] arba netyčia [tyčia] ar dėl didelio neatsargumo ir negalėjo gauti kompensacijos iš žalą padariusio asmens.“

6

PTN 73 straipsnyje numatyta:

„1.   Nuo tarnybos pradžios pareigūnas yra apdraudžiamas profesinės ligos ir nelaimingų atsitikimų draudimu <...>. Jis moka su profesija nesusijusio draudimo įmokas, ne didesnes kaip 0,1 % savo bazinės algos.

Taisyklėse nurodoma, nuo kokių rizikos veiksnių nėra apdraudžiama.

2.   Mokėtinos išmokos yra tokios:

<...>“

7

Pagal PTN 90 straipsnį:

„1.   Bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali paduoti prašymą paskyrimų tarnybai, kad ji priimtų dėl jo sprendimą. Institucija [Paskyrimų tarnyba] apie savo motyvuotą sprendimą prašytojui [suinteresuotajam asmeniui] praneša per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei pasibaigus šiam terminui atsakymas į prašymą negautas, laikoma, kad priimtas sprendimas [implicitinis sprendimas] skundą atmesti, kuris gali būti skundžiamas pagal šią pastraipą [2 dalį].

2.   Bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali paduoti paskyrimų tarnybai skundą dėl kiekvieno jo nenaudai priimto akto, ir tuo atveju, kai minėta institucija priėmė sprendimą, ir tuo atveju, kai ji nepriėmė Tarnybos nuostatuose nustatyto sprendimo [nesiėmė Tarnybos nuostatuose nurodytų priemonių]. <…>“

8

PTN 91 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Bet kuris Bendrijų ir asmens, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, ginčas dėl tokio asmens nenaudai priimto akto, kaip apibrėžta 90 straipsnio 2 dalyje, teisėtumo priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Finansinio pobūdžio ginčuose Teisingumo Teismo jurisdikcija yra neribota.

2.   Apeliacinį skundą [Ieškinį] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priima tik tuo atveju, jei:

3.   Apeliaciniai skundai [Ieškiniai] pagal šio straipsnio 2 dalį paduodami per tris mėnesius. <…>“

9

Sąjungos pareigūnas ir jo žmona buvo nužudyti 2006 m. rugsėjo 18 d. Rabate (Marokas), kur jis turėjo pradėti eiti politinio ir diplomatinio patarėjo Komisijos delegacijoje pareigas. Žmogžudystė įvyko šios delegacijos pareigūnui, jo žmonai ir keturiems jų vaikams išnuomotame name su baldais.

10

Po šio įvykio vaikai buvo atiduoti senelio pagal tėvo liniją (ieškovo) ir senelės globai.

11

Komisija pervedė žuvusio pareigūno vaikams kaip jo įpėdiniams PTN 73 straipsnyje numatytas išmokas ir pripažino šių vaikų teisę į kitas šiuose PTN numatytas išmokas.

12

2008 m. vasario 25 d. laiške Komisijai ieškovas išreiškė savo nesutikimą su jo vaikaičiams pervestų sumų dydžiu. Kadangi Komisijos sprendimas, priimtas atsakant į šį laišką, ieškovo netenkino, 2008 m. rugsėjo 10 d. raštu jis pateikė skundą dėl šio sprendimo pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį; šiame skunde jis tvirtino, kad Komisija yra atsakinga už tarnybinį nusižengimą, padarytą neįvykdžius pareigos užtikrinti darbuotojų saugumą. Jis taip pat teigė, jog Komisijai kyla atsakomybė be kaltės ir kad ji taip pat pažeidė PTN 24 straipsnį, pagal kurį Bendrijos solidariai atlygina trečiojo asmens jų tarnautojui padarytą žalą. Šį skundą Komisija atmetė 2009 m. vasario 3 d. sprendimu.

13

Teigdamas, kad Komisija neįvykdė pareigos užtikrinti savo darbuotojų saugumą, ieškovas pareiškė ieškinį Tarnautojų teisme, kuriuo prašė panaikinti 2009 m. vasario 3 d. sprendimą atmesti jo skundą ir priteisti iš Komisijos, pirma, vaikų vardu – žuvusio pareigūno vaikų patirtą turtinę žalą, antra, vaikų vardu – šių vaikų patirtą neturtinę žalą, trečia, savo vardu – jo, kaip žuvusio pareigūno tėvo, patirtą neturtinę žalą, ketvirta, šių vaikų, kaip teisių perėmėjų, vardu – žuvusio pareigūno patirtą neturtinę žalą.

14

Sprendimu Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55) Tarnautojų teismas atmetė šį ieškinį kaip iš dalies nepagrįstą, kiek jis buvo susijęs su nurodyta turtine žala, ir kaip iš dalies nepriimtiną, kiek jis buvo susijęs su nurodyta neturtine žala. Ieškovas dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą.

15

Sprendime Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) Bendrasis Teismas ex officio išnagrinėjo Tarnautojų teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį pirmąja instancija. Tam minėto sprendimo 20, 39–42 punktuose jis išskyrė įvairių rūšių žalą, kurią ieškovas prašė atlyginti, ir patikslino ieškovo statusą teikiant reikalavimą dėl kiekvienos rūšies žalos. Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovas prašė atlyginti:

16

Pripažinęs, kad turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl visų šių prašymų, Bendrasis Teismas, be kita ko, atskyrė žuvusio pareigūno patirtą žalą nuo jo vaikų ir ieškovo patirtos žalos.

17

Dėl ieškovo ir žuvusio pareigūno vaikų patirtos turtinės ir neturtinės žalos Bendrasis Teismas nusprendė, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, kai pripažino savo jurisdikciją nagrinėti ieškinio dalį dėl šios žalos atlyginimo, ir kad byla turėjo būti perduota nagrinėti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl šių prašymų kaip pirmosios instancijos teismas.

18

Dėl atitinkamos Bendrojo Teismo ir Tarnautojų teismo jurisdikcijos atskyrimo Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 47‐53 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad:

19

Bendrasis Teismas nusprendė, kad tokia teismų pozicija patvirtinta kitais Teisingumo Teismo sprendimais ir nutartimis. Kad pagrįstų šią išvadą, Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 55‐59 punktuose jis išdėstė šiuos argumentus:

20

Dėl galimybės žuvusio pareigūno teisių perėmėjams pareikšti ieškinį remiantis SESV 270 straipsniu ir PTN 90 ir 91 straipsniais Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 61–65 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad:

„61   Neginčijama, kad mirusio pareigūno teisių perėmėjų galimybę, net pareigą, pareikšti ieškinį pagal SESV 270 straipsnį ir PTN 90 ir 91 straipsnius, siekiant, kad būtų paskirtos PTN 73 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos išmokos, Sąjungos teismas, bent jau netiesiogiai, jau buvo pripažinęs <...> (sprendimas [Bitha / Komisija, T‑23/95, EU:T:1996:3]; <...> sprendimas [Klein / Komisija, F‑32/08, EU:F:2009:3]; taip pat šiuo klausimu pagal analogiją žr. <...> nutarties [Hotzel Wagenknecht / Komisija, T‑145/00, EU:T:2001:164] 17 punktą).

62   Tačiau, pirma, šiuos argumentus galima taikyti tik PTN 73 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems teisių perėmėjams, t. y. sutuoktiniui ir vaikams, o jiems nesant – kitiems tiesiosios žemutinės linijos giminaičiams, o jeigu šių nėra ‐ kitiems tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams, ar galiausiai, jei ir šių nėra, pačiai institucijai. Todėl nagrinėjamu atveju, net jeigu būtų daroma prielaida, kad Komisijos argumentus galima būtų taikyti keturiems [žuvusio pareigūno] vaikams, jų negalima būtų taikyti apeliantui Livio Missir Mamachi di Lusignano, nes jis nėra teisių perėmėjas pagal PTN 73 straipsnio 2 dalies a punktą, kadangi yra vaikų. Jų taip pat negalima taikyti [žuvusio pareigūno] motinai, broliui ir seseriai, kurie yra ieškovai lygiagrečiai nagrinėjamoje byloje T‑494/11.

63   Antra, dėl šių argumentų bendrųjų Sąjungos deliktinės atsakomybės teisės normų procesinis taikymas priklausytų nuo specialių PTN numatytų pareigūnų socialinių teisių taikymo. Tačiau nėra jokio teisėto pagrindo, dėl kurio išimtinė Tarnautojų teismo jurisdikcija pareigūnų atžvilgiu turėtų pirmenybę prieš Bendrojo Teismo bendrąją jurisdikciją nagrinėti visus su Sąjungos atsakomybe susijusius ginčus.

64   Trečia, pagaliau net kalbant apie keturis [žuvusio pareigūno] vaikus, reikia nurodyti, kad šioje byloje ginčijama ne Komisijos pareiga mokėti PTN garantuojamas išmokas, kurios, beje, jau buvo išmokėtos suinteresuotiesiems asmenims, o jos galima pareiga atlyginti visą nurodytą turtinę ir neturtinę žalą. Bendrasis Teismas šiuo klausimu primena, kad pateikdamas trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantas konkrečiai teigia, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, nes skaičiuodamas šios žalos atlyginimą atsižvelgė į šias PTN numatytas išmokas, skirtas [žuvusio pareigūno] vaikams. Šiomis aplinkybėmis neatrodo, kad būtų galima pagrįsti Tarnautojų teismo jurisdikcijos nustatymo taisyklę PTN 73 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, nes jis teigė, kad šis straipsnis nėra pagrindas ieškiniui keturių [žuvusio pareigūno] vaikų vardu pareikšti.

65   Iš visų pirmiau nurodytų argumentų matyti, kad tokiomis kaip šios bylos aplinkybėmis remiantis vien SESV 268 ir 270 straipsniais, Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsniu ir PTN 90 ir 91 straipsniais apibrėžtu teisiniu pagrindu reikia padaryti išvadą, kad [žuvusio pareigūno] artimieji privalo pareikšti du ieškinius, vieną ‐ Tarnautojų teisme, kitą – Bendrajame Teisme, atsižvelgdami į tai, ar jie yra atitinkamo pareigūno teisių perėmėjai, ar prašo atlyginti jų asmeniškai patirtą turtinę ar neturtinę žalą.“

21

Tam, kad būtų išvengta „procesinio atskyrimo“, Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 73 ir 74 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į teismo praktiką ir laikantis privalomų su teisiniu saugumu, tinkamu teisingumo vykdymu, proceso ekonomija ir prieštaringų teismų sprendimų prevencija susijusių pagrindų, tuo atveju, kai žuvusio pareigūno ar tarnautojo teisių perėmėjai tiek remdamiesi savo, kaip teisių perėmėjų, statusu, tiek savo vardu reikalauja atlyginti skirtingų rūšių žalą, kilusią dėl tų pačių veiksmų, galima sujungti prašymus ir pareikšti vieną ieškinį. Bendrasis Teismas pridūrė, kad „vieną ieškinį“ reikia pareikšti jam, nes jis yra ne tik „bendrosios kompetencijos“ teismas, kuriam priklauso „visa jurisdikcija“, palyginti su Tarnautojų teismu, kuriam priklauso „išimtinė jurisdikcija“, bet ir aukštesnės instancijos teismas.

22

Šiuo klausimu Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 75 ir 76 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad jeigu tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje, žuvusio pareigūno artimieji turėtų pareikšti du ieškinius, Bendrasis Teismas ir Tarnautojų teismas tuo pačiu metu turėtų nagrinėti bylas, kurių dalykas yra tas pats. Esant tokioms aplinkybėms, laikydamasis Teisingumo Teismo statuto I priedo 8 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, Tarnautojų teismas turėtų atsisakyti savo jurisdikcijos, kad sprendimus šiose bylose priimtų Bendrasis Teismas. Šio sprendimo 77 ir 78 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad Tarnautojų teismas „nuo pat pradžių neturėjo jurisdikcijos“ nagrinėti ieškovo pareikšto ieškinio, išskyrus prašymą atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė žuvęs pareigūnas. Todėl minėto sprendimo 78 punkte Bendrasis Teismas ex officio pripažino, kad Tarnautojų teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti prašymo atlyginti ieškovo ir žuvusio pareigūno vaikų patirtą žalą, ir panaikino atitinkamą skundžiamo sprendimo dalį.

23

Remdamasis šiais argumentais Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 102 ir 103 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Tarnautojų teismas turėjo konstatuoti, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti prašymo atlyginti ieškovo ir žuvusio pareigūno vaikų patirtą žalą, ir turėjo perduoti jį nagrinėti Bendrajam Teismui pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 8 straipsnio 2 dalį. Kadangi šiuo aspektu toje bylos stadijoje buvo galima priimti sprendimą, Bendrasis Teismas nusprendė, kad reikia jam perduoti šio ieškinio aspekto nagrinėjimo klausimą, kad šis jį išnagrinėtų kaip pirmosios instancijos teismas.

24

Dėl žuvusio pareigūno patirtos neturtinės žalos, kurią ieškovas prašė atlyginti pareigūno vaikų vardu, Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 80 punkte priminęs, kad Tarnautojų teismas turėjo jurisdikciją nagrinėti šį prašymą, to sprendimo 81–98 punktuose jis išnagrinėjo apeliacinį skundą. Tai padaręs Bendrasis Teismas konstatavo, kad Tarnautojų teismas, patenkinęs Komisijos pateiktą šio prašymo nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, padarė teisės klaidą, ir todėl panaikino atitinkamą Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55) dalį.

25

Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 113–117 punktuose Bendrasis Teismas dėl to paties prašymo konstatavo, kad toje bylos stadijoje nebuvo galima priimti sprendimo, nes Tarnautojų teismas nesprendė dėl kitų Komisijos pateiktų nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų, todėl iš principo šiuo klausimu byla turi būti grąžinta nagrinėti Tarnautojų teismui. Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, jeigu byla būtų grąžinta, Tarnautojų teismas turėtų pripažinti, kad jo ir Bendrojo Teismo žinioje yra bylos, kurių dalykas tas pats, t. y. byla T‑494/11, kiek tai susiję su Bendruoju Teismu, ir ši byla, kiek tai susiję su Tarnautojų teismu, ir, vadovaudamasis Teisingumo Teismo statuto I priedo 8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, turėtų atsisakyti jurisdikcijos, kad Bendrasis Teismas galėtų priimti sprendimus abiejose bylose.

26

Remdamasis visais šiais argumentais, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad visa byla F‑50/09 turi būti jam perduota nagrinėti kaip pirmosios instancijos teismui.

27

Pirmojo generalinio advokato siūlymu peržiūrėti Sprendimą Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) dėl peržiūros sprendžianti kolegija Sprendime Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (Peržiūra) (C‑417/14 RX, EU:C:2014:2219), priimtame pagal Teisingumo Teismo statuto 62 straipsnio antrą pastraipą ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 193 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad reikia peržiūrėti nurodytą sprendimą, kad būtų nustatyta, ar jis kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei ar darnai.

28

Klausimas, kurį, kaip numatyta minėtame sprendime, reikia peržiūrėti, nurodytas šio sprendimo 2 punkte.

29

Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme Tarnautojų teismo jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija nagrinėti Sąjungos viešosios tarnybos ginčus, nurodytus SESV 270 straipsnyje. Pagal SESV 270 straipsnį ši jurisdikcija apima visus Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus „neperžengiant Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose nustatytų ribų ir laikantis juose numatytų sąlygų“.

30

Atsižvelgiant į šią nuorodą į PTN, tam, kad būtų nustatyta Tarnautojų teismo jurisdikcija, reikia atsižvelgti būtent į 90 ir 91 straipsnius, kuriais įgyvendinamas SESV 270 straipsnis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Syndicat général du personnel des organismes européens / Komisija, 18/74, EU:C:1974:96, 14 punktą).

31

PTN siekiama reglamentuoti Europos institucijų ir jų pareigūnų teisinius santykius nustatant abipusių teisių ir pareigų sąrašą ir tam tikriems pareigūno šeimos nariams pripažįstant teises, kuriomis jie gali remtis Europos Sąjungos atžvilgiu (Sprendimo Johannes, C‑430/97, EU:C:1999:293, 19 punktas).

32

PTN 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta Teisingumo Teismo jurisdikcija nagrinėti Sąjungos viešosios tarnybos ginčus; jame nustatyta, kad šio teismo jurisdikcijai priklauso „bet kuris“ Sąjungos ir „asmens, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai“, ginčas dėl tokio asmens nenaudai priimto akto, kaip apibrėžta PTN 90 straipsnio 2 dalyje, teisėtumo. Pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį „bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai“, gali paduoti paskyrimų tarnybai skundą dėl kiekvieno jo nenaudai priimto akto.

33

Dėl Tarnautojų teismo jurisdikcijos ratione personae reikia pažymėti, kad minėtose nuostatose, kuriose bendrai daroma nuoroda į „bet kurį asmenį, kuriam taikomi [PTN]“, savaime nedaromas skirtumas tarp pareigūno ir bet kurio kito asmens, kuriam taikomi šie PTN, pareiškiamų ieškinių. Todėl, priešingai, nei nurodė Bendrasis Teismas Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 51 punkte, Tarnautojų teismas turi jurisdikciją ratione personae nagrinėti ne tik pareigūnų, bet ir bet kurio kito asmens, kuriam taikomi šie PTN, pareikštus ieškinius.

34

PTN 73 straipsnio 2 dalies a punkte kaip asmenys, kurie pareigūno mirties atveju gali gauti išmoką, aiškiai nurodyti pareigūno „tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai“ ir „tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai“. Taigi darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek žuvusio pareigūno vaikai yra asmenys, kuriems taikoma ši nuostata.

35

Priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 62 ir 64 punktuose, kaip nurodė generalinis advokatas savo nuomonės 35 punkte, klausimas, ar ieškovas ir keturi žuvusio pareigūno vaikai nagrinėjamu atveju iš tikrųjų turi teisę į PTN, būtent jų 73 straipsnyje, nustatytas išmokas, nėra svarbus nustatant Tarnautojų teismo jurisdikciją ratione personae pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnį, sietiną su SESV 270 straipsniu ir PTN 91 straipsnio 1 dalimi. Priešingu atveju, prieš nusprendžiant dėl Tarnautojų teismo jurisdikcijos ratione personae nagrinėti jame pareikštą ieškinį, būtinai reikėtų išnagrinėti šio ieškinio pagrįstumą.

36

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Tarnautojų teismas turi jurisdikciją ratione personae nagrinėti prašymą dėl žalos atlyginimo, kurį ieškovas pateikė tiek savo vardu, tiek žuvusio pareigūno vaikų vardu.

37

Dėl klausimo, ar Tarnautojų teismas turi jurisdikciją ratione materiae nagrinėti ieškinius dėl žalos atlyginimo, pagrįstus institucijos pareigos užtikrinti savo pareigūnų saugumą neįvykdymu, reikia pažymėti, kad tiek SESV 270 straipsnyje, tiek PTN 91 straipsnyje, kurie taikomi bet kuriam Sąjungos ir jos tarnautojų ginčui, nenurodytas ieškinio, kurį galima pareikšti, kai atmetamas administracinis skundas, pobūdis. Todėl, kai byla susijusi su ieškovo nenaudai priimto akto, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnį, teisėtumu, Tarnautojų teismas turi jurisdikciją jį nagrinėti, kad ir koks būtų tokio ieškinio pobūdis (dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos prieš įsteigiant Bendrąjį Teismą ir Tarnautojų teismą žr. Sprendimo Meyer-Burckhardt / Komisija, 9/75, EU:C:1975:131, 10 punktą).

38

Atsižvelgdamas būtent į šias aplinkybes Teisingumo Teismas nusprendė, kad pareigūno ir institucijos, kurioje jis dirba, ginčui, kilusiam dėl suinteresuotąjį asmenį su institucija siejančių darbo santykių, taikomi SESV 270 straipsnis ir PTN 90 ir 91 straipsniai, net jeigu pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo (žr. Sprendimo Meyer-Burckhardt / Komisija, 9/75, EU:C:1975:131, 10 punktą; Sprendimo Reinarz / Komisija ir Taryba, 48/76, EU:C:1977:30, 10 ir 11 punktus; Sprendimo Allo ir kt. / Komisija, 176/83, EU:C:1985:290, 18 punktą; Nutarties Pomar / Komisija, 317/85, EU:C:1987:267, 7 punktą ir Sprendimo Schina / Komisija, 401/85, EU:C:1987:425, 9 punktą).

39

Be to, PTN 91 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, sietinu su SESV 270 straipsniu ir Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsniu, Tarnautojų teismui suteikiama neribota jurisdikcija finansinio pobūdžio ginčuose, kuria naudojantis jam leidžiama, kai to reikia, ex officio priteisti iš atsakovės dėl jos kaltės padarytos žalos atlyginimą ir tokiu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ex aequo et bono įvertinti patirtą žalą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Reinarz / Komisija ir Taryba, 48/76, EU:C:1977:30, 11 punktą; Sprendimo Houyoux ir Guery / Komisija, 176/86 ir 177/86, EU:C:1987:461, 16 punktą; Sprendimo Komisija / Girardot, C‑348/06 P, EU:C:2008:107, 58 punktą ir Sprendimo Gogos / Komisija, C‑583/08 P, EU:C:2010:287, 44 punktą). „Finansinio pobūdžio ginčai“ pagal pirmą iš šių nuostatų yra prieš instituciją nukreipti tarnautojų ieškiniai dėl atsakomybės (Sprendimo Gogos / Komisija, C‑583/08 P, EU:C:2010:287, 45 punktas).

40

Remdamasis šiais argumentais Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Sąjungos teismas, kai to reikia, turi priteisti iš institucijos sumą, į kurią ieškovas turi teisę pagal PTN ar kitą teisės aktą (Sprendimo Weißenfels / Parlamentas, C‑135/06 P, EU:C:2007:812, 68 punktas).

41

Todėl Tarnautojų teismas turi jurisdikciją ratione materiae nagrinėti pareigūno prieš instituciją, kurioje jis dirba, pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai ginčas kilo dėl jį su institucija siejančių darbo santykių.

42

Tas pats pasakytina ir apie bet kurio kito asmens, kuris nėra pareigūnas, tačiau kuriam PTN taikomi dėl jį su pareigūnu siejančių šeimos ryšių, pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu ginčas kilo dėl darbo santykių, siejančių šį pareigūną su atitinkama institucija, atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsniu, sietinu su SESV 270 straipsniu ir PTN 91 straipsniu, Tarnautojų teismui suteikiama jurisdikcija nagrinėti „bet kurį“ Sąjungos ir bet kurio „asmens, kuriam taikomi [PTN]“, ginčą, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 32, 33 ir 37 punktuose.

43

Todėl, priešingai tam, ką konstatavo Bendrasis Teismas būtent Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 54–56 punktuose, nei atsižvelgiant į Nutartį Fournier / Komisija (114/79–117/79, EU:C:1980:124), nei į Sprendimą Leussink / Komisija (169/83 ir 136/84, EU:C:1986:371), negalima daryti išvados, kad nagrinėjamas ginčas priklauso Bendrojo Teismo, o ne Tarnautojų teismo jurisdikcijai.

44

Pirmiausia minėtus sprendimą ir nutartį Teisingumo Teismas priėmė, kai dar nebuvo įsteigti Bendrasis Teismas ir Tarnautojų teismas, taigi – kai nekilo jokio teismų jurisdikcijos atskyrimo klausimo.

45

Be to, konkrečiai kalbant apie Sprendimą Leussink / Komisija (169/83 ir 136/84, EU:C:1986:371), reikia nurodyti, kad Teisingumo Teismas jame pripažino, jog pareigūno šeimos narių pagal EEB sutarties 178 straipsnį (po pakeitimo – EB sutarties 178 straipsnis, vėliau – EB 235 straipsnis, dabar – SESV 268 straipsnis) pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama šių šeimos narių dėl pareigūno nelaimingo atsitikimo darbe patirtos neturtinės žalos atlyginimo, priskirtinas su viešąja tarnyba susijusių bylų kategorijai. To sprendimo 25 punkte, kuriame buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas, Teisingumo Teismas rėmėsi tuo metu galiojusios redakcijos Procedūros reglamento 70 straipsniu, pagal kurį bylose su tarnautojais institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas, nes, nors nagrinėjamas ieškinys buvo pareikštas pagal EEB sutarties 178 straipsnį, jo pareiškimą lėmė atitinkamo pareigūno ir institucijos, kurioje jis dirbo, santykiai.

46

Galiausiai, kalbant apie Nutartį Fournier / Komisija (114/79–117/79, EU:C:1980:124), reikia nurodyti, kad iš jos nematyti atsakymo į klausimą, ar pareigūno šeimos narių ieškinys, pareikštas siekiant jų asmeniškai patirtos žalos atlyginimo, patenka į Sąjungos viešosios tarnybos bylų kategoriją, taigi priskirtinas Tarnautojų teismo jurisdikcijai. Šioje nutartyje Teisingumo Teismas tik pažymėjo, kad jeigu, siekiant pašalinti su darbo sąlygomis susijusius pažeidimus, būtų leista nesilaikant nustatytos procedūros pareigūno ar tarnautojo šeimos nariams pareikšti tais pačiais pažeidimais grindžiamą ieškinį dėl atsakomybės savo vardu, net jei jie teigtų, jog dėl to asmeniškai patyrė žalos, tai prieštarautų Sąjungos teisės nustatytai teisių gynimo priemonių sistemai.

47

Teisingumo Teismas konstatavo, kad pareigūno šeimos nario, kuriam taikomos bendrosios draudimo ligos atveju taisyklės, pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo patenka į Sąjungos viešosios tarnybos bylų kategoriją (žr. Nutarties Lenz / Komisija, C‑277/95, EU:C:1996:456, 55 punktą).

48

Nagrinėjamu atveju visi šio sprendimo 15 punkte išvardyti įvairūs reikalavimai atlyginti žalą susiję su žala, patirta dėl pareigūno mirties, ir grindžiami tariamu Komisijos pareigos užtikrinti savo pareigūnų saugumą neįvykdymu. Šiuo klausimu ieškovas teigia, kad ginčas šioje byloje kilo dėl žuvusį pareigūną su institucija siejančių darbo santykių, ir ne tik tiek, kiek šis ginčas susijęs su žuvusio pareigūno patirta neturtine žala, bet ir tiek, kiek šioje byloje siekiama pareigūno vaikų patirtos turtinės ir neturtinės žalos ir ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Todėl remiantis Sprendime Leussink / Komisija (169/83 ir 136/84, EU:C:1986:371) padaryta išvada reikia nuspręsti, kad visas ginčas kilo dėl darbo santykių.

49

Tai, kad, Bendrojo Teismo nuomone, Sąjungos deliktinei atsakomybei pareigūnų šeimos narių, kuriems taikomi PTN, atžvilgiu taikomos SESV 340 straipsnyje nustatytos materialinės taisyklės, o atsakomybei pareigūno atžvilgiu taikomos ypatingos ir specialiosios, palyginti su minėtomis, taisyklės, kitaip, nei nurodyta Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 52–59 punktuose, nepašalina Tarnautojų teismo jurisdikcijos ratione materiae pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnį, sietiną su SESV 270 straipsniu ir PTN 91 straipsnio 1 dalimi.

50

Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 37 ir 38 punktuose, asmens, kuriam taikomi PTN, pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo patenka į Tarnautojų teismo jurisdikciją ratione materiae, kai ginčas kyla dėl pareigūną su institucija siejančių darbo santykių, o ieškinio pobūdis šiuo atveju neturi reikšmės. Kaip ir ginčas dėl aiškiai PTN įtvirtintos teisės, ginčas dėl teisės į žalos atlyginimą iš principo gali pareikalauti iš Sąjungos teismo atlikti su šiais darbo santykiais susijusius vertinimus, o tai pateisina Tarnautojų teismo, kaip specializuoto Sąjungos viešosios tarnybos bylas nagrinėjančio teismo, jurisdikciją nagrinėti šios rūšies ginčą. Taigi šio teismo jurisdikcija ratione materiae priklauso nuo atitinkamo ginčo priežasties, o ne nuo teisės į žalos atlyginimą teisinio pagrindo; tokią išvadą patvirtina ir šio sprendimo 45 punkte nurodytas Sprendimas Leussink / Komisija (169/83 ir 136/84, EU:C:1986:371).

51

Galiausiai, kaip matyti iš šio sprendimo 2 punkto, materialinių Sąjungos deliktinės atsakomybės taikymo nagrinėjamu atveju taisyklių nustatymo klausimas nepatenka į šios bylos dėl peržiūros dalyką.

52

Remiantis visais pirma išdėstytais argumentais, reikia konstatuoti, kad Tarnautojų teismas pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnį, sietiną su SESV 270 straipsniu ir PTN 91 straipsnio 1 dalimi, turi jurisdikciją nagrinėti visą ieškovo ieškinį.

53

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625)

54

Pagal EB 225a straipsnį (dabar – SESV 257 straipsnis) įsteigtas Tarnautojų teismas yra specializuotas teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 256 straipsnį, kuris, vadovaujantis kartu SESV 270 straipsnio, Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnio ir PTN 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi jurisdikciją nagrinėti Sąjungos viešosios tarnybos bylas. Todėl, priešingai nei Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 63 ir 74 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, Tarnautojų teismui suteikta ne tik „išimtinė jurisdikcija“.

55

Bendrasis Teismas, perdavęs pats sau nagrinėti šį ieškinį kaip pirmosios instancijos teismui, atėmė iš Tarnautojų teismo jam nuo pat pradžių priklausiusią jurisdikciją ir nustatė jurisdikcijos taisyklę savo naudai, o tai gali turėti poveikį teismo, kompetentingo nagrinėti apeliacinius skundus, nustatymui ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo instancinei sistemai.

56

SESV, Teisingumo Teismo statutu ir 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimu Nr. 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiančiu Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, p. 7), trijų Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudarančių teismų, t. y. Teisingumo Teismo, Bendrojo Teismo ir Tarnautojų teismo, jurisdikcija yra tiksliai atskirta, todėl vieno iš šių teismų jurisdikcija priimti sprendimus dėl ieškinio neišvengiamai pašalina kitų teismų jurisdikciją (šiuo klausimu žr. Nutarties Komisija / IAMA Consulting, C‑517/03, EU:C:2004:326, 15 punktą).

57

SESV įtvirtintos Sąjungos teismų jurisdikcijos taisyklės, kaip ir nustatytosios Teisingumo Teismo statute ir jo priede, yra pirminės teisės dalis ir užima centrinę vietą Sąjungos teisės sistemoje. Jų laikymasis ne tik turi būti užtikrintas Sąjungos viešosios tarnybos bylose, bet yra pagrindinis Sąjungos teisės sistemos reikalavimas ir būtina sąlyga šios teisės vienovei užtikrinti.

58

Šiomis aplinkybėmis šio sprendimo 53 punkte nurodytos Sprendime Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) padarytos teisės klaidos kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei.

59

Teisingumo Teismo statuto 62b straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad jei Teisingumo Teismas nustato, jog Bendrojo Teismo sprendimas kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei ar darnai, jis grąžina bylą Bendrajam Teismui, kuriam Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais yra privalomas. Be to, grąžindamas bylą Teisingumo Teismas gali nurodyti, kurios Bendrojo Teismo sprendimo pasekmės ginčo šalims laikytinos galutinėmis. Išimties atveju Teisingumo Teismas gali pats priimti galutinį sprendimą, jei atsižvelgiant į peržiūros rezultatus ginčo sprendimas matyti iš nustatytų faktų, kuriais buvo pagrįstas Bendrojo Teismo sprendimas.

60

Remiantis tuo, darytina išvada, kad Teisingumo Teismas negali vien konstatuoti pavojaus Sąjungos teisės darnai arba vienovei, nenurodydamas šio konstatavimo padarinių nagrinėjamam ginčui (Sprendimo Komisija / Strack (Peržiūra), C‑579/12 RX‑II, EU:C:2013:570, 62 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

61

Nagrinėjamo ginčo atveju reikia, pirma, panaikinti Sprendimą Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) tiek, kiek Bendrasis Teismas šio sprendimo 78 punkte ex officio konstatavo, kad Tarnautojų teismas neturėjo jurisdikcijos priimti sprendimo dėl prašymo atlyginti paties ieškovo ir žuvusio pareigūno vaikų asmeniškai patirtą žalą, ir tiek, kiek šio sprendimo 102 ir 103 punktuose nurodė, kad šis prašymas priklauso jo paties jurisdikcijai ir šį ieškinio aspekto nagrinėjimo klausimą reikia perduoti jam pačiam, kaip pirmosios instancijos teismui.

62

Antra, kiek tai susiję su prašymu atlyginti žuvusio pareigūno patirtą neturtinę žalą, Sprendimą Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) reikia panaikinti tiek, kiek Bendrasis Teismas šio sprendimo 117 punkte padarė išvadą, kad šį bylos aspekto nagrinėjimo klausimą taip pat reikia perduoti jam, kaip pirmosios instancijos teismui.

63

Dėl ieškovo pateikto apeliacinio skundo baigties pažymėtina, pirma, kad nurodydamas pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą ieškovas kaltino Tarnautojų teismą padarius teisės klaidą, kai jis nusprendė, jog vienas iš Komisijos pateiktų nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų yra pagrįstas, ir Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55) 91 punkte pripažino, kad prašymas atlyginti ieškovo, žuvusio pareigūno ir jo vaikų patirtą neturtinę žalą yra nepriimtinas. Šio pirmojo apeliacinio skundo pagrindo aspektui, susijusiam su prašymu atlyginti žuvusio pareigūno patirtą žalą, Bendrasis Teismas Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) 98 ir 104–112 punktuose pritarė. Kadangi šiuo klausimu minėtas sprendimas nėra peržiūrimas, šios Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55) dalies panaikinimas laikomas galutiniu.

64

Tačiau, kadangi Bendrasis Teismas nenagrinėjo pirmojo apeliacinio skundo pagrindo aspekto, susijusio su tuo, kad Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55) 91 punkte Tarnautojų teismas atmetė prašymą atlyginti ieškovo ir žuvusio pareigūno vaikų patirtą neturtinę žalą, reikia šį bylos aspekto nagrinėjimo klausimą perduoti Bendrajam Teismui, kad jis dėl jo priimtų sprendimą kaip apeliacinės instancijos teismas.

65

Dėl antrojo ir trečiojo apeliacinio skundo pagrindų, kuriais buvo ginčijamas Tarnautojų teismo atsisakymas patenkinti prašymą atlyginti žuvusio pareigūno vaikų patirtą turtinę žalą, reikia nurodyti, kad Bendrasis Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, apsiribojo tik teismų jurisdikcijos klausimu. Todėl reikia šį bylos aspekto nagrinėjimo klausimą perduoti Bendrajam Teismui, kad jis dėl jo priimtų sprendimą kaip apeliacinės instancijos teismas.

66

Pagal Procedūros reglamento 195 straipsnio 6 dalį, kai Bendrojo Teismo sprendimas ar nutartis, kuriuos reikia peržiūrėti, yra priimti pagal SESV 256 straipsnio 2 dalį, Teisingumo Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

67

Kadangi nėra konkrečių taisyklių, kurios reglamentuotų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą vykstant peržiūros procedūrai, reikia nuspręsti, kad Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalys, pateikusios Teisingumo Teismui pareiškimus ar pastabas raštu dėl peržiūrimų klausimų, padengia dėl šios procedūros patirtas savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: