Byla C‑290/14

Baudžiamoji byla

prieš

Skerdjan Celaj

(Tribunale di Firenze prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Direktyva 2008/115/EB — Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas — Sprendimas grąžinti, kartu nustatant draudimą atvykti į šalį trejus metus — Draudimo atvykti pažeidimas — Anksčiau iš šalies išsiųstas trečiosios šalies pilietis — Laisvės atėmimo bausmė neteisėtai vėl atvykus į nacionalinę teritoriją — Atitiktis“

Santrauka – 2015 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — Imigracijos politika — Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas — Direktyva 2008/115 — Dėl tokio piliečio priimtas sprendimas grąžinti, kartu nustatant draudimą atvykti į šalį trejus metus — Šio piliečio padarytas draudimo atvykti pažeidimas — Nacionalinės teisės aktai, kuriuose tokiam piliečiui numatoma skirti laisvės atėmimo bausmę — Leistinumas — Sąlygos — Nacionalinio teismo atliekamas patikrinimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 11 straipsnis)

Direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse turi būti aiškinama taip, kad pagal ją iš principo nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatoma laisvės atėmimo bausmė trečiosios šalies piliečiui, neteisėtai esančiam šalies teritorijoje, kuris po to, kai buvo sugrąžintas į savo kilmės šalį pagal ankstesnę grąžinimo procedūrą, neteisėtai vėl atvyksta į minėtos valstybės teritoriją pažeisdamas draudimą atvykti.

Vis dėlto, kadangi atitinkamo piliečio padėtis, dėl kurios jis buvo išsiųstas iš šalies prieš jam vėl neteisėtai atvykstant į valstybės narės teritoriją, pateko į Direktyvos 2008/115 taikymo sritį, baudžiamosios teisės sankcijos skyrimas galimas tik su sąlyga, kad šiam piliečiui nustatytas draudimas atvykti atitinka šios direktyvos 11 straipsnį, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Galiausiai skiriant tokią baudžiamąją sankciją taip pat turi būti paisoma pagrindinių teisių, pirmiausia tų, kurios užtikrinamos Europos žmogaus teisių konvencijoje, taip pat tų, kurios įtvirtintos Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, visų pirma jos 31 straipsnio 1 dalyje.

(žr. 31–33 punktus ir rezoliucinę dalį)