—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Fruhmann,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Nicolae ir A. Tokár,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114, ir klaidų ištaisymas, OL, L 351, 2004, p. 44, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132), iš dalies pakeistos 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1251/2011 (OL L 319, p. 43, toliau – Direktyva 2004/18), 23 straipsnio 8 dalies išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant SC Enterprise Focused Solutions SRL (toliau – EFS) ir Spitalul Județean de Urgență Alba Iulia (Alba Julijos departamento greitosios pagalbos ligoninė) ginčą dėl pastarosios sprendimo atmesti EFS pateiktą pasiūlymą viešojo pirkimo konkursui.

3

Direktyvos 2004/18 2 konstatuojamoji dalis išdėstyta taip:

„Sutartys, sudarytos valstybėse narėse valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijų arba kitų viešosios teisės reguliuojamų subjektų vardu, turi atitikti Sutartyje numatytus principus, ypač laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, bei iš jų kylančius principus, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Tačiau viešosioms sutartims, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, šių principų pagrindu patartina nustatyti nacionalinių procedūrų, sudarant tokias sutartis, derinimą Bendrijos mastu, kad būtų užtikrintas šių principų veiksmingumas ir sudarytos sąlygos konkurencijai atliekant viešuosius pirkimus. Šios derinimo nuostatos turėtų būti aiškinamos remiantis tiek minėtomis taisyklėmis ir principais, tiek ir kitomis Sutarties nuostatomis.“

4

Pagal Direktyvos 2004/18 2 straipsnį „Sutarčių sudarymo principai“:

„Perkančiosios organizacijos ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.“

5

Pagal Direktyvos 2004/18 7 straipsnio b punkto pirmą įtrauką ši direktyva taikoma visų pirma viešojo prekių tiekimo sutartims, kurių vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi (arba viršija) 200000 eurų, kai šias sutartis sudaro kitos perkančiosios organizacijos, nei šios direktyvos IV priede nurodytos centrinės valdžios organizacijos.

6

Sąvoka „Techninė specifikacija“ Direktyvos 2004/18 VI priedo 1 punkto b papunktyje apibrėžta taip:

„techninė specifikacija“ viešojo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju – tai konkurso dokumentuose pateikta specifikacija, nurodanti produktui arba paslaugai būtinas savybes, pavyzdžiui, kokybės lygius, aplinkosaugos veiksmingumo lygius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis neįgaliems žmonėms) ir atitikties įvertinimą, įvykdymą, produkto naudojimą, saugumą ar matmenis, įskaitant produktui taikomus reikalavimus, susijusius su produkto prekiniu pavadinimu, bei reikalavimus, susijusius su terminija, simboliais, tyrimais ir bandymų metodais, pakuote, ženklinimu ir žymėjimu (etiketėmis), instrukcijomis vartotojui, gamybos procesais ir metodais, atitikties įvertinimo procedūromis.“

7

Pagal šios direktyvos 23 straipsnį:

„<...>

2.   Techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, jos neturi sukurti nepateisinamų kliūčių viešųjų pirkimų atvėrimui konkurencijai.

3.   Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių taisyklių tiek, kiek jos neprieštarauja Bendrijos teisei, specifikacijos formuluojamos:

<...>

8.   Jei to nepateisina sutarties dalykas, techninėse specifikacijose negali būti nurodyti konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklai, patentai, rūšys ar konkreti kilmė ar gamyba, dėl ko tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų pašalinami. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai aprašyti sutarties dalyko pagal 3 ir 4 dalis; toks nurodymas pateikiamas pridedant žodį „rba lygiavertis.“

8

2013 m. lapkričio 20 d.Spitalul Județean de Urgență Alba Iulia internete paskelbė viešojo pirkimo konkursą informacinių sistemų ir įrangos tiekimo sutarčiai sudaryti. Numatoma šio pirkimo vertė –259750 Rumunijos lėjų (be PVM). Ši suma atitinka maždaug 58600 eurų.

9

Pirkimo dokumentuose, kiek tai susiję su informacinės sistemos centriniu komponentu, nurodoma, kad procesorius turi būti „mažiausiai Intel Core i5 3,2 GHz arba lygiavertis“.

10

EFS pateiktame pasiūlyme buvo nurodytas AMD prekių ženklo Quad Core A8‑5600k tipo procesorius, turintis šešis branduolius, kurio standartinis dažnis yra 3,6 GHz, o „turbodažnis“ –3,9 GHz.

11

Šis pasiūlymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad neatitiko viešojo pirkimo techninių specifikacijų. Perkančioji organizacija priėjo prie išvados, kai, atlikusi informacijos paiešką Intel prekių ženklo interneto svetainėje, konstatavo, kad šis gamintojas nebegamina pirmosios ar antrosios kartos Core i5 3,2 GHz tipo procesorių (Core i5‑650) ir neteikia jų priežiūros paslaugų, nors jų ir galima įsigyti, o gamintojo šiuo metu gaminamas to paties tipo ir bent 3,2‑GHz dažnio procesorius yra trečiosios kartos. Būtent dėl tos priežasties, kad procesorius buvo trečiosios kartos ir jo pajėgumai buvo didesni nei EFS pasiūlyto procesoriaus, pastarasis pripažintas neatitinkančiu viešojo pirkimo techninių specifikacijų.

12

EFS pateikė skundą Consiliul Național de Soluționare a Contestațiilor (Nacionalinė skundų nagrinėjimo taryba) dėl šio sprendimo, kuriuo jos pasiūlymas buvo atmestas, ir teigė, kad pasiūlyme numatyto procesoriaus pajėgumai didesni nei techninėse specifikacijose nurodyto viešojo procesoriaus, t. y. Intel Core i5 3,2‑GHz dažnio procesoriaus. Neginčijama, kad EFS pasiūlytas procesorius iš tiesų yra aukštesnio lygio nei Intel Core i5‑650 tipo procesorius. Kadangi šis skundas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu buvo atmestas, ieškovė pagrindinėje byloje tą sprendimą apskundė Curtea de Apel Alba Iulia (Alba Julijos apeliacinis teismas).

13

Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Alba Iulia nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar <...> Direktyvos 2004/18 <...> 23 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuomet, kai perkančioji organizacija apibrėžia produkto, kuris yra viešojo pirkimo sutarties dalykas, technines specifikacijas pateikdama nuorodą į konkretų prekių ženklą, [viešojo pirkimo dalyvio] pasiūlyto [ir pateikto kaip] lygiaverčio produkto charakteristikos turi būti vertinamos atsižvelgiant tik į [gamintojo, kurio produktas buvo panaudotas kaip nuoroda į atitinkamas technines specifikacijas,] tebegaminamų produktų [charakteristikas], ar šios charakteristikos gali būti vertinamos atsižvelgiant į rinkoje esančius [šio gamintojo] produktus, kurių gamyba jau yra nutraukta?“

14

Pirmiausia pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi prielaida, kad Direktyva 2004/18 taikytina pagrindinėje byloje nagrinėjame ginče, tačiau nenurodo duomenų, kuriais remiantis šis antrinės teisės aktas taikomas.

15

Reikia konstatuoti, kad Europos Sąjungos direktyvose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo numatytos ypatingos ir griežtos procedūros yra taikomos tik toms sutartims, kurių vertė viršija kiekvienoje iš minėtų direktyvų aiškiai numatytą ribinę vertę. Taigi minėtų direktyvų nuostatos netaikomos sutartims, kurių vertė nesiekia jose nustatytos ribinės vertės (Sprendimo SECAP ir Santorso, C‑147/06 ir C‑148/06, EU:C:2008:277, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Vadinasi, Direktyvos 2004/18 23 straipsnio 8 dalis, kurią Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, pagrindinėje byloje nagrinėjamame ginče netaikoma. Iš tiesų, nagrinėjamo pirkimo vertė be PVM yra 58600 eurų, o šios direktyvos 7 straipsnio b punkte nustatyta atitinkama ribinė jos taikymo vertė yra 200000 eurų.

16

Tačiau reikia pažymėti, kad sudarant pirkimo sutartį, kuriai, atsižvelgiant į jos vertę, minėta direktyva netaikoma, vis dėlto taikomos SESV pagrindinės normos ir bendrieji principai, visų pirma vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principai ir iš jų išplaukianti skaidrumo pareiga, jei, atsižvelgiant į aiškius objektyvius kriterijus, šios sutartys kelia aiškų tarptautinį susidomėjimą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Ordine degli Ingegneri della Provincia di Lecce ir kt., C‑159/11, EU:C:2012:817, 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

17

Nors prašyme priimti prejudicinį sprendimą teismas tiesiogiai nenurodo Sąjungos teisės pagrindinių normų ir bendrųjų principų, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, siekdamas naudingai atsakyti į nacionalinio teismo pateiktą prejudicinį klausimą, Teisingumo Teismas gali būti priverstas atsižvelgti į Sąjungos teisės nuostatas, kurių nacionalinis teismas savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nenurodė (šiuo klausimu žr. Sprendimo Medipac – Kazantzidis, C‑6/05, EU:C:2007:337, 34 punktą).

18

Šiuo klausimu konstatuotina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė būtinų duomenų, kuriais remdamasis Teisingumo Teismas galėtų patikrinti, ar pagrindinėje byloje yra aiškus tarptautinis susidomėjimas. Kaip matyti iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio, Teisingumo Teismas turi galėti susipažinti su prašyme priimti prejudicinį sprendimą išdėstytais faktais, kuriais grindžiami klausimai, ir su ryšiu, visų pirma egzistuojančiu tarp šių duomenų ir klausimų. Todėl prieš kreipiantis į Teisingumo Teismą turėtų būti nustatyti būtini duomenys, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar yra aiškus tarptautinis susidomėjimas, taip pat bendrai padarytos visos išvados, kurias turi pateikti nacionaliniai teismai ir nuo kurių priklauso Sąjungos antrinės ar pirminės teisės akto taikytinumas (žr. Sprendimo Azienda sanitaria locale n. 5 „Spezzino“ ir kt., C‑113/13, EU:C:2014:2440, 47 punktą).

19

Tačiau dėl bendradarbiavimo esmės, kuria grindžiami nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo santykiai vykstant prejudicinio sprendimo procedūrai, nesant tokių išankstinių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvadų dėl galimo aiškaus tarptautinio susidomėjimo, prašymas netampa nepriimtinas, jeigu Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į duomenis, matomus iš bylos medžiagos, mano galintis pateikti naudingą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Taip visų pirma yra tuo atveju, kai prašyme priimti prejudicinį sprendimą pakanka reikšmingų duomenų siekiant įvertinti, ar yra toks susidomėjimas. Vis dėlto Teisingumo Teismo atsakymas pateikiamas tik su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis išsamiu visų su pagrindine byla susijusių reikšmingų duomenų vertinimu, gali nustatyti, kad pagrindinėje byloje yra aiškus tarptautinis susidomėjimas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Azienda sanitaria locale n. 5 „Spezzino“ ir kt., C‑113/13, EU:C:2014:2440, 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

20

Dėl objektyvių kriterijų, kuriais remiantis galima nustatyti tarptautinio susidomėjimo buvimą, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tokie kriterijai, be kita ko, gali būti tam tikro dydžio atitinkamos sutarties vertė kartu su darbų atlikimo vieta ir techninėmis sutarties savybėmis. Bendrai vertindamas, ar esama aiškaus tarptautinio susidomėjimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat gali atsižvelgti į tai, ar kitose valstybėse narėse esantys subjektai yra pateikę skundų, jeigu patikrinama, ar šie skundai tikri, o ne fiktyvūs (žr. Sprendimo Azienda sanitaria locale n. 5 „Spezzino“ ir kt., C‑113/13, EU:C:2014:2440, 49 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

21

Šiuo atveju, nepaisant nedidelės pirkimo vertės ir nesant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimo, konstatuotina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas pirkimas, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, ypač į tai, kad ši byla susijusi su informacinių sistemų ir įrangos tiekimu, nurodant tarptautinį prekių ženklą turintį procesorių, gali turėti tam tikrą tarptautinį interesą.

22

Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visus reikšmingus elementus, apibūdinančius bylos, kurią jis turi išnagrinėti, aplinkybes, turi išsamiai įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis iš tiesų kelia aiškų tarptautinį susidomėjimą. Tolesni svarstymai pateikiami laikantis šios sąlygos.

23

Todėl prejudicinį klausimą reikia suprasti kaip pirkimo, kuriam netaikoma Direktyva 2004/18, bet kuris kelia aiškų tarptautinį susidomėjimą, atveju susijusį su Sutarties pagrindinių normų ir bendrųjų principų, visų pirma vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų ir iš jų išplaukiančios skaidrumo pareigos, taikymu.

24

Be to, pažymėtina, kad pagrindinėje byloje aplinkybė, kad produkto gamyba nutraukta, tačiau jį vis dar galima įsigyti rinkoje, susijusi ne su pasiūlymą pateikusio asmens produktu, bet su produktu, kuris nurodomas nagrinėjamoje techninėje specifikacijoje. Todėl svarbu ne tai, ar šiuo klausimu pagrindinėje byloje nagrinėjamuose pirkimo dokumentuose nesant jokios aiškios informacijos perkančioji organizacija gali reikalauti, kad pasiūlymą pateikusio asmens pasiūlytas produktas tebebūtų gaminamas, bet tai, ar perkančioji organizacija, kuri techninėje specifikacijoje nurodė konkretaus prekių ženklo produktą, nustojus šį produktą gaminti, gali pakeisti šią specifikaciją ir joje nurodyti kitą panašų to paties prekių ženklo produktą, kuris nuo šiol gaminamas ir kurio savybės yra kitokios.

25

Kalbant apie vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus ir skaidrumo pareigą, reikia pripažinti valstybėms narėms tam tikrą diskreciją priimti priemones, skirtas principų, kurių perkančiosios organizacijos turi laikytis vykdydamos bet kokią viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą, paisymui užtikrinti (žr. Sprendimo Serrantoni ir Consorzio stabile edili, C‑376/08, EU:C:2009:808, 31 ir 32 punktus).

26

Skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užtikrinti, kad nebūtų perkančiosios organizacijos savivalės rizikos (dėl Direktyvos 2004/18 2 straipsnio žr. Sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C‑599/10, EU:C:2012:191, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

27

Šis tikslas nebūtų pasiektas, jei perkančioji organizacija galėtų nesilaikyti sąlygų, kurias ji pati nustatė. Todėl, vykstant procedūrai, jai draudžiama pakeisti viešojo pirkimo sutarties skyrimo kriterijus. Vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai ir skaidrumo pareiga šiuo klausimu turi tokį pat poveikį ir techninėms specifikacijoms.

28

Todėl vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga draudžia perkančiajai organizacijai atmesti pasiūlymą, kuris atitinka pranešimo apie konkursą reikalavimus, remiantis minėtame pranešime nenumatytais motyvais (Sprendimo Medipac – Kazantzidis, C‑6/05, EU:C:2007:337, 54 punktas).

29

Taigi perkančioji organizacija po to, kai paskelbiama apie pirkimą, negali iš dalies pakeisti techninės specifikacijos, susijusios su viena pirkimo dalimi, nes tai pažeistų vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus ir nebūtų laikomasi skaidrumo pareigos. Šiuo klausimu nesvarbu, ar dalis, su kuria susijusi ši specifikacija, yra tebegaminama ir ar ją galima įsigyti rinkoje.

30

Todėl į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2004/18 23 straipsnio 8 dalis netaikoma viešojo pirkimo sutarčiai, kurios vertė nesiekia šioje direktyvoje numatytos ribinės jos taikymo vertės. Sudarant viešojo pirkimo sutartį, kuriai netaikoma minėta direktyva, tačiau kuri kelia aiškų tarptautinį susidomėjimą (o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), Sutarties pagrindinės normos ir bendrieji principai, visų pirma vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principai ir iš jų išplaukianti skaidrumo pareiga, turi būti aiškinami taip, kad perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo, kuris atitinka skelbime apie pirkimą nurodytus reikalavimus, remdamasi šiame skelbime nenurodytais motyvais.

31

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, iš dalies pakeistos 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1251/2011, 23 straipsnio 8 dalis netaikoma viešojo pirkimo sutarčiai, kurios vertė nesiekia šioje direktyvoje numatytos ribinės jos taikymo vertės. Sudarant viešojo pirkimo sutartį, kuriai netaikoma minėta direktyva, tačiau kuri kelia aiškų tarptautinį susidomėjimą (o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), SESV pagrindinės normos ir bendrieji principai, visų pirma vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principai ir iš jų išplaukianti skaidrumo pareiga, turi būti aiškinami taip, kad perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo, kuris atitinka skelbime apie pirkimą nurodytus reikalavimus, remdamasi šiame skelbime nenurodytais motyvais.