Byla C‑220/14 P
Ahmed Abdelaziz Ezz ir kt.
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Apeliacinis skundas — Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims, atsižvelgiant į padėtį Egipte — Asmenų, kuriems taikomos teisminės procedūros dėl valstybės lėšų pasisavinimo, lėšų įšaldymas — Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją“
Santrauka – 2015 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių taikymo tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – ESS 29 straipsnis – Leistinumas
(ESS 3 straipsnio 5 dalis, 21, 23, 24 ir 29 straipsniai; Tarybos sprendimas 2011/172/BUSP)
Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su Egipto valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Teisminės procedūros, susijusios su baudžiamuoju persekiojimu dėl valstybės lėšų pasisavinimo – Pakankamas pagrindas pateisinti nagrinėjamas priemones
(Tarybos sprendimo 2011/172/BUSP 1 straipsnio 1 dalis)
Apeliacinis skundas – Pagrindai – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktas)
Akto teisinio pagrindo kontrolė leidžia patikrinti jį priėmusio subjekto kompetenciją ir tai, ar šio akto priėmimo procedūra buvo teisėta. Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė ir prie kurių priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys.
Atsižvelgiant į bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų ir užduočių, išvardytų ESS 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje bei tokiose šiai politikai skirtose specialiose nuostatose, kaip ESS 23 ir 24 straipsniai, plačią aprėptį, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad Sprendimas 2011/172 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, teisėtai galėjo būti priimtas remiantis ESS 29 straipsniu, nes jis patenka į paramos naujoms Egipto valdžios institucijoms politiką, skirtą šios valstybės politinei ir ekonominei stabilizacijai skatinti ir, kalbant konkrečiau, padėti jos valdžios institucijoms kovoti su valstybės lėšų savinimusi, todėl šis sprendimas visiškai patenka į bendrą užsienio ir saugumo politiką ir atitinka ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose nurodytus tikslus.
(žr. 42, 43, 46 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 77 punktą)
Sprendimo 2011/172 1 straipsnio 1 dalyje numatytas kriterijus, pagal kurį įšaldomos visos asmenų ar subjektų, kurie, kaip nustatyta, yra atsakingi už Egipto valstybės lėšų pasisavinimą, lėšos ir ekonominiai ištekliai, aiškintinas kaip leidžiantis remtis teisminėmis procedūromis, susijusiomis su baudžiamuoju persekiojimu dėl valstybės lėšų pasisavinimo, kaip pagrindu ribojamosioms priemonėms, nesant reikalo nustatyti atitinkamo asmens asmeninio dalyvavimo.
(žr. 84 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 111, 112 punktus)
Byla C‑220/14 P
Ahmed Abdelaziz Ezz ir kt.
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Apeliacinis skundas — Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims, atsižvelgiant į padėtį Egipte — Asmenų, kuriems taikomos teisminės procedūros dėl valstybės lėšų pasisavinimo, lėšų įšaldymas — Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją“
Santrauka – 2015 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
Institucijų aktai — Teisinio pagrindo pasirinkimas — Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių taikymo tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte — Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas — ESS 29 straipsnis — Leistinumas
(ESS 3 straipsnio 5 dalis, 21, 23, 24 ir 29 straipsniai; Tarybos sprendimas 2011/172/BUSP)
Apeliacinis skundas — Pagrindai — Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas — Nepriimtinumas — Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė — Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
Bendra užsienio ir saugumo politika — Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte — Asmenų, susijusių su Egipto valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas — Teisminės procedūros, susijusios su baudžiamuoju persekiojimu dėl valstybės lėšų pasisavinimo — Pakankamas pagrindas pateisinti nagrinėjamas priemones
(Tarybos sprendimo 2011/172/BUSP 1 straipsnio 1 dalis)
Apeliacinis skundas — Pagrindai — Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas — Nepriimtinumas
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktas)
Akto teisinio pagrindo kontrolė leidžia patikrinti jį priėmusio subjekto kompetenciją ir tai, ar šio akto priėmimo procedūra buvo teisėta. Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė ir prie kurių priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys.
Atsižvelgiant į bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų ir užduočių, išvardytų ESS 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje bei tokiose šiai politikai skirtose specialiose nuostatose, kaip ESS 23 ir 24 straipsniai, plačią aprėptį, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad Sprendimas 2011/172 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, teisėtai galėjo būti priimtas remiantis ESS 29 straipsniu, nes jis patenka į paramos naujoms Egipto valdžios institucijoms politiką, skirtą šios valstybės politinei ir ekonominei stabilizacijai skatinti ir, kalbant konkrečiau, padėti jos valdžios institucijoms kovoti su valstybės lėšų savinimusi, todėl šis sprendimas visiškai patenka į bendrą užsienio ir saugumo politiką ir atitinka ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose nurodytus tikslus.
(žr. 42, 43, 46 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 77 punktą)
Sprendimo 2011/172 1 straipsnio 1 dalyje numatytas kriterijus, pagal kurį įšaldomos visos asmenų ar subjektų, kurie, kaip nustatyta, yra atsakingi už Egipto valstybės lėšų pasisavinimą, lėšos ir ekonominiai ištekliai, aiškintinas kaip leidžiantis remtis teisminėmis procedūromis, susijusiomis su baudžiamuoju persekiojimu dėl valstybės lėšų pasisavinimo, kaip pagrindu ribojamosioms priemonėms, nesant reikalo nustatyti atitinkamo asmens asmeninio dalyvavimo.
(žr. 84 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 111, 112 punktus)