Byla C‑126/14

„Sveda“ UAB

prieš

Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas

priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — PVM — Direktyva 2006/112/EB — 168 straipsnis — Teisė į atskaitą — Pirkimo pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto įsigyjant arba pasigaminant ilgalaikį turtą, atskaita — Rekreacinis takas, tiesiogiai skirtas neatlygintinai naudoti visuomenei — Rekreacinio tako naudojimas kaip priemonės apmokestinamiesiems sandoriams vykdyti“

Santrauka – 2015 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Perkant sumokėto mokesčio atskaita — Teisės į atskaitą atsiradimas ir apimtis — Apmokestinamojo asmens įsigijimas prekių savo ekonominei veiklai — Vertinimo kriterijai

   (Tarybos direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 168 straipsnis)

2. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Perkant sumokėto mokesčio atskaita — Teisės į atskaitą atsiradimas ir apimtis — Prekės ir paslaugos, naudojamos apmokestinamojo asmens apmokestinamiesiems sandoriams — Būtinas tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys tarp pirkimo sandorio ir apmokestinamojo asmens veiklos — Vertinimo kriterijai

   (Tarybos direktyvos 2006/112 168 straipsnis)

3. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Perkant sumokėto mokesčio atskaita — Teisės į atskaitą atsiradimas ir apimtis — Ilgalaikio turto įsigijimas ar pasigaminimas vykdant rekreacinio tako, suteikto nemokamai naudoti visuomenei, statybos darbus — Rekreacinio tako naudojimas kaip priemonės apmokestinamiesiems sandoriams vykdyti — Teisė į atskaitą — Sąlygos

   (Tarybos direktyvos 2006/112 168 straipsnis)

1.  Iš Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio matyti, kad jeigu apmokestinamasis asmuo įsigydamas turtą veikia būtent kaip apmokestinamasis asmuo ir naudoja turtą savo apmokestinamiesiems sandoriams, jis turi teisę atskaityti už šį turtą mokėtiną ar sumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Šiuo klausimu apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo, gali įsigyti prekių ir paslaugų ekonominei veiklai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, net jei jos iškart nėra naudojamos šiai ekonominei veiklai. Klausimas, ar apmokestinamasis asmuo įsigijo turtą veikdamas būtent kaip apmokestinamasis asmuo, yra fakto klausimas, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant atitinkamo turto pobūdį ir laikotarpį tarp jo įsigijimo ir naudojimo šio apmokestinamojo asmens ekonominei veiklai. Tai turi įvertinti nacionalinis teismas.

   (žr. 18, 19, 21 punktus)

2.  Tiesioginio ir nedelsiant atsirandančio ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą, yra būtinas, kad būtų pripažinta apmokestinamojo asmens teisė į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir nustatyta tokios teisės apimtis. Teisė atskaityti prekių ar paslaugų pirkimo pridėtinės vertės mokestį atsiranda su sąlyga, kad jų įsigijimo išlaidos buvo įtrauktos į apmokestinamųjų pardavimo sandorių, kurie suteikia teisę į atskaitą, kainą. Tačiau, net jei nėra tiesioginio ir nedelsiant atsirandančio ryšio tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno ar kelių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą, teisė į atskaitą suteikiama, jei patirtos išlaidos sudaro dalį šio apmokestinamojo asmens bendrųjų išlaidų ir būdamos tokios yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis. Todėl iš tiesų tokios išlaidos turi tiesioginį ir nedelsiant atsirandantį ryšį su visa apmokestinamojo asmens ekonomine veikla.

   Šiuo klausimu, kalbant apie tiesioginio ryšio kriterijaus taikymą, mokesčių administratoriai ir nacionaliniai teismai turi taikyti tiesioginio ir nedelsiant atsirandančio ryšio kriterijų atsižvelgdami į visas nagrinėjamų sandorių vykdymo aplinkybes ir atsižvelgdami tik į tuos sandorius, kurie objektyviai susiję su apmokestinamojo asmens apmokestinamąja veikla. Tokio ryšio egzistavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio objektyvų turinį.

   (žr. 27–29 punktus)

3.  Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis suteikia apmokestinamajam asmeniui teisę atskaityti pirkimo pridėtinės vertės mokestį, sumokėtą įsigyjant ar pasigaminant numatomai ekonominei veiklai, susijusiai su kaimo ir rekreaciniu turizmu, skirtą ilgalaikį turtą, kuris, viena vertus, yra tiesiogiai skirtas neatlygintinai naudoti visuomenei ir, kita vertus, gali būti priemonė apmokestinamiems sandoriams vykdyti, jei nustatytas tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys tarp pirkimo sandorių išlaidų ir vieno ar kelių pardavimo sandorių arba visos apmokestinamojo asmens ekonominės veiklos, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas remdamasis objektyviais duomenimis.

   Šiuo klausimu, neatlygintinas ilgalaikio turto naudojimas nedelsiant nesukelia abejonių dėl šio tiesioginio ir nedelsiant atsirandančio ryšio tiek, kiek, pirma, rekreacinio tako suteikimas visuomenei naudotis nesusijęs su kokiu nors Direktyvoje 2006/112 numatytu neapmokestinimo atveju, ir, antra, kadangi įrengiant taką apmokestinamojo asmens patirtos išlaidos gali būti priskirtos prie jo ekonominės veiklos, jos nesusijusios su veikla, nepatenkančia į pridėtinės vertės mokesčio taikymo sritį.

   (žr. 33, 34, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)