Byla C‑49/14

Finanmadrid EFC SA

prieš

Jesús Vicente Albán Zambrano ir kt.

(Juzgado de Primera Instancia no 5 de Cartagena

prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 93/13/EEB — Nesąžiningos sąlygos — Mokėjimo įsakymo procedūra — Priverstinio vykdymo procesas — Vykdymo klausimus nagrinėjančio nacionalinio teismo kompetencija ex officio išnagrinėti nesąžiningos sąlygos galiojimą — Res judicata principas — Veiksmingumo principas — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — Teisminė gynyba“

Santrauka – 2016 m. vasario 18 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Ribos — Nacionalinio teismo kompetencija — Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir vertinimas — Būtinybė pateikti prejudicinį klausimą ir pateiktų klausimų svarba

   (SESV 267 straipsnis)

2. Vartotojų apsauga — Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais — Direktyva 93/13 — Mokėjimo įsakymo procedūra — Galimybės teismui, į kurį kreiptasi, „ex officio“ išnagrinėti nesąžiningos sąlygos galiojimą teismo įsakymo vykdymo etape nebuvimas — Procesinės autonomijos principas — Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų paisymas — Neatitiktis veiksmingumo principui — Teismo įsakymo „res judicata“ galia

   (Tarybos direktyva 93/13)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 27, 31, 32 punktus)

2.  Direktyva 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais aiškintina taip, kad pagal ją draudžiamos tokios valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias teismas, į kurį kreiptasi dėl mokėjimo įsakymo vykdymo, negali ex officio vertinti pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytoje sutartyje esančios sąlygos nesąžiningumo, jeigu institucija, kuriai teikiamas pareiškimas dėl mokėjimo įsakymo išdavimo, neturi įgaliojimų atlikti tokio vertinimo.

   Iš tiesų, jeigu mokėjimo įsakymo procedūros sistemos eiga ir ypatumai yra tokie, kad, nesant aplinkybių, kuriomis teisėjo dalyvavimas privalomas, ši procedūra užbaigiama be galimybės patikrinti, ar pardavėjo arba tiekėjo ir vartotojo sudarytoje sutartyje nėra nesąžiningų sąlygų, todėl, jeigu teismas, į kurį kreiptasi dėl mokėjimo įsakymo vykdymo, neturi įgaliojimų ex officio vertinti, ar yra tokių sąlygų, vartotojo atžvilgiu gali būti priimtas vykdomasis dokumentas, ir jis jokiame proceso etape negalės pasinaudoti garantija, kad toks vertinimas bus atliktas. Tokios teisės nuostatos gali pakenkti Direktyvoje 93/13 numatytų teisių apsaugos veiksmingumui. Veiksmingą šių teisių apsaugą galima užtikrinti tik jeigu pagal valstybės narės proceso sistemą, vykstant mokėjimo įsakymo procedūrai arba mokėjimo įsakymo vykdymo procedūrai, galima ex officio patikrinti, ar pardavėjo arba tiekėjo ir vartotojo sudarytoje sutartyje nėra galimai nesąžiningų sąlygų.

   Šios išvados nepaneigia tai, kad pagal valstybės narės proceso teisę institucijos, kuriai teikiamas pareiškimas dėl mokėjimo įsakymo išdavimo, priimtas sprendimas turi res judicata galią ir pripažįstama, kad jo padariniai yra analogiški teismo sprendimo padariniams. Neatrodo, kad teisės nuostatos dėl res judicata principo įgyvendinimo tvarkos vykstant mokėjimo įsakymo procedūrai atitinka veiksmingumo principą, nes dėl jų, vykstant pardavėjų ar tiekėjų inicijuotoms procedūroms, kuriose vartotojai yra atsakovai, tampa neįmanoma arba pernelyg sudėtinga vartotojams taikyti apsaugą, kurią jiems siekiama suteikti Direktyva 93/13.

   (žr. 40, 41, 43, 45–47, 48, 54, 55 punktus ir rezoliucinę dalį)